Bankai konkuruoja, kuris daugiau uždirbs | Diena.lt

BANKAI KONKURUOJA, KURIS DAUGIAU UŽDIRBS

Kalbos apie komercinių bankų konkurenciją ir paslaugų pigimą gerokai perdėtos. Šiemet per tris ketvirčius Lietuvoje jie uždirbo daugiau nei per visus praėjusius metus.

Milžiniški pelnai

2018 m. pirmų trijų ketvirčių bankų sektoriaus pelnas viršijo pelną, uždirbtą per visus 2017 m. Bankai ir užsienio bankų filialai uždirbo beveik 275,4 mln. eurų – 97,3 mln. eurų (54,6 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pelningai veikė visi rinkos dalyviai, išskyrus vieną filialą.

Pagrindinis bankų pajamų šaltinis ir toliau yra kreditavimo veikla, t. y. grynosios palūkanų pajamos. Jos padidėjo 29,8 mln. eurų (9,4 proc.) – iki 346,8 mln. eurų. Kita reikšminga pajamų dalis – grynosios paslaugų ir komisinių pajamos, padidėjusios 16,1 mln. eurų (10,5 proc.) – iki 169,1 mln. eurų. Nors bankai ir efektyvina savo veiklą, administracinės pirmų devynių mėnesių išlaidos buvo 9,5 mln. eurų (4,3 proc.) didesnės ir sudarė 232,9 mln. eurų. Jos didėjo tiek dėl didesnio darbo užmokesčio, tiek ir dėl kitų administracinių išlaidų.

Aplinkybės bankų pelnui šiuo metu yra itin palankios, jo spartų augimą, palyginti su praėjusiais metais, galima iš dalies paaiškinti ir vienkartiniais veiksniais. Prieš metus bendram bankų rezultatui įtaką padarė DNB ir "Nordea" bankų jungimasis, kuris nulėmė didesnes, nei įprasta, atidėjinių išlaidas. Atitinkamai pastarosios šiemet jau buvo 43,6 mln. eurų mažesnės nei 2017 m. tuo metu.

Pagrindinis bankų pajamų šaltinis ir toliau yra kreditavimo veikla, t. y. grynosios palūkanų pajamos.

Aktyvus kreditavimas ir mažos indėlių palūkanos leidžia uždirbti daugiau pajamų. Palyginti su laikotarpiu prieš metus, šių metų devynių mėnesių bankų palūkanų pajamos išaugo 21,1 mln. eurų (5,6 proc.) – iki 395,8 mln. eurų. Palūkanų išlaidos dar labiau sumažėjo – 8,7 mln. eurų (15,1 proc.) – iki 49 mln. eurų.

Augantis paskolų portfelis sudaro prielaidas gauti daugiau pajamų. Bankams netrūksta finansavimo – indėlių suma nuolat didėja, o palūkanos, jei ir mokamos už ilgesnio termino įsipareigojimus, tebėra žemos. Paslaugų ir komisinių pajamos, gaunamos iš bankų teikiamų finansinių paslaugų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, buvo 21,5 mln. eurų (10,8 proc.) didesnės ir sudarė 220,9 mln. eurų. Atitinkamai išlaidos taip pat padidėjo 5,3 mln. eurų (11,5 proc.) – iki 51,8 mln. eurų.

Turto grąža, palyginti su laikotarpiu prieš metus, padidėjo 0,4 proc. p. – iki 1,3 proc., nuosavybės – 4,7 proc. p. – iki 13,6 proc. Prieš metus bendras bankų sistemos pelningumas buvo sumenkęs dėl vienkartinių veiksnių, juos nulėmė jau minėtas DNB ir "Nordea" bankų jungimosi sandoris ir išaugę atidėjiniai.

Efektyvumo rodiklis – bankų išlaidų ir pajamų santykis – taip pat rodė būklės gerėjimą: jis sumažėjo 5,4 proc. p. – iki 43,7 proc. Dalį šio pokyčio galima paaiškinti minėtais vienkartiniais veiksniais, tačiau, stebint ilgalaikę tendenciją, matyti, kad bankų sektoriaus efektyvumas nuosekliai auga. Tai lemia ne tik didėjančios pajamos, bet ir bankų veiklos organizavimo optimizavimas. Lietuvos bankų sektoriaus efektyvumas yra didesnis, palyginti ir su bendru atitinkamu ES rodikliu, 2018 m. antrąjį ketvirtį jis sudarė 63,8 proc.

