Labiausiai per penkerius metus išlaidos didėjo transportui ir restoranams, viešbučiams, o mažiausiai – alkoholiui, tabakui, poilsiui ir kultūrai. Anot ekspertų, tai lėmė padidėjusios pajamos.

„Galima sakyti, kad daugiau uždirbome, daugiau turime pajamų ir daugiau išleidžiame“, – svarstė Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.

„Gyvename šiek tiek geriau, palyginti su 2016 m.“, – pažymėjo Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė Jekaterina Navickė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tiesa, ekonomistai praneša, kad dėl išaugusių kainų ir verslui nepalankių sąlygų antrąjį šių metų ketvirtį šalies BVP susitraukė. Vadinasi, šalies ekonomika juda techninės recesijos link.

„Kai kurie verslininkai sulėtino apsukas, kai kurie vartotojai tiesiog nepirko prekių, kurias paprastomis sąlygomis būtų galėję ir būtų pirkę“, – pastebėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.

Lietuviai, palyginti su kaimynais – latviais, lenkais, estais, išlaidauja daugiausiai. Nors Lietuva ir nedidelė šalis, atotrūkis tarp gyventojų – didžiulis.

„Mūsų pajamų pasiskirstymas yra vienas iš netolygiausių ES, taip pat ir vartojimas“, – realijas atskleidė J.Navickė.

Kita medalio pusė – kasdien Vilniaus „Carite“ apsilanko maždaug po 250 žmonių. Dažniausiai – vieniši ir pensinio amžiaus.

„Neužtenka lėšų maisto produktams, nes didžioji dalis pensijos skiriama komunaliniams mokesčiams“, – pastebėjo socialinio centro „Betanija“ vadovas Miroslavas Seniutis.

Palyginti su laikotarpiu prieš pandemija, dabar čia užsuka gerokai daugiau nepasiturinčių.

„Prasidėjus pandemijai ir iki šiol žmonių skaičius padvigubėjo. Gal net patrigubėjo“, – apie skaudžią realybę kalbėjo M.Seniutis.

Naujausi duomenys rodo, kad pagal skurdo rizikos lygį Lietuva grįžo dvejus metus atgal, jis vėl išaugo daugiau nei 1 procentiniu punktu ir dabar vis dar skursta penktadalis gyventojų.

20 proc. mažiausiai pasiturinčių gyventojų gyvena į skolą, negali nieko taupyti.

Skurdo rizikos riba Lietuvoje – 516 eurų vienam asmeniui ir 1 084 eurai keturių asmenų šeimai, kurioje gyvena du suaugę ir du vaikai iki keturiolikos metų.

„20 proc. mažiausiai pasiturinčių gyventojų gyvena į skolą, negali nieko taupyti. Jų taupymo norma – minusinė“, – akcentavo J.Navickė.

Šiek tiek padaugėjo ir gyvenančių prie absoliučios skurdo ribos – su 267 eurais per mėnesį verčiasi 4 proc. Lietuvos gyventojų.

„Tam, kad padarytų esminį pokytį, kurio nematėme jau daug metų, reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kadangi tiek socialines išmokas, tiek pensiją, natūralu, negalime dvigubai ar trigubai padidinti“, – pažymėjo Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos atstovė Ugnė Užgalė.

Skurstančiųjų skaičius savivaldybėse labai nevienodas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, tai susiję su netolygia demografine padėtimi. Didmiesčiuose gyvena daugiau jaunimo, daugiau skursta tų savivaldybių gyventojai, kuriose prasti užimtumo rodikliai.

„Socialinės išmokos ir pensijos yra tokios pačios visose savivaldybėse, bet matome didelius užimtumo ir nedarbo skirtumus“, – teigė U.Užgalė.

Mažiausiais skurdo rizikos lygis šiemet Vilniaus mieste ir rajone, o didžiausias – Biržų ir Zarasų savivaldybėse. Palyginti su sostine, čia skurdo rizikos lygis daugiau nei du kartus didesnis.