SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ REFORMA: UŽ IR PRIEŠ

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad, įgyvendinus sveikatos priežiūros įstaigų reformą, mažės eilės pas gydytojus, gerės paslaugų kokybė. Tačiau reformos kritikai pabrėžia, kad nuo kai kurių gyventojų šios paslaugos nutols ir kad reforma prieštarauja nacionalinio saugumo interesams.

Tikina, kad neuždarys

Priėmus tam tikrus teisės aktus, SAM suplanuota, Seimo valdančiųjų daugumos patvirtinta sveikatos priežiūros įstaigų reforma žengė į įgyvendinimo etapą. Pradėjo veikti bendra nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba, suformuotas sustiprintų visuomenės sveikatos institucijų tinklas ir kompetencijų centrai, pradėti steigti savivaldybių sveikatos centrai, o iki 2025 m. planuojama suformuoti, kaip skelbia SAM, tolygiai geografiškai prieinamą ir kokybiškas paslaugas teikiantį ligoninių tinklą.

„Viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad visos sveikatos priežiūros paslaugos sutelkiamos penkiose didžiosiose ligoninėse, o rajonų ligoninės bus uždaromos. Norėtume nuraminti gyventojus, kad tokie nuogąstavimai neturi pagrindo, jokios ligoninės nebus uždaromos. Sudėtingiausios procedūros, reikalaujančios brangios ir inovatyvios įrangos, aukščiausio lygio specialistų kartu su visų lygių pagalba, bus telkiamos tretinio lygio ir regioniniuose kompetencijų centruose, kuriuose veikia universiteto ir respublikinės ligoninės, – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir penkiuose regionuose. Antrinio lygio ligoninės, teikiančios stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, veiks Lietuvos regionuose ir dešimtyje apskričių – taip bus tolygiai prieinamos visiems šalies gyventojams“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.

Pasak jos, rajonų ligoninėse mažėjant gyventojų skaičiui ir stacionarinių paslaugų poreikiui, neužimamos, bet išlaikymo reikalaujančios stacionarinės lovos bus palaipsniui transformuojamos į kokybiškas ir veiksmingas dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas, kurias teikiant mažėja komplikacijų, hospitalinių infekcijų rizika ir sudaromos galimybės pacientui greičiau pasveikti, kartu sparčiai plečiant ambulatorinių paslaugų prieinamumą ir užtikrinant būtinas stacionarines paslaugas.

„Jokios ligoninės nebus uždaromos“, – teigia D. Jankauskienė.

Orinta Leiputė / Asmeninio archyvo nuotr.

Stiprina dienos stacionarą

Nesudėtingoms sveikatos būklėms gydyti skirtų dienos stacionaro paslaugų skaičių iki 2030 m. SAM ketina padidinti iki 50 proc., dienos chirurgijos paslaugų apimtį – iki 30 proc., palyginti su 2019 m. duomenimis. SAM teigimu, tam tikri pokyčiai juntami jau dabar. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, palyginus 2019 ir 2023 m. pirmų pusmečių šių paslaugų duomenis, dienos stacionaro paslaugų suteikta 13 proc. daugiau, dienos chirurgijos – 11 proc. daugiau.

„Saugias, kokybiškas ir prieinamas stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams užtikrins tolygiai išdėstytas stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklas. Geografiškai jis organizuojamas taip, kad skubiosios medicinos pagalbos, intensyviosios terapijos ir intensyviosios priežiūros, chirurgijos ir terapijos paslaugos pacientams būtų pasiekiamos per 60 minučių. Tinklo įstaigoms taip pat keliami reikalavimai teikti daugiau nei vieno profilio paslaugas, užtikrinti Vyriausybės nutarimu nustatytus kokybės reikalavimus ir teikti skubiąją medicinos pagalbą visą parą“, – teigiama SAM pranešime.

Stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklą ketinama suformuoti iki 2025 m.

„Daugelį sveikatos problemų, kurias Lietuvoje įpratome spręsti guldydami pacientus į ligonines, galima išspręsti ambulatorinėmis sąlygomis. Tai rodo išvengiamų hospitalizacijų skaičius, kuris 2019 m. Lietuvoje siekė 31,4 atvejo 1 tūkst. gyventojų ir yra vienas aukščiausių rodiklių Europoje. Todėl vienas iš sveikatos priežiūros įstaigų reformos prioritetų yra stiprinti ambulatorinę grandį, šeimos gydytojo komandą, plečiant asmens sveikatos paslaugų į namus spektrą, kuriant savivaldybių sveikatos centrus ir plečiant ambulatorines konsultacijas gyventojams“, – teigia SAM.

Pranešama, kad būtiniausias pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas turėtų teikti steigiami savivaldybės sveikatos centrai, sujungsiantys į vieną tinklą tokias paslaugas teikiančias valstybines ir privačias įstaigas.

„Paslaugų prieinamumui užtikrinti diegiama pacientų pavėžėjimo paslauga, kuri bus prieinama pacientams, kurie dėl socialinių arba ekonominių priežasčių negali naudotis asmeniniu arba viešuoju transportu“, – teigiama SAM pranešime.

Bandomasis pavėžėjimo projektas šiuo metu vykdomas 20-yje šalies savivaldybių, o nuo 2024 m. liepos šios paslaugos taps prieinamos visoje Lietuvoje.

Įžūliai meluojant, kad paslaugos artinamos prie žmonių, iš tikrųjų gydymo įstaigos, pagalba ir gydytojai vis labiau tolsta ir tampa sunkiai pasiekiama didelei daliai rajonų gyventojų.

Stabdo paslaugų teikimą

SAM inicijuota sveikatos reforma sulaukia daug kritikos tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų, tiek iš politikų.

Praėjusią savaitę surengtas Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) neeilinis posėdis, kuriame aptarta valdančiųjų vykdoma sveikatos reforma. Šį posėdį prašiusi surengti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Orinta Leiputė ragino Seimo daugumą atsimerkti, įsiklausyti į gydytojų ir pacientų balsus ir skubiai daryti išvadas. Pasak jos, socialdemokratai ir toliau reikalaus stabdyti pražūtingą Arūno Dulkio reformą.

„Šią krizę lėmė ne tik prasta centrinės valdžios komunikacija su medikais ir savivaldybėmis, bet ir dabartinės valdančiosios daugumos užsispyrimas visas sveikatos paslaugas sukoncentruoti penkių didmiesčių ir stambesnių rajonų ligoninėse. Įžūliai meluojant, kad paslaugos artinamos prie žmonių, iš tikrųjų gydymo įstaigos, pagalba ir gydytojai vis labiau tolsta ir tampa sunkiai pasiekiama didelei daliai rajonų gyventojų. Daugumoje savivaldybių stabdomas akušerijos, vaikų ligų gydymo ir chirurgijos paslaugų teikimas“, – vardija parlamentarė.

„Nors deklaruojama, kad pradėtos teikti pavėžėjimo paslaugos pacientams, kurie neturi galimybės nuvykti į gydymo įstaigą, didelė dalis žmonių šios paslaugos negaus. Pašlijus sveikatai, toli keliauti turės senyvi žmonės, mamos su vaikais, neįgalieji ir kiti. Jokio pavėžėjimo jie negaus“, – įspėja O. Leiputė.

Be to, ji pabrėžė, kad slaugytojų itin trūksta, tačiau, remiantis SAM sprendimais, jų krūvis tik didės.

Svarbu karo atveju

Socialdemokratai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus ragindami stabdyti sveikatos priežiūros tinklo reformą ir pradėti išsamų ir viešą jos svarstymą, atlikti įrodymais grįstą vertinimą.

„Matome, kad A. Dulkio tęsiamų bejausmių optimizacijų tikslas – tiesiog taupyti gyventojų sveikatos sąskaita. Taip Lietuvoje didinama milžiniška žmonių galimybių nelygybė. Regionai patiria didžiulį spaudimą naikinti arba mažinti ligonines, jų skyrius. Situacija blogėja: paslaugos nuo žmonių tolsta. Gyventojai, žinodami apie dideles eiles (ar atstumus, jei reikia vykti į miestą) norint patekti pas medikus, į juos nė nesikreipia net ir sunkiai sirgdami. Tai yra tragedija – valstybė pamiršta pažeidžiamiausių žmonių interesus“, – kalbėjo LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

Be to, socialdemokratai teigia, kad gydymo įstaigų naikinimas, mažinimas ir perkėlimas prieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Kreipimesi jie ragina atsižvelgti į tai, kad tiek ES, tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia būtinybę nepalikti be pagalbos nė vieno žmogaus.

„Potencialaus karinio konflikto atveju būtų neišvengiama dalinė sveikatos paslaugų teikimo decentralizacija, todėl būtina pripažinti didelę mažų ligoninių svarbą ir stiprinti jų vaidmenį“, – pabrėžiama socialdemokratų kreipimesi.