Padidėjo ir turtas

Šiemet trečiąjį ketvirtį bankų sistemos turtas padidėjo 682 mln. eurų (2,6 proc.) ir sudarė 27,3 mlrd. eurų. Nors pagrindinis ilgalaikis turto augimo veiksnys yra tas pats – skolinimas, pastarąjį ketvirtį jo įtaka buvo mažesnė, tačiau daugiau augo bankų lėšų, laikomų centriniame banke ir patronuojančiose įstaigose, suma. Per pastaruosius tris mėnesius paskolų suma padidėjo 65 mln., o minėtos lėšos – 626 mln. eurų. Tai neturėjo reikšmingos įtakos bankų sistemos turto struktūrai, nors paskolų dalis ir sumažėjo 2 proc. iki 73 proc.

Pagrindinis bankų finansavimo šaltinis – indėliai. Bankų įsipareigojimai 2018 m. trečiąjį ketvirtį buvo 24,7 mlrd. eurų ir per laikotarpį padidėjo 585 mln. eurų (2,4 proc.). Pagrindinę įsipareigojimų dalį (84 proc.) sudarantys klientų indėliai buvo ir pagrindinis įsipareigojimų augimo veiksnys – jie per ketvirtį išaugo 470 mln. eurų (2,3 proc.). Kiti įsipareigojimų straipsniai didelės įtakos nedarė, bet paminėtina, kad patronuojančių institucijų laikomų lėšų suma padidėjo 138 mln. eurų (4,9 proc.).

Indėlių gausa

Trečiąjį ketvirtį paskolų portfelio vertė augo santūriau, tačiau augimo tendencija ir toliau yra stipri. Bankų klientams suteiktų paskolų portfelio vertė 2018 m. trečiąjį ketvirtį augo nuosaikiau. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, ji padidėjo 65 mln. eurų (0,3 proc.) iki 20 mlrd. eurų. Įmonių paskolos sudarė didžiausią paskolų portfelio dalį (50 proc.), tačiau trečiąjį ketvirtį jų pasiskolinta suma sumažėjo 88 mln. eurų (–0,9 proc.) iki 10 mlrd. eurų, tai lėmė grąžinta vieno stambaus kliento trumpalaikė paskola.

Namų ūkių skolinimasis, kuris sudaro 47 proc. bankų paskolų portfelio, šiuo laikotarpiu išlaikė daugmaž tą patį augimo tempą. Palyginti su antruoju ketvirčiu, jis išaugo 205 mln. eurų (2,2 proc.) iki 9,3 mlrd. eurų. Palanki ekonomikos būklė ir aktyvi būsto rinka lemia ir pastebimai didėjantį būsto kreditavimą. Būsto paskolos sudaro 79 proc. namų ūkių paskolų portfelio, o per trečiąjį ketvirtį jos padidėjo 179 mln. eurų (2,5 proc.) iki 7,4 mlrd. eurų. Kitų finansų bendrovių paskolų portfelio vertė per trečiąjį ketvirtį sumažėjo 13 mln. eurų (–5 proc.) iki 200 mln. eurų, valdžios sektoriaus įmonių paskolų portfelio vertė sumažėjo 39 mln. eurų (– 9,2 proc.) iki 400 mln. eurų.

Trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje veikiančiuose komerciniuose bankuose klientai laikė 20,8 mlrd. eurų indėlių. Nepaisant to, kad palūkanos itin menkos, per ketvirtį suma padidėjo 470 mln. eurų (2,3 proc.). Didžiausia bankų indėlių dalis yra iš namų ūkių (60 proc.), ji per trečiąjį ketvirtį išaugo 162 mln. eurų (1,3 proc.) iki 12,5 mlrd. eurų. Įmonių indėlių suma nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo daugiausia absoliučia suma – 244 mln. eurų (4,4 proc.) iki 5,8 mlrd. eurų.

Didėja reikalavimai

Remiantis priežiūrai pateiktais duomenimis, visi bankai vykdė kapitalo reikalavimus. Šiuo metu Lietuvoje veikiantys bankai turi laikytis bendrojo kapitalo pakankamumo reikalavimo (8 proc.), individualiai nustatomo antrojo lygio papildomo kapitalo reikalavimo ir sudėtinio kapitalo rezervo reikalavimo. Pastarąjį šiuo metu sudaro kapitalo apsaugos (2,5 proc.), anticiklinio (0 proc.) ir kitų sisteminės svarbos įstaigų (1–2 proc.) rezervo reikalavimai.

