Tačiau prieš trejus metus šį ritmą netikėtai sustabdė diagnozė, kurios ji nesitikėjo – smegenų aneurizma. Liga, kuri dažniausiai nepasireiškia jokiais simptomais, tačiau jos plyšimas gali pasibaigti mirtimi.

Atsitiktinė sukrečianti diagnozė

„Tai buvo visiškai atsitiktinis atradimas. Nuo paauglystės sirgau migrena ir lankydavausi pas neurologę. Iš tiesų, turėjom tik vaistus patvirtinti, bet ji pasiūlė pasidaryti magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą. Kai paskambino ir pasakė, kad yra aneurizma, kūnas sureagavo iškart – nutirpo rankos, kojos, prisėdau. Turėjau eiti į darbinį susitikimą ir negalėjau susikaupti. Žinojau, kad tai rimta. Beje, kaip tik knygą buvau skaičiusi, kurioje rašoma, kaip moteris mirė nuo aneurizmos, tada dar pagalvojau: „Oho, kokia ta aneurizma.“ Išsigandau, iš tikrųjų“, – pasakojo Monika.

Keturios skirtingos nuomonės

Po diagnozės Monika nenuleido rankų, o kaip tik intensyviai rinko informaciją. Per savaitę ji išgirdo keturias skirtingas gydytojų nuomones. „Vienas neurochirurgas siūlė operuoti neurochirurginiu būdu atidarant kaukolę. 

„Jis sakė, kad dabar dar aneurizma maža, galima metus stebėti, bet metai ne mano pusėje, nes būtent nuo 40 metų moterims jų augimas intensyvėja“, – prisiminė pašnekovė. 

Kolegai rekomendavus, kreipėsi į kitą neurochirurgą. Jo išvada buvo: „Oi, čia mažytė tavo. Čia gal išvis tau ji neaugs.“ Dar susisiekė su vienu intervenciniu radiologu elektroniniu paštu ir šio nuomonė buvo, kad gal iš viso čia ne aneurizma.

„Ir tada užsirašiau pas gydytoją radiologą Audrių Širvinską. Jis patvirtino, kad tikrai čia aneurizma ir tikrai augs greitai. Rekomendavo embolizuoti, nes kuo mažesnė aneurizma, tuo mažesnė rizika“, – teigė moteris. 

Guliu aš ten palapinėje, aukštis jaučiasi, oro trūksta, aišku, kyla spaudimas ir galvoju, kad jei ne atsitiktinai surasta aneurizma, atlikta embolizacija, tai iš tų kalnų tikriausiai nebebūčiau nusileidusi. 

Metai atidėliojimo

„Keturios skirtingos nuomonės, niekas lyg ir neliepė iš karto operuotis, galima stebėti, tai aš ir leidau gyvenimui tekėti savo vaga“, – pasakojo Monika.

O metai buvo intensyvūs: daug veiklos, daug streso, dar laukė kita operacija. 

„Žinojau, kad svarbu, jog kraujospūdis nebūtų aukštas. Matavausi, bet, pasirodo, sugedusiu aparatu“, – sakė moteris.

Monikos laukė ir kita operacija, prieš kurią chirurgas rekomendavo pakartotinai pasidaryti galvos MRT dėl smegenų aneurizmos – tam, kad jie būtų ramūs, jog suplanuotos operacijos metu ji neplyš. Tada ir paaiškėjo, kad per metus aneurizma Monikos smegenyse padidėjo net daugiau nei dvigubai.

„Kadangi gydytojo A. Širvinsko prieš metus pasakyta diagnozė buvo tiksliausia ir siūlomas gydymo būdas – švelniausias, tai su juo ir susisiekiau. Parašiau, kad noriu pasikonsultuoti, nes kitą dieną manęs laukia operacija. Gydytojas patarė vis dėlto pirmiausia susitvarkyti aneurizmą. Po kelių dienų jis kaip tik turėjo laisvą laiką embolizacijos procedūrai“, – pasakojo Monika.

Nuo reanimacijos palatos iki kalnų

Gydytojo A. Širvinsko rekomenduota embolizacijos procedūra — minimaliai invazyvi, bet efektyvi. Ji atliekama per kraujagysles, be kaukolės atvėrimo ir leidžia pacientui greičiau grįžti į gyvenimą.

Monika prisimena, kad parą praleido reanimacijoje, buvo prijungta prie aparatų, ant kojos didelis sunkus svarstis, negalėjo judėti. Tai, pasak jos, buvo fiziškai sunkiausia para per visą smegenų aneurizmos gydymo kelionę. Nors buvo savaitgalis, gydytojas kelis kartus atėjo apžiūrėti. „Labai padėjo tas rūpestis“, – prisiminė ji.

Kitą dieną ji jau vaikščiojo, gydytojas akcentavo, kad būtina judėti. „Skyrius devintame aukšte, o skyriuje daug neprivaikščiosi, tai aš 10 tūkst. žingsnių laiptais surinkau“, – juokėsi moteris. 

Ligoninėje Monika išbuvo savaitę, po jos galėjo grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, tačiau norėjo pailsėti nuo viso streso, todėl dar pasiėmė atostogų. Metus po procedūros moteriai reikėjo gerti vaistus.

