VALDŽIA IŠBRAUKĖ MEDICINOS TURIZMĄ IŠ PRIORITETŲ: LIETUVAI ŠIMTAI MILIJONŲ – NEREIKALINGI?

Pasikeisti klubo sąnarį, pasitobulinti krūtinę ar susimažinti skrandį. Dėl tokių medicinos paslaugų užsieniečiai traukia į Lietuvą. Esą čia, tas pačias operacijas galima pasidaryti kur kas greičiau ir perpus pigiau. Net užsienio žiniasklaidoje Lietuva linksniuojama kaip išsigelbėjimas britams, kurie savo šalyje protezavimo operacijų priversti laukti net porą metų. Tačiau, anot medikų, išnaudoti to Lietuva nesugeba. Nors valstybės biudžetą galėtų papildyti šimtais milijonų ir net pagerinti gydymo paslaugas Lietuvos žmonėms, medicinos turizmą valdžia išbraukė iš prioritetų.

„Jie nenori laukti ir jie atvažiuoja čia, kadangi čia galima padaryti už priimtiną kainą, labai kokybiškai“, – teigė medicinos turizmo kelionių agentūros vadovė Liana Sokolova-Andruškevič.

Į Lietuvą užsieniečiai traukia ne tik pigesnių ir greitesnių ortopedinių paslaugų. Juos domina ir plastinės chirurgijos bei skrandžio mažinimo operacijos.

„Ir nosies plastika su kvėpavimo funkcijų atstatymu, taip pat veido patempimas, kas yra jauninanti procedūra, bet daugiausia turim krūtinės operacijų – mažinimai, pakėlimas“, – pasakojo klinikos „Fi Clinica“ direktorius Laurynas Jarukas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Taip pat sveikatinimo, kalbam apie sanatorijas, apie Druskininkų kurortą, Birštoną, apie reabilitaciją“, – sakė Liana Sokolova-Andruškevič.

Vienos klinikos Kaune vadovas skaičiuoja, jog maždaug du trečdaliai jų pacientų – užsieniečiai.

„Tai ir yra būtent Didžioji Britanija, Airija, Danija, Vokietija, Švedija ir kitos šalys. Turim net iš labai tolimų valstybių – Singapūro, Indonezijos“, – vardino L. Jarukas.

„Iš buvusių NVS šalių – tai gali būt Azerbaidžanas, Uzbekistanas, nes pas juos šiek tiek kitokia medicina“, – tęsė L. Sokolova-Andruškevič.

Nors tikslios statistikos niekas nerenka, gydytis į Lietuvą per metus preliminariai atvyksta apie 10 tūkstančių užsieniečių.

„Žmogus, kuriam reikia medicininių paslaugų, atvažiavęs į kitą šalį palieka nuo 3 iki 11 kartų, įvairiais skaičiavimais, daugiau lėšų toje šalyje, negu konvencinis arba įprastas turistas“, – teigė privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius.

Šiuo metu potencialas galėtų sudaryti per 200 milijonų eurų per metus.

Lietuva galėtų tai išnaudoti ir kasmet valstybės biudžetą papildyti šimtais milijonų.

„Šiuo metu potencialas galėtų sudaryti per 200 milijonų eurų per metus“, – sakė L. Paškevičius.

„Turkija yra populiari šalis, pagal medicininį turizmą. Yra kitos šalys – Čekija, Lenkija. Ta pati Latvija matom, kad visai aktyvi“, – kalbėjo L. Jarukas.

Tačiau Lietuva atvirkščiai – esą sveikatos turizmą apskritai išsibraukė iš prioritetų.

Anot asociacijos, aiškios strategijos nėra, o su kiekviena valdžia vis deramasi iš naujo.

„Valstybės politika tuo metu matėsi pakankamai rimta, buvo net ir struktūrinių fondų parama skiriama šiai veiklai, tačiau paskui dėl kažkokių neaiškių priežasčių sveikatos turizmui neliko to prioriteto“, –  pasakojo L. Paškevičius.