Tik 50 tūkst. eurų
Interneto platybėse galima aptikti ne vieną tinklalapį anglų ar kitomis užsienio kalbomis, kuriuose pateikiama informacija apie auksines Lietuvos vizas, kitaip tariant, galimybę turtingiems asmenims investuoti šalyje ir už tai mainais gauti leidimą joje gyventi.
Viename iš minėtų interneto puslapių rašoma, kad, norint gauti auksinę Lietuvos vizą, reikalinga minimali 50 tūkst. eurų investicija į kokią nors šalies verslo šaką. Taip pat teigiama, kad dėl imigracijos klausimų pakonsultuoti gali mistinis Lietuvos advokatų tinklas, nurodytas ir lietuviškas adresas Vilniuje, lietuviškas telefono numeris, kuriuo paskambinus angliškai kalbanti asistentė siūlo padėti užpildyti imigracijos prašymą ar kitus panašios reikšmės dokumentus.
Lietuvos migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė patikina, kad auksinė Lietuvos viza neegzistuoja. „Yra kitų valstybių, kurios, mano žiniomis, jei šiuo metu nekeičia tvarkos, tai bent jau anksčiau tikrai turėdavo auksines vizas, pavyzdžiui, Latvija. Užtekdavo nusipirkti net ne būstą, o labai brangų kvadratinį metrą būsto, ir tu jau galėdavai gauti vizą. Buvo tokie laikai, – sako E. Gudzinskaitė. – Be to, yra valstybių, kurios parduoda auksines pilietybes. Tai Malta, Kipras.“
Lietuvoje tokių galimybių nėra, tačiau galima gauti leidimą gyventi šalyje verslo pagrindu. „Tačiau to siekiantis asmuo privalo mus įtikinti, kad jo verslas iš tikrųjų vykdomas, – pabrėžia Migracijos departamento direktorė. – Mes tikriname, ar įdarbinti darbuotojai, tikriname verslo planą, – reikia vykdyti tikrą veiklą.“
Pasak E. Gudzinskaitės, auksines vizas siūlančių tinklalapių yra labai daug ne tik kalbant apie Lietuvą – kone apie kiekvieną Europos valstybę, apie JAV ar kitas patrauklias šalis. „Skelbiantis tokiuose interneto puslapiuose tikrai ieškoma lengvatikių, kurie patikėtų. Jiems ir pilietybę siūloma nusipirkti – viską jums gali parduoti. Išties, per savo darbo patirtį esu sutikusi keletą žmonių, kurie sakė: kaip taip gali būti, aš nusipirkau leidimą gyventi pas jus, mane pasienyje sustabdė ir pasakė, kad leidimas gyventi yra padirbtas. Prašom grąžinti mums pinigus… Esame gavę tokių skundų“, – pasakoja ji.
Esu sutikusi keletą žmonių, kurie sakė: kaip taip gali būti, aš nusipirkau leidimą gyventi pas jus, mane pasienyje sustabdė ir pasakė, kad leidimas gyventi yra padirbtas. Prašom grąžinti mums pinigus…
Nėra svertų nubausti
Ne viskas taip paprasta. Yra daug įmonių, kurios užsiima šešėline veikla, kuri lyg ir legali, bet ne visai skaidri, ir teisiškai negalima nieko dėl to padaryti. „Yra teisinių paslaugų, konsultacijų įmonių, gali būti netgi atskiri advokatai, kurie tai daro. Vėlgi, iš pažiūros tai visiškai normalus dalykas: padeda užsieniečiui, kuris neišmano mūsų teisės aktų, susitvarkyti dokumentus už paslaugos mokestį. Čia viskas legalu: teisinių paslaugų teikimas jūsų patogumui, jeigu esate verslininkas, nenorite gaišti laiko, – mes už jūsų pinigus viską padarysime“, – situaciją paaiškinti bando E. Gudzinskaitė.
„Tačiau šešėlis prasideda, kai kai kurie tarpininkai eina toliau: už klientą gali įsteigti įmonę ir, kas jau nebetoleruotina, imituoti veiklą. Pavyzdžiui, neva fiktyviai įdarbinti darbuotojų, neva sudaryti kokių nors neegzistuojančių paslaugų teikimo sutarčių, pagrindžiant, kad viskas esą iš tiesų vyksta. Tokių dalykų pasitaiko, bet Migracijos departamentas tikrindamas anksčiau ar vėliau nustato tokius dalykus ir tokiems žmonėms panaikina leidimus gyventi. Tačiau pirminiam atvykimui tai gali suveikti, o kai kuriems svarbiausia tik įkelti koją į Šengeno erdvę, nes tada jau ras būdų, kaip prasigyventi toliau“, – teigia Migracijos departamento direktorė.
