Gali išprovokuoti sutrikimų

„Dėl karščio poveikio gali padidėti krūvis širdies ir kraujagyslių sistemai, netekus daugiau skysčių gali formuotis kraujo krešuliai, o sutrikusi elektrolitų pusiausvyra, ypač kalio ir magnio, gali prisidėti prie širdies ritmo sutrikimų. Dėl to gali paūmėti širdies nepakankamumas, atsirasti priešinfarktinė būklė, aritmijų, vystytis insultas ir padidėti mirštamumas dėl šių priežasčių. ŠKL itin pavojingas drėgmės ir karštos temperatūros derinio poveikis“, – įspėja gydytoja kardiologė prof. O. Dobilienė.

Karštis gali padidinti ir oro taršą, galinčią sukelti ŠKL sistemos sutrikimų. Oro tarša, ypač smulkiomis kietosiomis dalelėmis, ozonu, sieros dioksidu, gali padidinti ŠKL, aritmijos ir mirties riziką.

Daugiau vandens, mažiau saulės

Per karščius, pasak prof. O. Dobilienės, paprasčiau išvengti komplikacijų pakankamai geriant skysčių. Kai karšta, vandenį gurkšnoti reikėtų nuolat, nelaukiant, kol ištrokšite. Būtina turėti buteliuką ar gertuvę vandens einant pasivaikščioti ar į miestą su reikalais. Gerdami daug skysčių kompensuosite tai, kad prakaituojate daugiau nei įprastai ir neleisite kraujospūdžiui šokinėti.

„Vartojant pakankamai skysčių užtikrinama tinkama inkstų veikla, nes lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, ypač padidėjusiu kraujospūdžiu ar širdies nepakankamumu, dažnai sutrikusi inkstų veikla. Per karščius reikėtų padidinti paprastai suvartojamų skysčių kiekį mažiausiai puse litro, priklausomai nuo svorio ir fizinio aktyvumo. Geriausias būdas sužinoti, ar organizmas gauna pakankamai skysčių – stebėti šlapimo išsiskyrimą ir įsitikinti, kad jo spalva šviesi, o ne tamsi ar koncentruota“, – sako ji.

Dėl karščio poveikio gali padidėti krūvis širdies ir kraujagyslių sistemai, padidėjęs skysčių netekimas gali provokuoti kraujo krešulių formavimąsi, o sutrikusi elektrolitų pusiausvyra gali prisidėti prie širdies ritmo sutrikimų.

Per karščius reikia stengtis nevartoti labai sūrių produktų, mažiau druskos, vengti kofeino ir alkoholinių gėrimų.

Lauke geriausia būti iki pietų ir vakare, o ankstyvą popietę – maždaug nuo vidurdienio iki 15 val. – praleisti patalpoje, nes saulė tuomet paprastai kaitriausia, todėl kyla didesnė su karščiu susijusių ligų rizika. Užsiimant įvairiomis veiklomis lauke būtina reguliariai daryti pertraukas: nueiti į pavėsį, pailsėti kelias minutes, atsigerti vandens.

„Rekomenduojama rengtis karščiams tinkamais drabužiais: lengvais, šviesiais, natūraliais, pralaidžiais orui audiniais, pavyzdžiui, medvilniniais ar lininiais. Būtina dėvėti kepuraitę ar skrybėlę. Prieš eidami į lauką pasitepkite apsauginiu kremu nuo saulės“, – pataria kardiologijos profesorė.

Nenutraukti vaistų vartojimo

Pasak prof. O. Dobilienės, žmonės, sergantys ŠKL ir vartojantys vaistus, karštomis dienomis turėtų itin kruopščiai laikytis gydytojo nurodymų ir nepamiršti vartoti visų vaistų.

„Kai netenkama skysčių, organizmui kyla didesnis stresas, o jei kyla dar ir kraujospūdis – padidėja kraujagyslių trombozės rizika. Trombozės rizika didesnė ten, kur arterijos labiau pažeistos: galvoje, širdyje, kojose, vidaus organuose. Jos padarinys gali būti ir infarktas ar insultas. Todėl svarbu nenutraukti vartoti vaistų per karščius, nes tie vaistai – reikalinga ir svarbi kraujagyslių apsauga“, – akcentuoja prof. O. Dobilienė.

Ji primena pasirūpinti, kad turėtumėte pakankamai vartojamų vaistų  vasarą vykdami iš namų ilgesniam laikui – į sodybą ar į užsienio šalis, kur oro temperatūra gali būti dar aukštesnė, o galimybės įsigyti reikalingų vaistų vaistinėse ribotos.

„Kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, skystinančius kraują, būtina gerti kasdien, be pertraukų, nes per karščius tirštėjant kraujui gali ištikti trombozė. Pacientams po vainikinių arterijų stentavimo kraują nutraukti vartoti skystinančius medikamentus gali būti pavojinga, net ir jei vieną dieną pamirštama jų išgerti“, – reziumuoja prof. O. Dobilienė.

