Sukryžiavo ietis dėl medikamentinio aborto: tai – vertybiniai klausimai | Diena.lt

SUKRYŽIAVO IETIS DĖL MEDIKAMENTINIO ABORTO: TAI – VERTYBINIAI KLAUSIMAI

Nemažai Vakarų valstybių nepageidaujamą nėštumą moterys gali nutraukti vaistais. Lietuvoje tokios galimybės nėra, tačiau Seimo valdančiosios daugumos atstovai ėmėsi veiksmų tam įteisinti. Vis dėlto kritikai teigia, kad šis nėštumo nutraukimo būdas ne toks jau ir nekaltas.

Teisė į mokslo pažangą?

Seimo valdančiosios daugumos atstovai – Laisvės frakcija – kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) su prašymu įteisinti Lietuvoje medikamentinį abortą. Šios iniciatyvos vėliavnešė frakcijos atstovė Morgana Danielė žiniasklaidai išplatintame pranešime teigė, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas yra mokslo pažanga ir Lietuvos moterys turi turėti teisę ja pasinaudoti. "Jau 30 metų Lietuvos moterims nesuteikiama galimybė rinktis medikamentinį nėštumo nutraukimą, priverčiant rinktis gerokai pavojingesnes chirurgines vaisiaus pašalinimo procedūras, nors medikamentinio nėštumo nutraukimo galimybė jau seniai suteikiama daugumos ES šalių pilietėms, – pranešime teigė Seimo narė. – Būtent todėl Seimo Laikinosios vystomojo bendradarbiavimo, lytinės reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės nariai ir Laisvės partijos frakcijos nariai savo kreipimaisis paragino SAM žengti svarbų žingsnį įregistruojant šiai procedūrai reikalingo medikamento – mifepristono – vartojimą ir patvirtinant medikamentinio nėštumo nutraukimo procedūros tvarką."

Dabar internete moterys gali tiek mifepristono, tiek misoprostolio nelegaliai nusipirkti, ir tuos vaistus vartoja be jokių gydytojo konsultacijų.

M.Danielė tvirtino, kad, lyginant su chirurginiu abortu, persileidimą išprovokuojantis mifepristonas kelia daug mažesnę riziką moteriai, jis įteisintas daugelyje pasaulio šalių, o nuo 2005 m. įtrauktas ir į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) būtinųjų vaistų sąrašą. "Tai raginimas SAM užtikrinti moterims teisę naudotis mokslo pažangos laimėjimais ir išvengti nereikalingų chirurginių intervencijų", – teigė Seimo narė.

Užfiksuota ir mirčių

Vis dėlto kai kurie Seimo opozicijos atstovai įsitikinę, kad, įteisinus medikamentinį abortą, į Lietuvą bus įsileistas Trojos arklys. Bene aktyviausiai prieš šį nėštumo nutraukimo būdą pasisako "valstietė" Agnė Širinskienė, neskubėti ragina ir jos partijos kolega Aurelijus Veryga.

"Vieno vaistinio preparato reklama liberalų politikų lūpose atrodo neįtikėtinai patraukliai: nėštumas nutraukiamas pigiau, saugiau ir patogiau. Ar tikrai? JAV vaistų ir maisto administracija (FDA) savo svetainėje skelbia apie 24 moterų mirtis, šimtus nukraujavimo, kai teko perpilti kraują, atvejų ir infekcijas, – savo feisbuko paskyroje rašė A.Širinskienė. – Suomijos e.sveikatos sistemoje saugomus šešerių metų duomenis vertinę prof. Niinimaki su kolegomis publikacijose pastebi, kad medikamentinis abortas keturis kartus dažniau baigdavosi nepageidaujamais reiškiniais nei chirurginis (medikamentinio aborto atveju nepageidaujamų reiškinių buvo 20 proc. visų medikamentinio nėštumo nutraukimo atvejų, chirurginio – 5,6 proc.). Stiprus kraujavimas: medikamentinio aborto atveju – 15,6, chirurginio – 2,1 proc., nevisiškai atliktas nėštumo nutraukimas: medikamentinio aborto atveju – 6,7 proc., chirurginio –1,6 proc."

A.Širinskienė priminė, kad, nevisiškai įvykus medikamentiniam abortui, tenka atlikti chirurginį. "Taigi, ta pati moteris iš esmės vietoj vienos patiria dvi intervencijas", – pasak A.Širinskienės, kitų tyrimų duomenimis, chirurgines intervencijas po medikamentinio aborto tenka daryti net daugiau kaip 18 proc. moterų. Opozicijos atstovė teigė, kad "tokie projektai, jeigu jie praeis Seime, be jokių abejonių, turės ir labai liūdnų pasekmių".