Atlikus priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą, 2018 m. rugsėjo pabaigoje Medicinos bankui nustatytas 12,7 proc. bendro kapitalo pakankamumo reikalavimas, pakeitęs iki tol galiojusį 13,9 proc. reikalavimą.

Atsižvelgdamas į Lietuvos ekonomikos būklę ir siekdamas skatinti bankus sukaupti pakankamą kapitalo rezervą galimos krizės laikotarpiui, Lietuvos bankas yra priėmęs sprendimą didinti anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimą. Nuo 2018 m. gruodžio 31 d. jis padidės iki 0,5, o nuo 2019 m. birželio 30 d. – iki 1 proc. Bankams galiojantys kapitalo pakankamumo rodiklio reikalavimai buvo tenkinami su atsarga.

2018 m. lapkričio 28 d. Lietuvos bankas patvirtino naujus sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervų dydžius. Sisteminės svarbos įstaigomis yra laikomi SEB, "Luminor", "Swedbank" ir Šiaulių bankai. Pirmiems trims bankams liko galioti ankstesnė 2 proc. norma, Šiaulių bankui vietoj anksčiau taikyto 0,5 proc. rezervo reikalavimo nustatytas 1 proc., jis įsigalios 2020 m. gruodžio 31-ąją.

Bendras bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis 2018 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 18,8 proc. Per ketvirtį bankų sistemos kapitalo pakankamumas sumažėjo 0,2 proc. Bankų nuosavos lėšos per ketvirtį padidėjo 28,9 mln. eurų, tačiau mažesniam kapitalo pakankamumo rodikliui turėjo įtakos išaugęs kapitalo poreikis kredito rizikai, kylantis ir dėl didėjančio skolinimo. Trečiąjį ketvirtį pusės bankų kapitalo pakankamumo rodikliai augo, kitų – mažėjo, o visų bankų kapitalizacija ir toliau yra pakankama.

Ilgėja bankų sąrašas

"European Merchant" taip pat išduota specializuoto banko licencija. Bendrovė ketina teikti klasikinės bankininkystės paslaugas – priimti iš gyventojų indėlius, skolinti, teikti mokėjimo paslaugas. Tai jau trečia bendrovė, kuriai suteikta specializuoto banko licencija: prieš tai ji buvo išduota didžiausiai šalies kredito unijai "Mano unija", steigsiančiai akcinę bendrovę "Mano bankas" (ketina plėtoti smulkiojo ir vidutinio verslo bei gyventojų finansavimo verslo modelį Lietuvoje), ir visame pasaulyje mokėjimo bei kitas paslaugas teikiančiai "FinTech" įmonei "Revolut Technologies" (skaitmeninėje erdvėje teiks paslaugas ES šalių klientams, priims indėlius ir išduos vartojimo paskolas).

Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku vertina dar tris prašymus išduoti specializuoto banko licenciją.

2019 m. bankų sektoriaus laukia daugiau pokyčių – numatoma baigti "Luminor" banko konsolidavimo Baltijos šalyse procesą, "Citadele" bankas bus reorganizuotas ir veiks kaip Latvijos banko "Citadele" filialas.

Bankų pelnas (mln. eurų)

Metai; Per metus; Per 9 mėn.

2013; 227,5; 175,2

2014; 213,4; 179,2

2015; 215,3; 168,6

2016; 251,2; 177,8

2017; 239,7; 178,1

2018;             275,4

Šaltinis – Lietuvos bankas

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

nuostaba

Ar pastebėjote, kad Seime tiria TIK MG Baltic ir VP Market veiklą...Apie skandinavų bankų įtaką...TYLU, TYLU, TYLU...Nei valdantiesiems, nei opozicijai neįdomu:)

nuostaba

Kodėl tokios įstaigos vadinamos bankais? Jeigu "bankai" indėlininkui nepadengia net infliacijos nuostolių, tačiau gauna tokius pelnus, tai čia plėšikų gaujos...

...

ACH: "Bankai ir užsienio bankų filialai uždirbo beveik 275,4 mln. eurų – 97,3 mln. eurų (54,6 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu" - tai juk PINIGAI, atimti iš Šalies, ar ne dėl to mes dabar taip blogai gyvenam, KAS leido taip grobstyti Šalį, KAM buvo naudinga MŪSŲ bankus sunaikint, KAS už tai 'otkatus' priglaudė?..
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS