Net ir mokslininkas rinko ir savo mamos draugėms vežė titnagą, esą jo miltelių kompresai slopina sąnarių skausmą, nors pats tuo netikėjo. Įrodymų, kad titnagas turi gydomųjų savybių, nerasta iki šiol.

Sveiksta be vaistų

Stiklainio dugne – vandeniu užpilti tamsūs akmenys. Tai titnagas. Juo valomas vanduo. Deja, mokslininkai nepatvirtina, kad taip išvalytas vanduo turi gydomųjų savybių, nebent veikia kaip placebas.

Dauguma mūsų iki šiol apie titnagą težinojome tiek, kad pirmykščiai žmonės juo įskeldavo ugnį. Smalsesnieji priduria: iš titnago gamino gremžtukus. Apie šiuolaikinę titnago savybę išvalyti, aktyvuoti vandenį informacijos internete ilgai ieškoti nereikėjo. Jo tariamai stebuklingų savybių sąrašas – labai ilgas.

Rašoma, kad mokslininkai šio akmens gydomąsias savybes pradėjo tirti vos prieš kelis dešimtmečius. Pastebėta, kad telkinių, kuriuose gausu titnago, vanduo ypač švarus. Jame besimaudant greičiau gyja žaizdos, sparčiau auga plaukai, o geriantieji vandenį sveiksta be vaistų.

Teigiama, esą nuo senų laikų titnagu padengdavo šulinių dugną ir vidinį paviršių, nes buvo pastebėta, kad žmonės, vartojantys vandenį iš tokių šulinių, mažiau serga. Titnagą naudojo patalpų, kuriose buvo laikoma mėsa, apdailai. Titnago girnomis malami miltai būdavo labai aukštos kokybės, o titnago miltelius naudojo žaizdoms gydyti, gangrenai stabdyti.

Atsirado teigiančiųjų, kad titnagas yra galingas vandens aktyvatorius ir turi daug baktericidinių savybių. Tai padeda nuo įvairių susirgimų ir profilaktiškai. Pasigaminti titnago aktyvuotą vandenį visai nesudėtinga – tiesiog reikia palaikyti akmenį vandenyje.

Ištirti pernelyg sudėtinga

Mūsų šalies mokslininkai ir medikai labai skeptiškai vertina titnago gydomąsias savybes. Kauno technologijos universiteto Inžinerinės ekologijos katedros docentas Viktoras Račys pabrėžė, kad titnago tyrimų jis nėra daręs, o jei norėtų juos atlikti, būtų labai sudėtinga.

„Juk būtų tiriami dalykai, kurių kiekiai – mikroskopiniai. Kaip suprasti, ar žmogui labiau padėjo placebo efektas, ar titnagas? Dėl jo didelės naudos labai abejoju. Be tyrimų negaliu neigti jo poveikio“, – teigė mokslininkas, kurio tyrimų sritis – vandens tiekimas ir valymas.

Vanduo – sudėtinga struktūra.

„Gryno vandens iš viso nėra. Į jo sudėtį įeina įvairių medžiagų. Kita vertus, kai vanduo verdamas, iš jo gaminama arbata ar kitoks gėrimas, papildomų medžiagų poveikis kur kas didesnis nei šiuo atveju titnago", – įsitikinęs V.Račys.

Pasak jo, yra labai daug aplinkos veiksnių, kurie veikia vandenį. Net kai kalbame telefonu, su vandeniu, kuris yra mumyse, kažkas vyksta. Jei galvojame, kad titnagas aktyvuoja vandenį, vadinasi aktyvuoja, nes pats žmogus tai padaro.

„Kam apskritai reikia aktyvuoto vandens – gal geriau išeiti į gryną orą ir nereikės titnago“, – pasiūlė skeptiškai nusiteikęs mokslininkas.

O vis dėlto kokį vandenį vartoti geriausia? Pasirodo, sveikiausia – paprastas, švarus, neužterštas vanduo.

"Gerumui ribų nėra, o geriausia apie vandens gerumą per daug negalvoti. Yra daug svarbesnių ir rimtesnių dalykų, darančių įtaką sveikatai“, – juokėsi pašnekovas.

Tai išsigalvotos savybės

„Mes, mokslo žmonės, nelabai tikime tokiais dalykais ir nemėgstame apie tai kalbėti“, – prisipažino Geologijos ir geografijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Valentinas Baltrūnas.

Jo nuomone, titnago poveikis sveikatai – senų laikų prietaras. Kadaise jis rinko ir vežė titnagą savo mamos draugėms, nors pats jų poveikiu netikėjo. Esą, sutrynus titnagą ir uždėjus jo kompresą, nuslopsta sąnarių skausmai.

„Titnago Lietuvoje yra daug kur, nes slinkdamas ledynas draskė kreidos sluoksnius. Titnago galima rasti tiek sausumoje, tiek paupiuose. Europos ir Lietuvos gyventojai iš titnago gamino ginklus, todėl tas laikotarpis ir vadinasi akmens amžiumi“, – paaiškino V.Baltrūnas.

Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros lektorius gemologas Arūnas Kleišmantas titnago poveikį sveikatai vadina žmonių išgalvojimu.

„Žmonėms pasakos patinka“, – ironizavo jis.

Titnagas, kaip teigė A.Kleišmantas, yra uoliena, kurios sudėtis tokia pati kaip kvarco arba smėlio. Skeliant titnagą susidaro labai aštrios briaunos, panašiai kaip stiklo. Dėl to jis naudotas peiliukams, ietims, kirvukų antgaliams gaminti.

„Titnagas tikrai nepakenks, jei jį žmonės pamerks į vandenį, o ar duos naudos, nežinau“, – komentavo gemologas.

Jis atkreipė dėmesį, kad tokios pat pasakos kuriamos ir apie kitus akmenis, siekiant juos romantizuoti ir taip suvilioti žmones juos pirkti. Juvelyrikoje naudojama 300 akmenų rūšių, titnagas – taip pat.

„Garbinamas agatas yra titnago broliukas, tik titnagas nėra toks gražus“, – komentavo A.Kleišmantas.

Pasak pašnekovo, jei, pamačius akmenį, širdis suvirpėjo, spalva patiko, tai ir bus to žmogaus akmuo, net nereikia žinoti jo pavadinimo.

„Mes pasikrauname tik per akis. Jei žmogui gražu, tai ir yra energetika, glausti prie savęs akmens nebūtina“, – pataria gemologas.