Anot jos, sukčiai apgauti mėgina ne tik verslo pagrindu, bet ir kitais tikslais į Lietuvą atvykti norinčius užsienio piliečius: „Turėkime omenyje, kad Šengeno erdvė daugeliui šalių atrodo tarsi rojus. Dėl to žmonės padarys bet ką, sumokės, kiek tik gali, pinigų pasiskolinę, kad tik gautų galimybę patekti į mūsų erdvę. Tuo daug kas ir naudojasi – įvairūs tarpininkai, ir dažniausiai net ne pas mus įsisteigę, o atvykti norinčių asmenų kilmės valstybėse. Periodiškai gauname skundų, kad kažkam sumokėjo už paslaugas, bet tas žmogus nieko nepadarė, todėl jau mūsų prašo, kad kaip nors spręstume situaciją.“
Nemato perspektyvos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pasisakęs, kad už itin dideles investicijas galėtų svarstyti auksinių JAV vizų teikimą galbūt net ir tų šalių gyventojams, kurie dažniausiai nelaukiami Vakaruose. Vis dėlto ES siekia auksinių vizų ir pasų panaikinimo bloko valstybėse. E. Gudzinskaitė mano, kad net ir sunkiai prognozuojamų geopolitinių laikų fone lietuviškų auksinių vizų ar pasų ateityje neturėtų atsirasti.
„Tikiu, kad išliksime teisinė valstybė ir ES solidari narė, todėl norėčiau sakyti, kad tokių perspektyvų nėra, – pabrėžia ji. – Lietuvoje auksinių vizų niekada neturėjome, bet anksčiau egzistavo problema, kad buvo labai paprasta gauti leidimą gyventi verslo pagrindu. Reikalavimų kartelės buvo nuleistos labai žemai. Išties buvo momentas, kai į Lietuvą važiuodavo labai daug užsienio verslininkų.“
„Migracijos departamentas daug kovojo su tais verslininkais, buvo ir spaudoje straipsnių prieš mus rašoma, – tai buvo gal 2015–2016 m. Tada Seimo dėka (kai kurie Seimo nariai, kurie prisimena tuos laikus, dar dirba parlamente) buvo sugriežtintas tas įstatymas. Kai sugriežtinimai buvo priimti, viskas buvo reglamentuota ir šalyje liko verslas, iš tikrųjų vykdantis verslą“, – pasakoja E. Gudzinskaitė.
Stambių projektų mastas
Dabar Lietuvoje išduodamas leidimas laikinai gyventi – iki trejų metų – stambių investuotojų darbuotojams, akcininkams, vadovams su šeimos nariais. Pasak E. Gudzinskaitės, tai nelabai didelis reiškinys, nes stambių investicijų sutartis yra sudaroma su Lietuvos Vyriausybe, o ji, žinoma, ne su bet kuo tokias sutartis pasirašo. „Pavyzdžiui, šiuo metu pagal stambių investicijų sutartį galiojančių išduotų leidimų gyventi yra tik 125. Turint omenyje, kad pas mus yra 204 tūkst. užsieniečių, tai tikrai labai nedaug“, – konstatuoja Migracijos departamento direktorė.
Stambaus projekto investuotojas įpareigojamas Lietuvos Respublikoje sukurti ne mažiau kaip 150, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų. Tokių projektų privačių kapitalo investicijų vertė šalyje turi siekti ne mažiau kaip 20 mln. eurų, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 30 mln. eurų.
Taip pat leidimą gyventi šalyje galima gauti ir atvykus pagal investicijų sutartį, kurioje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos. Tokiais atvejais šalyje turi būti investuojama mažiausiai 1 448 100 eurų, o investuotojo metinės pajamos bent vienais finansiniais metais per pastaruosius trejus metus turi būti ne mažesnės kaip 2,5 mln. eurų.
„Jeigu žiūrėtume pamečiui, pernai per visus metus pagal investicijas buvo išduota 51 leidimas gyventi šalyje, šiais metais – jau 61. Dinamika nedidelė, aišku, daug kas priklauso ir nuo pačios sutarties – ją pasirašius visi ir atvažiuoja vienu metu. Tokias sutartis sudariusių įmonių yra vos kelios“, – teigia E. Gudzinskaitė.
„Be to, turėkime omenyje, kad kalbame tik apie trečiųjų šalių piliečius, nes ES piliečiams atvykti į Lietuvą yra paprasta. Daugiausia trečiųjų šalių asmenų yra iš Baltarusijos (112), yra Rusijos piliečių (11), po vieną Kazachstano ir Kirgizijos pilietį“, – tęsia ji.
Mažesnės investicijos
Verslo pagrindu leidimus gyventi Lietuvoje šiuo metu turi 162 užsieniečiai. Tokio leidimo sąlygos aprašytos užsieniečių teisinės padėties įstatyme, tačiau vienas iš pagrindinių reikalavimų – kad įmonės nuosavas kapitalas būtų bent 28 tūkst. eurų, iš kurių bent trečdalis ir ne mažiau kaip 14 tūkst. eurų – paties užsieniečio investuotos lėšos.
„Šią sąlygą paprasta tenkinti, bet yra kitų: vienu metu toje įmonėje turi dirbti ne mažiau kaip du darbuotojai, kurie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir Lietuvos ar ES piliečiai. Būtent šios sąlygos fiktyvus verslas dažniausiai neįvykdo, nes išlaikyti du darbuotojus, kuriems mokamas ne mažesnis nei dviejų vidutinio darbo užmokesčių dydžio atlygis, yra brangu“, – teigia E. Gudzinskaitė.