Feisbuke Seimo narė pasidalijo ir aštuoniolikmetės amerikietės Holly Patterson nuotrauka. Pasak opozicijos atstovės, ši mergina tapo simboliu moterų, "kurios nukentėjo nuo to "paprastesnio", "pigesnio" ir "patogesnio" nėštumo nutraukimo". Kaip skelbiama JAV Pacientų saugumo judėjimo internete svetainėje, ši mergina mirė 2003 m. nuo toksinio šoko sindromo po medikamentinio aborto. Konsultuodamasi su ginekologais, nėštumui nutraukti ji išgėrė dviejų pavadinimų vaistus. Klinikoje prižiūrint gydytojai – mifepristono (vaisto, kurį siekiama įteisinti Lietuvoje), o kitą dieną namuose – misoprostolio. Kelis kartus kreipusis į gydytojus dėl nesiliaujančio kraujavimo, spazmų, labai stiprių skausmų ir vėmimo, mergina po savaitės ligoninėje mirė.

Agnė Širinskienė: vieno vaistinio preparato reklama liberalų politikų lūpose atrodo neįtikėtinai patraukliai: nėštumas nutraukiamas pigiau, saugiau ir patogiau. Ar tikrai? V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Neregistruotas vaistinis preparatas

Santaros klinikų gydytojas ginekologas medicinos mokslų daktaras Vytautas Klimas siekį įteisinti medikamentinį abortą vertina kaip teigiamą dalyką. Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje vaistai pasitelkiami tik tuo atveju, kai nėštumas nutrūksta dar moters gimdoje. "Tais atvejais, kai nėštumas nutrūkęs, taikoma kita schema – naudojamas tik misoprostolis. Tada gydytojas gali išrašyti gimdymą skatinančio misoprostolio vardinį receptą. Tačiau, norint medikamentiškai nutraukti nėštumą, vien tik misoprostolio neužtenka, reikia ir mifepristono, kuris Lietuvoje neįteisintas, neįregistruotas, – aiškino gydytojas. – Mifepristonas blokuoja hormono progesterono, palaikančio ankstyvąjį nėštumą, receptorius. Tuomet nėštuminiai audiniai atsisluoksniuoja nuo gimdos sienelės, o po vienos arba dviejų parų paskiriama misoprostolio. Jį išgėrus suminkštėja gimdos kaklelis, jo kanalas prasiplečia ir prasideda gimdos susitraukimai – sužadinamas gimdymas."

V.Klimo žodžiais, medikamentinis abortas taikant minėtus du vaistinius preparatus gali būti taikomas iki 70 nėštumo dienų. Mediko teigimu, jei mifepristonas būtų įteisintas, jis turėtų būti parduodamas tik su gydytojo receptu. "Tiesa, dabar internete moterys gali tiek mifepristono, tiek misoprostolio nelegaliai nusipirkti – ir tuos vaistus vartoja be jokių gydytojo konsultacijų, taip kartais sukeldamos pavojų savo sveikatai. Tačiau įprasta tvarka užsienio šalyse, kur šie vaistai įregistruoti, yra tokia, kad, prieš išrašant vaistus, gydytojas įvertina moters būklę. Nes yra tam tikrų ligų, nors jos ir nedažnos, kuriomis sergant, arba tam tikrus medikamentus vartojant šis metodas netinka. Taip pat įvertinamas nėštumo laikas tam, kad būtų nustatyta, ar šis metodas gali būti taikomas, ir nustatoma, ar nėštumas nėra negimdinis", – aiškino gydytojas.

Jo žodžiais, pirmoji tabletė paprastai išgeriama gydytojo kabinete arba išrašomas receptas mifepristonui įsigyti. O antrąjį vaistą – misoprostolį – moteris be gydytojų priežiūros išgeria po paros ar dviejų. Medikų teigimu, persileidimas paprastai prasideda praėjus kelioms valandoms nuo misoprostolio pavartojimo ir nėštumas paprastai nutrūksta per vieną dvi paras.

Po trijų savaičių moteriai rekomenduojama pasidaryti nėštumo testą, kad būtų įsitikinta, jog nėštumas tikrai nutrūkęs. V.Klimo teigimu, jei moteris jaučiasi gerai, antrojo vizito pas ginekologą net neprireikia. "Dabar, per pandemiją, receptai minėtiems vaistams JAV išrašomi ir nuotoliniu būdu. Vertinama, kad neplanuoto nėštumo rizika yra žymiai didesnė nei vartoti medikamentiškai nėštumui nutraukti skirtus vaistus  be ginekologo apžiūros", – teigė pašnekovas.

Mažesnė komplikacijų rizika

Yra tam tikrų būklių, kai medikamentinis nėštumo nutraukimas negali būti taikomas. Tai – kraujo krešumo sutrikimai, mažakraujystė, kai kurios kitos ligos.

V.Klimas patvirtino Laisvės frakcijos teiginius, kad medikamentinio nėštumo nutraukimo komplikacijų rizika mažesnė nei chirurginio: "Nereikia chirurginės operacijos, nereikia narkozės – nėra su tuo susijusių komplikacijų rizikos. Tačiau kai nėštumas nutraukiamas  chirurgiškai – jeigu viskas gerai, moteris pakraujavo, ir kitą dieną ji palyginti normaliai jaučiasi. O nutraukiant nėštumą medikamentais gimdos susitraukimai, didesnis kraujavimas tęsiasi parą ar dvi, o mažesnis kraujavimas, kol išsivalo gimda, gali tęstis ir ilgiau – ir savaitę, ir dvi." Gydytojo teigimu, dažniausiai tai nesukelia sveikatai kenkiančių komplikacijų.

Paprašytas pakomentuoti A.Širinskienės teiginius, kad medikamentais nutraukus nėštumą JAV būta ir moterų mirčių, ir šimtai nukraujavimo, kai teko perpilti kraują, atvejų, ir infekcijų, V.Klimas atsakė: "Moterims ir iki nepageidaujamo nėštumo būna kraujo krešumo sutrikimų, kurie ne visada diagnozuojami, būna infekcijų, kurias nelengva nustatyti ir kurios gali išryškėti po nėštumo nutraukimo, gali padidėti krešulių susidarymo rizika. Tačiau toms moterims, jei jos nebūtų nutraukusios nėštumo, būtų buvusi daug kartų didesnė rizika toms pačioms komplikacijoms įvykti. Tačiau tai nereiškia, kad medikamentinis abortas padidina riziką numirti."

Gydytojo žiniomis, JAV daugeliu atvejų ankstyvam nėštumui nutraukti naudojamas būtent medikamentinis abortas. "Skaičiuojama, kad JAV kasmet nutraukiami keli milijonai nėštumų. Per tuos kelis milijonus moterų, kurios mediciniškai nutraukė nėštumą, žinoma, atsiras tokių, kurioms kilo komplikacijų, tačiau apskritai nėštumo nutraukimas sukelia žymiai mažesnę riziką sveikatai nei pats nėštumas. PSO skaičiuoja, kad kasmet dėl su nėštumu susijusių priežasčių pasaulyje miršta maždaug 500–600 tūkst. moterų. Vadinasi, jei laiku ir kvalifikuotai šioms moterims būtų nutrauktas nėštumas, jos būtų gyvos", – įsitikinęs gydytojas.

Mirtino nukraujavimo atvejai

V.Klimas skeptiškai vertino ir A.Širinskienės pateiktus duomenis, kad medikamentinis abortas net keturis kartus dažniau baigdavosi nepageidaujamais reiškiniais nei chirurginis. "Kažkodėl tokie duomenys prieinami tik A.Širinskienei. Aš tuo dalyku domiuosi, tačiau man tai nežinoma. Apskritai, pas mus nėštumo nutraukimas yra ne medicininė, o ideologinė problema", – teigė V.Klimas.

Tačiau jis sutiko, kad medikamentinio aborto atveju stiprus kraujavimas pasitaiko kur kas dažniau nei chirurginio. "Juk įvyksta vaistų sukeltas labai ankstyvas gimdymas. Tačiau tas kraujavimas nepavojingas nei sveikatai, nei gyvybei – jis paprastai baigiasi per keliolika valandų."

Gydytojas pripažino, kad, taikant mifepristono ir misoprostolo derinį ankstyvam nėštumui nutraukti, yra buvę ir mirtino nukraujavimo atvejų. "Yra tam tikrų būklių, kai medikamentinis nėštumo nutraukimas negali būti taikomas. Tai – kraujo krešumo sutrikimai, mažakraujystė, kai kurios kitos ligos. Į tai reikia atsižvelgti ir šio nėštumo nutraukimo metodo netaikyti. Tačiau, kaip jau minėjau, jei tokia moteris toliau lauktųsi, mirties rizika jai būtų daug kartų didesnė nei dėl aborto", – tikino V.Klimas.

Abejonių jam kėlė ir teiginiai, esą medikamentinio aborto atveju neretai prireikia ir chirurginio nėštumo nutraukimo. "Remiantis moksline metodika, yra apskaičiuota, kad vartojant paskirtus medikamentus nėštumas sėkmingai nutraukiamas 99,4–99,6 proc. Vadinasi, tik 0,6–0,4 proc. atvejų įvyksta kažkokių komplikacijų, kai gali reikėti pritaikyti ir chirurginį nėštumo nutraukimą", – gydytojo žodžiais, nėštumą nutraukiant medikamentais, jis dažniausiai nenutrūksta tada, kai moteris kažką ne taip padaro.

