Tai patvirtino ir naujausias tyrimas, kurį Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos užsakymu atliko ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkai ir Europinės strateginių konsultacijų įmonės „Claria Strategy Partners“ analitikai.

Trys esminės problemos

ISM ir „Claria Strategy Partners“ vertinimo studijoje išskiriamos trys esminės sektoriaus problemos – ilgos pacientų eilės, dideli tiesioginiai mokėjimai ir medikų trūkumas. Tačiau, anot analitikų, SAM prioritetai nenukreipti į sritis, galinčias daugiausia prisidėti prie šių iššūkių sprendimo.

Kaip nurodoma vertinime, SAM siūlomos pataisos skirti prioritetą valstybinėms įmonėms padidins eiles valstybinėse įmonėse, nes Valstybinė ligonių kasa (VLK) pirmumo tvarka sudarys sutartis su valstybinėmis gydymo įstaigomis. Dėl šios priežasties pacientams mažės galimybė gauti valstybės kompensuojamas paslaugas privačiose įstaigose.

„Modeliuojame, kad ilgos eilės, kurios yra viena didžiųjų problemų, galbūt dar pailgės dėl to, kad šiandien jos yra trumpesnės privačiose įstaigose ir privačios įstaigos iš dalies sprendžia tą ilgų eilių problemą. Jeigu tie patys pacientai sugrįš į valstybines įstaigas, tai situacija turėtų pablogėti“, – vertinimo studijos pristatymo metu teigė ISM rektorius Dalius Misiūnas.

Vertinimo studijos duomenimis, pacientai, norėdami gauti paslaugą greičiau arba gauti geresnę paslaugą, bus pasiryžę mokėti kyšius. Dėl to įžvelgiama rizika, kad planuojami pakeitimai pablogins situaciją visiems sveikatos sistemos dalyviams ir padidins valstybės išlaidas.

„Vienas nerimą keliantis dalykas – jeigu bus įgyvendinti šie siūlomi sprendimai, kad gautum gydymą, reikės turėti ir pinigų, ir pažinčių“, – teigė pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

„Jau ir dabar pagal visus korupcijos žemėlapius sveikatos priežiūros sistema yra ta, kur pokyčiai vyksta per lėtai. [...] Tačiau dabar sukuriamos prielaidos, kad norėdamas gauti kitokią paslaugą žmogus turės susimokėti“, – teigė ji.

Dalius Misiūnas / Asmeninio archyvo nuotr.

Galima medikų emigracija

Dėl siūlomų SAM įstatymų pataisų, anot mokslininkų ir analitikų, medikams kyla darbo užmokesčio mažėjimo ir emigracijos didėjimo rizika. Valstybinei ligonių kasai gali išaugti viešųjų finansų poreikis, didėti šešėlis ir korupcija.

Analitikų vertinimu, priėmus pataisas, medikų atlyginimai gali sumažėti iki 14 proc., o sistemos išbalansavimas valstybei gali kainuoti papildomus maždaug 117 mln. eurų.

„Didelis iššūkis yra medikų trūkumas. Prognozuojama, kad iki 2032 m. Lietuvoje trūks net 11 tūkst. medicinos darbuotojų. Verta paminėti, kad susidaro didelis trūkumas būtent slaugytojų“, – teigė ISM universiteto rektorius D. Misiūnas.

„Claria Strategy Partners“ partneris Justinas Šukys vertinimo studijos pristatymo metu akcentavo ir galimą medicinos darbuotojų emigracijos tikimybę. Suprastėjus darbo sąlygoms, medikai gali priimti sprendimą išvykti iš šalies.

„Jeigu mes tą mediką, mūsų lyderiaujantį specialistą, išstumsime iš privataus sektoriaus, priversime jį dirbti viešajame sektoriuje blogesnėmis sąlygomis, su mažesniu atlyginimu, vėlgi emigracija gali tiktai padidėti. Tai yra rizika, ypač turint omenyje medikų trūkumą, kuris identifikuotas kaip viena probleminių sričių“, – vertinimo studijos pristatymo metu teigė J. Šukys.

Modeliuojame, kad ilgos eilės, kurios yra viena didžiųjų problemų, galbūt dar pailgės.

Siūlo susieti su paslaugų kokybe

Studiją atlikę mokslininkai siūlo Vyriausybei perskaičiuoti Valstybinės ligonių kasos nustatytus sveikatos priežiūros paslaugų įkainius ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, o apmokėjimą gydymo įstaigoms susieti su teikiamų paslaugų kokybe ir rezultatais.

Taip pat pabrėžiama, kad eilės situacija gali būti sprendžiama ir turimais ištekliais, įgyvendinant gerosios valdysenos principus, steigiant nepriklausomas valdybas, įdiegiant veiklos efektyvumo ir produktyvumo didinimo, kokybės gerinimo programas.

SAM dar birželį teigė girdinti privačių įstaigų nuogąstavimų. Pasak ministrės Marijos Jakubauskienės, draudimas gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas nebus absoliutus, Vyriausybė patvirtins medicininių indikacijų ir priemonių, už kurias bus galima primokėti, sąrašą.