Išvengti galimų komplikacijų

Daugelis vaistų, įskaitant skirtus ŠKL gydyti, vaistus nuo alergijos arba skausmą malšinančius medikamentus, gali sumažinti šilumos toleranciją ir organizmo gebėjimą reguliuoti temperatūrą – prakaituoti, taigi ir vėsintis.

Pašnekovė aiškina, kad nepakankamai skysčių geriantiems pacientams, kurie vartoja vaistus, skirtus arteriniam kraujospūdžiui mažinti, galimas pernelyg didelis kraujospūdžio sumažėjimas ir dėl to juntamas bendras silpnumas. Diuretikų – šlapimo išsiskyrimą skatinančių medikamentų – ir karšto oro derinys gali būti susijęs su elektrolitų pusiausvyros sutrikimu – per maža kraujo serumo kalio ir magnio koncentracija ir su tuo susijusiais padariniais, pvz., širdies ritmo sutrikimais. Dehidratacija arba nepakankamas suvartojamų skysčių kiekis taip pat gali padidinti inkstų pažeidimo riziką dėl vaistų, pavyzdžiui, kai vartojama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.

„Esminė rekomendacija išvengti minėtų galimų komplikacijų – ne nutraukti skiriamų medikamentų vartojimą, bet vengti ilgai būti karštyje ir tvankiose patalpose, vartoti pakankamai skysčių“, – pataria medikė.

Svarbu kontroliuoti cholesterolį

Kardiologė pabrėžia, kad vaistai padeda kontroliuoti ir pavojingą, daug gyvybių nusinešančią ŠKL sukeliančią aterosklerozę, kurios progresavimą skatina ir cholesterolis, ypač – bloguoju vadinamas mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis. Kumuliacinis MTL cholesterolio poveikis yra pagrindinis aterosklerozinės ŠKL rizikos veiksnys – kuo ilgesnė didelės MTRL cholesterolio koncentracijos poveikio trukmė, tuo didesnė tikimybė vystytis ir progresuoti aterosklerozei.

„Norint sužinoti siektiną MTL cholesterolio reikšmę, gali padėti tik individualus paciento rizikos susirgti ŠKL įvertinimas. Neteisinga galvoti, kad cholesterolio norma yra cholesterolio koncentracijos ribos, nurodytos laboratorinio tyrimo atsakyme. Sveikiems žmonėms MTL turėtų būti mažiau nei 2,6 mmol/l, esant daug rizikos veiksnių – mažiau nei 1,8 mmol/l, o jau sergantiems ŠKL – neviršyti 1,4 mmol/l“, – sako gydytoja kardiologė.

Per karščius reikia stengtis nevartoti labai sūrių produktų, mažiau druskos, vengti kofeino ir alkoholinių gėrimų.

Prof. O. Dobilienės teigimu, Lietuvoje padidėjusi MTL cholesterolio koncentracija nustatyta net 90 proc. asmenų, tirtų pagal ŠKL prevencijos programą. Prieš kelerius metus vykdytas „EUROASPIRE V“ tyrimas parodė, kad iš 27 šalių, kurių pacientų, persirgusių miokardo infarktu, stentuotų ir operuotų dėl išeminės širdies ligos, duomenys buvo vertinti, Lietuvoje tik 10 proc. MTL cholesterolis buvo sumažintas tinkamai.

Gydymas sudėtingas

Dislipidemijos gydymas yra sudėtingas ne tik dėl to, kad dauguma pacientų nejaučia tiesioginio gydymo poveikio ir jiems turi būti paaiškinta cholesterolį mažinančio gydymo svarba kraujagyslių būklei, bet ir dėl to, kad blogąjį cholesterolį sumažinti mažiau negu iki 1,4 mmol/l (to siekiama didelės rizikos pacientams) yra nelengva.

To siekiant turi būti skiriamos maksimalios arba didelės statinų dozės. Tačiau įrodyta, kad žymiai efektyvesnis ir geriau toleruojamas yra kombinuotas gydymas, kai tokia statinų dozė, kuri toleruojama, skiriama su cholesterolio reabsorbciją žarnyne slopinančiais vaistais arba inovatyviausiais medikamentais, leidžiamais į poodį.

„Tokiu principu pagreitinamas cholesterolio pašalinimas iš organizmo: vienos rūšies vaistus (biologinius) reikia susileisti kas porą savaičių, kitos – užtenka du kartus per metus. Taip užtikrinama nuolat daugiau kaip 50 proc. sumažėjusi blogojo cholesterolio koncentracija. Ypač pacientams, kurių MTL cholesterolis yra didelis, viršija 4 mmol/l, gali padėti tik toks kombinuotas gydymas. Deja, kol kas šių vaistų valstybė  nekompensuoja, nors kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje, ši praktika taikoma. Lietuvoje tikrai nedaug pacientų gali sau leisti jų įsigyti, todėl ypač didelės rizikos grupės ligoniams nelieka nieko kito, kaip tikėtis institucijų racionalių sprendimų“, – reziumuoja profesorė.