Viešumoje nuskambėjusius teiginius, kad chirurgines intervencijas tenka daryti daugiau kaip 18 proc. moterų po medikamentinio aborto, V.Klimas vadino visiškai nepagrįstais. "A.Širinskienės ir kitų prolaifiškai nusiteikusių atstovų teiginiai nepagrįsti mediciniškai. Aš remiuosi PSO ir kitų rimtų medicininių organizacijų atliktais tyrimais, to nepasakyčiau apie prolaifiškus kalbėtojus (tai žmonės, visais atvejais pasisakantys už vaisiaus išsaugojimą, – red. past.), – sakė akušeris ginekologas. – Gerbiu Seimo narę A.Širinskienę, bet ji kišasi į tai, kas nėra jos sritis. Ji apsigynė teologijos disertaciją, o aš – medicinos. Ir šioje srityje žinau tikrai kur kas daugiau nei A.Širinskienė."

Atsargumas: iki įteisinant medikamentinį abortą, kritikai ragina sukurti pagalbos krizinį nėštumą patiriančiai moteriai sistemą, garantuoti psichologo konsultacijas prieš priimant sprendimą ir palikti laiko persigalvoti. Freepik.com nuotr.

Pagalba neįteisinta

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas A.Veryga ragina neskubėti įteisinti Lietuvoje medikamentinį abortą. "Tai ne tik medikamento, vaisto klausimas. Čia susikerta tam tikri biologiniai, ideologiniai, vertybiniai dalykai. Aš nesu nei labai už, nei labai prieš medikamentinį abortą, bet esu prieš tai, kad jis būtų įteisintas dabar, nesutvarkius pagalbos moteriai, patiriančiai krizinį nėštumą, sistemos, – pasak A.Verygos, jam toks skubėjimas nepriimtinas. – Mes turėtume sudaryti sąlygas moteriai sulaukti psichologinės pagalbos, palikti laiko pagalvoti, apsvarstyti tą veiksmą, o ne piršti metodą, kuris leistų maksimaliai greitai, karšta galva nėštumą nutraukti."

Seimo opozicijos atstovo žodžiais, labiausiai gaila, kai toks sprendimas priimamas neapgalvotai, dėl spaudimo, patiriamo iš sutuoktinio ar partnerio, išgirstant, kad moteris bus palikta viena, turės viena auginti vaikus. "Moteris išsigąsta, ir man labai gaila, kad stengiamasi ne padėti tokioms moterims, o sudaryti didesnę ar greitesnę galimybę nutraukti nėštumą. Kai strimgalviais lekiama sukurti geresnes sąlygas nėštumui nutraukti, bet nesistengiama padėti moterims, aš nesutinku", – savo poziciją aiškino buvęs ministras.

Psichologai pastebi, kad moterys ne kartą persvarsto kažkada priimtą sprendimą nutraukti nėštumą, nemažai jų gailisi tai padariusios. Todėl, anot A.Verygos, svarbu suteikti psichologo konsultacijas dar prieš priimant sprendimą nutraukti nėštumą, kai tą sprendimą dar galima pakeisti. "Svarstydami kažkokį būdą, kad ir koks jis geras ar negeras būtų, pirmiausia turėtume pasirūpinti pagalba toms moterims. Juk taip ir nebaigta sukurti pagalbos krizinį nėštumą patiriančioms moterims sistema. Gaila, kad nepavyko įteisinti privalomos psichologo konsultacijos prieš priimant sprendimą darytis abortą, taip pat, kad nutarusiai darytis abortą moteriai būtų paliekamos kelios dienos persigalvoti", – apgailestavo politikas.

Pasak A.Verygos, tam buvo sukurta ir darbo grupė, bet, prasidėjus pandemijai, daugiausia dėmesio skirta kitoms problemoms spręsti, o šios sistemos nespėta sukurti ir įteisinti.

Rašyti komentarą
Komentarai (10)

abortai jega

Gims daugiau aborto liekanu, jei neiteisoins ir nepabaigs legaliai isbvalymu.

JITA to Vita

Pagal tamstos "protą",jei yra degtinė,tai ją būtinai gers visi,be išimčių?Juk yra visokių nuodų,bet žmonės masiškai nesinuodija?Taigi,jūsų kvailumas ir dar minint dievą,neturi ribų.

Ona to Vita

Pagal jus,jei toks įstatymas bus,tai per prievartą visiems lieps juo sekti?Labai jau primityviai "vaikelius",o ne užuomazgas "žudote".Nemokykite kitų gyventi,negalvokite apie dabartines panas ir moteris taip,kokia pati esate.Per savo netrumpą gyvenimą pastebėjau,kad aktyviausiai puola kitus auklėti tie,kurie gyvenime daugiausiai nuodėmių ir blogybių pridarė.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS