Nuovargis, silpnumas, slenkantys plaukai – tokius simptomus šeimos gydytoja girdi labai dažnai.  

„Pacientai jau žino, kad tai gali būti mažakraujystės požymiai“, – teigė Šeškinės poliklinikos Šeimos medicinos skyriaus vedėja Natalija Šertvytienė. 

Pasitikrinti geležies stygių nemokamai pacientai gali tik nuo spalio pirmosios. Šeimos gydytojoms tyrimą leista skirti dukart per metus. Iki tol pacientai už tyrimą tuštindavo savo kišenę. 

„Feritinas – vienas dažniausių tyrimų už kurį pacientai moka. Atlieka dažnai, o tyrimas pakankamai brangus“, – sakė gydytoja.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Nebetaupyti tyrimams, anot sveikatos apsaugos ministro, leidžia naujas biudžetas. Kitąmet Privalomasis sveikatos draudimo fondas (PSDF) bus didesnis nei šiemet.  

„Bendras PSDF pinigų kiekis bus beveik 4 mlrd.. Augimas lyginant su 2024 biudžetu yra beveik 14 proc. – sudaro 480 mln. eurų“, – pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas. 

Šeimos gydytojai galės greitaisiais testais nemokamai tirti ir nuo gripo, taip pat be siuntimo paskirti šlapimo pasėlį. 

„Labai dažna patologija jaunoms moterims ir sergantiems cukriniu diabetu – kartojasi ir kartojasi šlapimo takų uždegimas“, – kalbėjo N. Šertvytienė.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Kai dalį bėdų įspręs šeimos gydytojai, ligonių kasos vadovas tikisi, jog trumpės eilės pas gydytojus specialistus. 

„Kartais pacientai spaudžia ir sako, kad nori pasikonsultuoti, negi gaila, nieko nekainuoja ir taip šeimos gydytojas išrašo siuntimą, kai įkyrus pacientas lipa ant galvos lipa“, – aiškino Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius. 

Ne tik suplanuota, bet ir skubi pagalba, kur pacientams ministras žada daug geresnes paslaugas.  

„Apie 10 milijonų augs lėšos greitosios medicinos pagalbai: darbo užmokesčiui, naujos brigados, naujos pastotės, kurios per pastaruosius 12 metų buvo pastatytos ir dabar turi būti kažkuo apgyvendintos“, – kalbėjo A. Pečkauskas. 

„Buhalteriniai skaičiukai nereiškia geresnių paslaugų. Svarbu, kokie prioritetai“, – akcentavo Seimo narė Orinta Leiputė.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Opozicijos narė teigia, kad metai iš metų dalis biudžeto pinigų prapuola dėl prastos vadybos.  

„Išankstinė paciento registravimo sistema – gaunamos paslaugos, o nėra organizuota, kad būtų deklaruoti vizitai, tai kaip galima kalbėti, kad pacientas gaus greičiau tą paslaugą“, – pabrėžė O. Leiputė. 

Sužiūrėti milijonines lėšas atsakomybė ne tik gydymo įstaigų vadovams. Ligonių kasose mokesčių mokėtojų pinigus stebi 40 kontrolierių.  

„Kol kalbame, kompiuteriai ieško neįprastų kodavimo atvejų, keistenybių, kai žmogus reanimacijoje, o tuo metu rašo, kad suteikinėja slaugos paslaugas namuose“, – teigė G. Bendorius. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Iš 4 mlrd. biudžeto didžiausia dalis – 3 mlrd. – sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.  

„Buvo pažadas, kad įkainiai bus peržiūrėti ir pakoreguoti, bet, mano žiniomis, tai neįvyko, o tai yra tam tikras gudravimas“, – kalbėjo medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Gydytojų alga kitąmet į rankas kils 300 eurų, slaugytojams – 140 eurų. Bet ekonomisto manymu, privačios įstaigos vis tiek turės daugiau galių nuvilioti medikus.  

„Rinkoje nustatomos didelės kainos, ir tuomet, persiviliojant personalą, gali siūlyti geresnes darbo sąlygas, ko negali valstybinės įstaigos, gaudamos biudžetą tik iš ligonių kasų“, – aiškino ekonomistas Romas Lazutka. 

Anot ministerijos, pernai trūko 650 sveikatos priežiūros specialistų, iš jų – 520 gydytojų.