Moderni metodika – pirmą kartą Lietuvoje

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikų komanda pritaikė Lietuvoje dar netaikytą, modernią gydymo metodiką – minimaliai invazyvią endoskopinę choanų plastiką, naudojant vietinius gleivinės lopus. Operacijos metu buvo naudoti itin smulkūs, ausų chirurgijai skirti endoskopai ir mikroinstrumentai, leidę ypač švelniai ir tiksliai pašalinti užakusias nosies plokšteles, nugręžti dalį kaulo bei suformuoti naują nosies angą (choaną). Siekiant sumažinti randėjimo ir atsinaujinančios stenozės riziką, naujai suformuota anga buvo padengta vietiniais gleivinės lopais.

„Ši sudėtinga operacija pareikalavo ypatingo tikslumo ir kruopštumo, nes dirbome labai siauroje anatominėje srityje su itin smulkiais instrumentais“, – pabrėžė operaciją atlikusi Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro gydytoja otorinolaringologė Donata Šukytė-Raubė. – Paciento nosies šnervė – smeigtuko galvutės dydžio, nosyje labai maža vietos, todėl operacijos metu naudoti instrumentai labai mažyčiai – darbinės jų dalies dydis buvo kaip adatos.“

Pasak gydytojos, kitas iššūkis – suformuoti gleivinės lopus, apsaugančius mažąjį pacientą nuo nemalonaus nosies stentavimo ir randėjimo, galinčio vėl uždaryti choanas. Tą padaryti tokioje mažytėje nosytėje – sudėtinga. Gydytoja vaizdžiai pasakojo, jog atlikti tokią procedūrą yra lyg kiniškomis lazdelėmis nerti tinklą iš virtų makaronų sėdint važiuojančiame automobilyje.

Apie dvi valandas trukusioje operacijoje be gydytojos otorinolaringologės D. Šukytės-Raubės dalyvavo du gydytojai anesteziologai reanimatologai, asistavo gydytoja rezidentė, o sklandžią operacijos eigą užtikrino ir operacinės slaugytojų bei kitų specialistų komanda.

Gyd. Donata Šukytė-Raubė operacijos metu. / Santaros klinikų nuotr.

Kas yra choanų atrezija?

Choanų atrezija – tai įgimtas nosies ertmės defektas, kai anga tarp nosies ertmės ir ryklės (užpakalinės nosies dalies) būna užakusi arba užaugusi. Per šią angą, vadinamą choana, oras iš nosies patenka į gerklę ir toliau į plaučius. Esant choanų atrezijai, ši anga gali būti uždaryta kauline ar plėvine pertvara, o užakimas gali būti tiek vienpusis, tiek abipusis.

Dėl nosies ertmių užakimo kūdikiai negali nei kvėpuoti, nei maitintis, todėl reikalinga skubi medicininė pagalba, intubacija ir chirurginė intervencija. Pasak Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro Vaikų ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjos gydytojos otorinolaringologės dr. Vaivos Mickevičienės, choanų atrezija yra reta įgimta patologija, pasireiškianti vienam iš 5–8 tūkst. naujagimių. Abipusė choanų atrezija yra labai sunki būklė, reikalaujanti skubios chirurginės intervencijos. Ji yra kur kas retesnė nei vienpusė. Vienpusė choanų atrezija pasitaiko dažniau, ir nors nosies simptomai yra gana išreikšti – tiršta daugiau vienpusė pastovi sekrecija, nosies užgulimas, apsunkintas kvėpavimas per nosį – tačiau operacija dažniausiai atliekama vėliau, kai pacientas paauga.

„Nėra vienos specifinės choanų atrezijos priežasties. Tai įgimta patologija, kai audiniai, skiriantys nosies ir ryklės (nosiaryklės) ertmes vystantis vaisiui visiškai neatsiskiria. Choanų atrezija gali pasireikšti kaip izoliuotas vystymosi sutrikimas, kai nėra kitų organų ar jų sistemų pakitimų, arba būti sudėtinė įvairių genetinių sindromų (CHARGE, Treacher-Collins ar Crouzon sindromo) dalis. CHARGE sindromui būdingas skirtingas kūno dalis paveikiančių įgimtų defektų kompleksas: akių ir širdies defektai, choanų atrezija, raidos ir augimo sutrikimas. Treacher-Collins sindromas sąlygoja įgimtas kaukolės ir veido, apatinio žandikaulio, ausų, nosies, viršutinio žandikaulio deformacijas, 11 proc. iš jų gali būti diagnozuojama ir choanų atrezija“, – kvėpavimo takų ydos priežastis vardijo skyriaus vedėja gydytoja otorinolaringologė dr. V. Mickevičienė.