Žinau vieną, gal du atvejus, kai Lietuvos pilietis įgijo Vanuatu pilietybę.
„Be to, įmonė pirmuosius šešis mėnesius nuo įsteigimo jau turi būti veikianti. Negali būti taip, kad aš deklaruoju, kad ateityje ką nors darysiu, – ne, turi įrodyti, kad pastaruosius šešis mėnesius įmonė jau kažką veikia. Tik tokiu atveju gali pretenduoti į leidimą gyventi Lietuvoje. Pagrindinės šalys, kurių piliečiai šiuo metu turi leidimus gyventi verslo pagrindu, ir vėl yra Baltarusija (93), Rusija (47), Ukraina (32), Izraelis, Kinija, Turkija (po 15–16) ir daugiau šalių, kurių piliečių Lietuvoje gyvena vos vienas ar keli“, – statistika dalijasi Migracijos departamento direktorė.
Domisi ir lietuviai
Ne išimtis ir Lietuvos piliečiai – dalis jų irgi žvalgosi kitų šalių auksinių vizų ar pasų. Pasak E. Gudzinskaitės, asmenys, nusprendę įgyti kitos valstybės pilietybę, privalo apie tai informuoti Migracijos departamentą. „Pagal mūsų pilietybės įstatymą Lietuvos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, apie tai turi pranešti departamentui, o Migracijos departamentas, gavęs tokią informaciją, privalo patikrinti, ar Lietuvos pilietis turi teisę vienu metu būti ir Lietuvos, ir kitos valstybės piliečiu. Tai labai svarbus dalykas, nes pagal mūsų Konstituciją dviguba, daugybinė pilietybė galima tik išimtiniais atvejais, – primena ji. – Paprastai žmonės galvoja, kad, įgijus kitą pilietybę, tai nerimta, bet tai yra labai rimta.“
Tačiau Migracijos departamentas nerūšiuoja ir nerenka statistikos, ar kitos valstybės pilietybę Lietuvos pilietis įgijo auksinių vizų ar pasų programos pagrindu, ar kokiais kitais tikslais. „Tačiau žinau vieną, gal du atvejus, kai Lietuvos pilietis įgijo Vanuatu pilietybę. Man atrodo, ten galima nusipirkti pilietybę“, – teigia E. Gudzinskaitė.
„Tradiciškai Lietuvos piliečiai įgyja arba Europos valstybių, kur dažniausiai emigruoja žmonės, pilietybes, arba JAV, dar ir Rusijos, o kartais – Baltarusijos“, – pasakoja ji.
Patraukliausios Europoje
„Henley & Partners“ prisistato kaip pasaulinė investicijų į gyvenamąją vietą ir pilietybės užsienio šalyse ekspertė. Įmonė padeda gauti auksines vizas ir kitos formos leidimus gyventi visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione bei Afrikoje.
„Henley & Partners“ sudarė 30 jos klientams patraukliausių valstybių sąrašą. Pirmoje jo vietoje atsidūrė Australija, antroje – Austrija. Norint pastarojoje gauti leidimą gyventi, pakanka turėti maždaug 50 tūkst. eurų likvidžių lėšų, mokėti vokiečių kalbą, turėti nuolatinį būstą šalyje ir privatų sveikatos draudimą. Investicijų iš potencialių rezidentų taip pat nereikalauja ir Monakas (18 sąrašo vieta) ir Juodkalnija (19).
Jungtinė Karalystė (28) taip pat turi savo su inovatyviu užsienio verslu susijusią programą, iš tokį verslą vystančių rezidentų prašo ne finansinės injekcijos, o veikiau novatoriškų idėjų, inovacijų ir augančio verslo potencialo.
Šeštą sąrašo vietą užima užima Kipras, tačiau, norint mėgautis šios šalies mokestinės sistemos prana6umais, kurie itin vilioja užsienio verslininkus, teks pakloti 300 tūkst. eurų. Panašią sumą sumokėti reikėtų norint gauti leidimus investicijų pagrindu gyventi Graikijoje (7), Vengrijoje (9), Italijoje (10), Portugalijoje (23) – rašoma apie minimalią 250 tūkst. eurų injekciją, panaši suma nurodoma ir ties Šveicarija (25). Maltoje (16) reikalaujama minimalaus 182 tūkst. eurų įnašo, minimi ir mišraus kapitalo reikalavimai.
Tačiau Latvijoje, kuri „Henley & Partners“ sąraše yra gana aukštoje dvyliktoje vietoje, pakanka vos 60 tūkst. eurų investicijos. Latvijos rezidentūros pagal investicijas programa buvo pradėta 2010 m. liepos 1 d. kaip iniciatyva, kuri buvo skirta 2007–2009 m. ekonominei krizei įveikti.
Kone brangiausiai investicijų pagrindu leidimas gyventi Europoje kainuoja Liuksemburge (13) – bent 500 tūkst. eurų.
Naujausi komentarai