– Ar įvykęs protestas pakeitė jūsų nuomonę dėl vis dar kuriamo ir planuojamo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio?

– Aš labiausiai laukiu Vyriausybės projekto. Šį trečiadienį baigiasi darybų etapas, tada Vyriausybė posėdyje nuspręs, kokius dydžius ir kaip pateikti įstatymo projektą Seimui. Tada galėsime konkrečiau kalbėti.

– Jūs visuomet buvote tas žmogus, kuris sako, kad Lietuvoje reikia daugiau socialinio teisingumo, reikia apmokestinti tuos, kurie turi daugiau, ir mažiau tuos, kuriems sekasi sunkiau. Tad ar NT mokestis yra būtinas dabar Lietuvoje?

– Na, Lietuva paprasčiausiai išsikėlė labai didelius tikslus, pirmiausia, būtent šalies gynybos klausimais. Tačiau mūsų programoje aiškiai parašyta, kad tikrai nemažinsime gyvenimo kokybės lygio ir pajamų. Tai šiems dviem tikslams užtikrinti reikia gana daug lėšų ir kol kas, netgi jeigu būtų priimti tie įstatymai, apie kuriuos daug diskutuojama, bet kurie net nepateikti, geriausiu atveju tai į biudžetą atneštų 500 mln. eurų, kai vien tik gynybai reikia maždaug 1,5–2 mlrd. eurų. Čia kyla klausimas. Neužmirškime, kad rudenį laukia biudžetas, t. y. tam tikras atlyginimų indeksavimas, nes jau praeitų metų rudenį buvo tiek daug paraiškų, kad patenkinome tik labai mažą dalį. Tad gyvenimas nestovi vietoje ir, matant visas problemas, reikės ką nors daryti ir galvoti.

Lietuva paprasčiausiai išsikėlė labai didelius tikslus, pirmiausia, būtent šalies gynybos klausimais.

– Pakalbėkime apie mokesčius, kurie jau yra Seime projektų pavidalu. Man įdomu, kiek yra sutarimo dėl, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio (GPM)? Nes praėjusią savaitę ministras Lukas Savickas kalbėjo, kad reikėtų atsisakyti didžiausio – 32 proc. tarifo, šiandien jūs sakote, kad reikėtų galbūt net 40 proc. tarifo.

– Sutarimo yra tiek pat, kiek dėl NT mokesčio. Jo nėra ir dėl vieno, ir dėl kito įstatymo. Tik kai priimsime [įstatymo projektą], galėsime pasakyti, kad sutarimas pasiektas toks arba kitoks. Ir vienur, ir kitur yra skaičiai – kiek pinigų patektų į valstybės biudžetą. Tie žmonės, kurie uždirba daugiau, t. y. daugiausia verslo atstovai, perša mums pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šį mokestį labai lengva surinkti – padidinai PVM 1 proc. ir jau 300 mln. įkrinta į biudžetą. Bet tai mokestis visiems Lietuvos gyventojams, ir tiems, kurie gyvena nuo algos iki algos, ir tiems, kurie gyvena prie skurdo ribos. Buvo paskelbta informacija, kad vėl Lietuvoje skurdo lygis padidėjo, atskirtis nemažėja. Tad viską reikia matyti. Lietuva neišranda jokio dviračio, progresiniai mokesčiai yra visose aplinkinėse valstybėse ir tarifai didesnes pajamas gaunantiems žmonėms yra didesni.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tačiau žmonės, kurie uždirba daug, išgirdę, kad jiems reikės mokėti 40 proc., gali sakyti: žinote, pone A. Sysai, pasižiūrėkite į žemėlapį, Lietuva juk ne Švedija, ši valstybė nesuteikia tiek ir tokių kokybiškų paslaugų, kad būtų galima rinkti 40 proc. nuo didesnių pajamų.

– Pirmiausia – 40 proc. nėra nuo visų pajamų, tai yra nuo pajamų, kurios viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), VDU šiandien yra 2 tūkst. 300 eurų per mėnesį. Padauginkite iš 120 ir žinosite, nuo kokios sumos žmonės mokės 40 proc.

Mes ne Švedija? Mes Švedijos niekados ir nepasieksime su tokiais plokščiais mokesčiais, kokie yra Lietuvoje. Kaip tame posakyje – kvailas, todėl, kad biednas, ar biednas, todėl, kad kvailas? [...] Na, galima save įkalbinėti, bet aš ir toliau dirbsiu savo darbą, ne vienas pralaimėjimas buvo, bet ką padarysi. Tada veršimės diržus kažkur kitur, visi kartu. Juk mes ne kokiai nors kitai šaliai stengiamės padaryti tuos mokesčius, kad skola stipriai augtų, mes galėtume padaryti gyvenimą gražesnį visiems, o ne tik nedidelei grupei, kuri tikrai puikiai gyvena, turi dideles pajamas ir stengiasi įkalbėti visus kitus, kad didelėms pajamoms didesnio mokesčio negali būti.

– Dar vienas dalykas, kuris turbūt yra garbės reikalas ir jums, ir visai partijai, – sakote, kad reikia sutvarkyti klausimą dėl antros pensijų pakopos fondo. Kiek šis projektas pasistūmėjęs? Jūs, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, pakomentuokite.

– Tai jau išeina iš mano zonos, jeigu galima taip sakyti. Tai daugiau Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kuriame daug metų dirbau, klausimas. Seku, stebiu, bet visą laiką buvau šalininkas, kad trys dalykai turi būti padaryti šiame įstatyme – t. y. laisvas, savanoriškas įstojimas į antrą pensijų pakopą, laisvanoriškas išėjimas ir jokių kitų mokesčių mokėtojų pinigų nepervedama į šią, antrą, pakopą.