Dr. Vaiva Mickevičienė. / Santaros klinikų nuotr.

Be nosies stentų – saugiau ir švelniau pacientui

Skirtingai nei taikant ankstesnes technikas, šiuo atveju nebuvo naudoti nosies stentai – jų atsisakyta dėl saugesnio ir švelnesnio gydymo metodo. „Gleivinės lopai buvo pritvirtinti biologiniais klijais, o tai reikšmingai pagerino mažojo paciento pooperacinį laikotarpį – kūdikis greitai buvo ekstubuotas ir netrukus pradėjo kvėpuoti pro nosį. Mūsų pasirinktas metodas leidžia išvengti kai kurių anksčiau buvusių komplikacijų, tokių kaip ilgalaikis stentų naudojimas, infekcijos ar diskomfortas mažajam pacientui“, – sakė gydytoja otorinolaringologė D. Šukytė-Raubė.

Specialistų komanda, teikianti pagalbą naujagimiui

Naujagimius, kuriems nustatyta kvėpavimo takų yda, prižiūri Naujagimių intensyvios terapijos skyriaus gydytojai neonatologai, šiame skyriuje mažyliai praleidžia pirmąsias savo gyvenimo savaites. Esant abipusei choanų atrezijai, gali prireikti intubacijos, būtina nuolat stebėti gyvybines funkcijas ir atlikti visus reikalingus tyrimus diagnozei patvirtinti. Įtarus vienpusę ar abipusę choanų atreziją, naujagimį konsultuoja gydytojas otorinolaringologas: „Nosies landos apžiūrimos siaurais endoskopais, leidžiančiais įvertinti jas iki pat nosiaryklės, tačiau galutinė diagnozė nustatoma atlikus radiologinius vaizdinius tyrimus – kompiuterinę tomografiją, – tyrimų eigą aiškino gydytoja otorinolaringologė dr. V. Mickevičienė. – Gydytojas radiologas įvertina, ar choanų atrezija yra vienpusė ar abipusė, kaulinė ar plėvinė. Tai lemia tolimesnę gydymo taktiką – gydytojas otorinolaringologas nusprendžia, ar operacija turi būti skubi (abipusės kaulinės choanų atrezijos atveju), ar gali būti atliekama vėliau, esant vienpusei choanų atrezijai. Operacijos metu itin svarbus gydytojo anesteziologo, turinčio patirties su naujagimiais, dalyvavimas.“

Tai reikšmingas žingsnis vaikų otorinolaringologijos srityje.

Mažojo paciento tolimesnė priežiūra ir rūpestis po sėkmingos operacijos

Po operacijos dar bent vieną, o kartais kelis kartus būtina išvalyti nosį, atsiurbti susidariusias išskyras ir suskystėjusius klijus. „Naujagimiams tai kaskart turi būti atliekama taikant sedaciją (trumpalaikį migdymą vaistais), kadangi procedūra nėra maloni. Vėliau pacientas reguliariai ambulatoriškai stebimas gydytojų otorinolaringologų. Nors endoskopiškai, nenaudojant stentų atlikta operacija sumažina stenozės (siaurėjimo) riziką, ji vis tiek išlieka, todėl vaikui augant nosies landos periodiškai įvertinamos endoskopu“, – pooperacinę priežiūrą komentavo gydytoja otorinolaringologė dr. V. Mickevičienė.

Svarbus žingsnis vaikų otorinolaringologijoje

„Tai reikšmingas žingsnis vaikų otorinolaringologijos srityje. Nauja metodika ne tik sumažina komplikacijų riziką, bet ir pagreitina mažųjų pacientų sveikimą bei pagerina gydymo rezultatus“, – apibendrino operaciją atlikusi gydytoja otorinolaringologė D. Šukytė-Raubė.

Ši operacija žymi naują etapą vaikų kvėpavimo takų chirurgijoje Lietuvoje. Mažesnė chirurginė trauma, trumpesnis sveikimo laikotarpis ir aukštesnė gydymo kokybė atveria platesnes galimybes efektyviai ir saugiai padėti patiems mažiausiems pacientams, turintiems retų ir sudėtingų įgimtų patologijų.