Klaipėdietės nesistengia rūpintis savo sveikata – jos vangiai dalyvauja gimdos kaklelio ir krūties vėžio prevencinėse programose.

Tikrinasi mažiau

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras teigia, kad nors valstybė kasmet skiria milijonus litų profilaktinėms sveikatos patikrinimo programoms, jomis lietuvės naudojasi pasyviai.

Pavyzdžiui, 2012 m. Klaipėdoje galimybe nemokamai pasitikrinti dėl šių onkologinių ligų pasinaudojo tik apie 20 proc. visų programose galinčių dalyvauti moterų.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Dainora Bielskytė pabrėžė, kad valstybinių profilaktikos programų įgyvendinimas priklauso ne tik nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo, bet ir nuo asmens noro ir iniciatyvos rūpintis savo sveikata.

„Štai 2012 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo 20 proc. klaipėdiečių, kurios priklausė 25–60 metų amžiaus grupei. Palyginti su 2011 m., dalyvavusiųjų šioje programoje sumažėjo 18 proc.“, – informavo D.Bielskytė.

Pasak jos, krūties vėžio prevencijos programoje, kuri skirta 50–69 metų moterims, 2012 m., kaip ir 2011-aisiais, dalyvavo 21 proc. ja pasinaudoti galėjusių klaipėdiečių.

Nespėja rūpintis

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorė Ineta Pačiauskaitė teigė, kad pateikta statistika nėra visiškai tiksli – į ją neįtraukiamas privačiose medicinos įstaigose dėl krūties ir gimdos kaklelio vėžio besitikrinančių moterų skaičius.

„Įdomiausia, jog savo sveikata mažiausiai rūpinasi darbingo vidutinio amžiaus moterys, kurios yra išsilavinusios, turi darbus, šeimas. Pastebime, kad šioms moterims labai trūksta informacijos. Dauguma nežino, kad turi galimybę pasitikrinti nemokamai“, – kalbėjo I.Pačiauskaitė.

Pasak jos, vidutinio amžiaus dailiosios lyties atstovės labai užimtos – moterims reikia rūpintis karjera, vaikais, o dėl šios priežasties nukenčia jų pačių sveikata.

„Be to, šeimos gydytojai moterims nespėja pateikti visos informacijos apie galimybę dėl krūties ir gimdos kaklelio vėžio pasitikrinti nemokamai. Įtakos turi ir ilgos eilės pas gydytojus. Moterims trūksta supratimo, kokios skaudžios pasekmės gali laukti, jei vėžys bus nustatytas vėlyvos stadijos“, – sakė direktorė.

Pavojingiausios moterims

Anot jos, krūties vėžys Lietuvoje – dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet ja suserga apie 1200 moterų.

„95 proc. krūties vėžio atvejų gali būti išgydyti, jei liga nustatoma laiku. Dažniausiai krūties vėžiu suserga 50–69 metų moterys, todėl ši prevencijos programa, padedanti nustatyti ankstyvosios stadijos vėžį, pirmiausia skiriama joms“, – kalbėjo I.Pačiauskaitė.

Pasak Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistų, pagal krūties vėžio prevencinę programą tyrimas nemokamai atliekamas vieną kartą per dvejus metus. Patikros metu atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas – mamograma.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorė akcentavo, kad gimdos kaklelio vėžiu paprastai suserga jaunos moterys – tai antras pagal paplitimą jaunesnių nei 45 metų moterų vėžys.

Pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms 25– 60 metų moterims nemokamai vieną kartą per trejus metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas, kitaip vadinamas PAP testu.