Embolizacija Monikai buvo daryta 2024 m. vasarį, o rudenį ji jau keliavo į Pakistaną ir kopė į kalnus, į Pakistano Leila Peak bazinę stovyklą, ten pasiekė savo rekordą – 4,7 km aukštį. Su gydytoju dėl kelionės, aišku, pasitarė.

„Guliu aš ten palapinėje, aukštis jaučiasi, oro trūksta, aišku, kyla spaudimas ir galvoju, kad jei ne atsitiktinai surasta aneurizma, atlikta embolizacija, tai iš tų kalnų tikriausiai nebebūčiau nusileidusi, – prisiminė ji. – Tiesiog kalnuose tu aiškiau supranti, kad galėjo viskas baigtis.“

Pasikeitęs požiūris į gyvenimą

Monika po procedūros ne tik fiziškai atsigavo, bet ir pastebėjo, jog migrena, kuri ją kamavo dešimtmečius, dingo, nors gydytojai teigia, kad tarp aneurizmos ir migrenos ryšio nėra. 

„Gal tai vaistų, kuriuos reikėjo gerti po embolizacijos, poveikis, gal ne – bet per metus neturėjau nė vieno migrenos priepuolio. Dabar, kai jie grįžo, visai kitokie – daug lengvesni ir daug retesni“, – teigė ji

Monika dalijasi mintimis, kaip po procedūros jos vidinė būsena pasikeitė: „Daug lengviau priimu sprendimus. Aiškiau žinau, kas man svarbu. Vertinu kiekvieną dieną, kad galiu gyventi be apribojimų. Suprantu, kad galėjo viso to nebebūti – ir tai duoda daug energijos.“

Ji teigia, kad kai ištinka įtempta situacija, tai iš karto sau sako: „Pažiūrėk iš platesnės perspektyvos, čia juk mažmožis“. Ir taip greičiau atgauna pusiausvyrą. „Nėra taip, kad visai nebesinervinčiau, bet nervinuosi daug trumpiau“, – sakė Monika.

Rekomendacija kitiems: neignoruokite situacijos

Ne vienas išgirdęs smegenų aneurizmos diagnozę išsigąsta, sutrinka, dvejoja, ką jiems dabar daryti, ką rinktis.

Monika ragina žmones, susidūrusius su panašia diagnoze, neignoruoti situacijos: „Patarčiau išgirsti ne vieną nuomonę, pasidomėti, pasigilinti, svarbiausia, nebijoti embolizacijos procedūros.“

„Net jei aneurizma maža – tai prioritetas. Nebijokite klausti, domėtis, spręsti. Ir svarbiausia – rinkitės gydytojus, kuriais pasitikite, ir judėkite pirmyn“, – patarė ji.

Gydytojo žodis: kodėl svarbu neuždelsti

Audrius Širvinskas / Pranešimo autoriaus nuotr.

Gydytojas intervencinis radiologas Audrius Širvinskas, atlikęs Monikai smegenų aneurizmos embolizaciją, pabrėžia, kad laiku nustatyta aneurizma gali išgelbėti gyvybę.

„Smegenų aneurizma dažnai būna nebyli – žmogus gali ją turėti metų metus ir to nežinoti. Tačiau plyšus pasekmės gali būti tragiškos: pusė atvejų baigiasi mirtimi, dalis – neįgalumu visam gyvenimui“, – kalbėjo jis.

Pasak gydytojo, labai svarbu ją aptikti laiku: „Monikos atvejis – puikus pavyzdys, kaip atsitiktinai aptikta, dar maža aneurizma gali būti saugiai ir efektyviai sutvarkyta. Kuo mažesnė (bet jau peržengusi rizikos slenkstį) aneurizma – tuo saugesnė intervencija. Visame pasaulyje, kaip pirmo pasirinkimo gydymo būdas yra rekomenduojama smegenų aneurizmos embolizacija. Ją galima pritaikyti absoliučiai daugumai aneurizmų, taip išvengti atviro chirurginio gydymo ir padėti pacientui greitai grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.“

Gydytojo teigimu, profilaktiškai pasitikrinti dėl smegenų aneurizmos ir atlikti magnetinio rezonanso (MRT) tyrimą turėtų rizikos grupėje esantys 30-45 metų žmonės. Į rizikos grupę papuola turintieji aukštą kraujo spaudimą; tie, kurių artimoje šeimoje (tėvams, broliams, sesėms) buvo smegenų aneurizma arba su traumomis nesusiję pakraujavimai smegenyse; sergantieji tokiomis genetinėmis ligomis kaip aortos koaktacija, fibromuskuline displazija, inkstų policistoze; rūkantys. 

Taip pat pasitikrinti turėtų ir į rizikos grupes nepapuolantys žmonės, kurie skundžiasi nuolatiniu, atkakliu galvos skausmu. Be to, 40–60 m. rizikos grupės žmonėms, kuriems smegenų aneurizmos tyrimas buvo atliktas seniai, reiktų pakartotinai dėl naujų smegenų aneurizmų pasitikrinti kas 10 metų. 

Daugiau informacijos: www.smegenuaneurizma.lt.