– Dėl kokių priežasčių Lietuvos gyventojai už suteikiamas būsto paskolas šalies bankams moka vienas didžiausių palūkanų visoje euro zonoje?

– Čia reikėtų išskirti tris priežastis. Pagrindinė priežastis yra tai, kad turime oligopolinę rinką, kada turime tris stiprius žaidėjus, kurie užima didžiąją rinkos dalį. Tie mažesni bando kažką nuveikti ir užimti didesnę rinkos dalį, bet sunkiai sekasi dėl to, kad taip jau yra. Kai didieji turi didžiausią rinkos dalį, mažesniems yra sunkiau. Antra priežastis yra tai, kad bankai paskutinius 15–20 metų kiekvienam vartotojui sakė – būk lojalus ir mes būsim lojalūs tau, duosim geresnę kainą – tai nėra tiesa.

LNK stop kadras

– Jie nėra lojalūs klientams?

– Klientai gal ir yra lojalūs, bet bankai tikrai tokie nėra. Kiekvienu atveju, kada yra kreipiamasi dėl paskolos, tada yra vertinama, ar gali grąžinti kaip asmuo, kuris gauna paskolą, ar negali. Trečia priežastis, kuriai bankai taip pat turėjo įtakos – vartotojui dėl paskolos kreiptis yra labai sunku, nes sudarytos tokios aplinkybės, jog tai reikėtų daryti mažiausiai aštuonis kartus. Nėra kažkokio kanalo, kada vartotojas galėtų vienu kanalu ateiti į visus aštuonis. 

– Palyginimui – kokios vidutinės palūkanos yra mūsų šalyje ir kaip atrodo kitos šalys?

– Reikia kalbėti apie du skirtingus dalykus – palūkanas ir maržą. Aš galbūt norėčiau kalbėti apie banko maržą, nes tai yra tikslingiau. Tai ir gali turėti įtakos tiek bankams, tiek pačiam vartotojui dėl savo sprendimo. Banko marža yra apie 1,8 – gal truputį daugiau per pirmus 4 mėnesius. Kai, tarkime, vidutinė euro zonos palūkanų norma kitose šalyse yra apie 0,9. Galima sakyti, kad permokame dvigubai.

Bankai paskutinius 15–20 metų kiekvienam vartotojui sakė – būk lojalus ir mes būsim lojalūs tau, duosim geresnę kainą – tai nėra tiesa.

– Kiek galime sutaupyti refinansuodami savo paskolą?

– Čia jau reikėtų turbūt remtis Lietuvos banko turima statistika. Lietuvos bankas sako, kad vartotojai, kurie kreipėsi dėl refinansavimo, sutaupė daugiau nei 0,5 proc. Kiekvienas besikreipiantis sutaupė maždaug tiek palūkanų. Palūkanos nieko nesako, daugiau sakytų tai, kiek žmogus sutaupo per likusį paskolos laikotarpį. Sumos yra įspūdingos. Vidutiniškai vartotojas, kuris refinansavo savo kreditą, sutaupo apie 7 tūkst. eurų per likusį paskolos laikotarpį. Suma yra tikrai nemaža.

– Ar sutiktumėte su tuo, kad kartais nebūtina net refinansuoti, užtenka paskambinti savo bankui ir pasakyti, kad gauname tą pačią paskolą kitur gerokai geresnėmis sąlygomis?

– Ne visai galėčiau sutikti, nes čia ir yra ta klaida, kurią jūs paminėjote, kurią daro kiekvienas turintis būsto paskolą. Jis dažniausiai kreipiasi tik į savo banką, bet nepasiteirauja, o kaip yra kitur.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tačiau pasitikrinus galbūt ir mūsų pačių bankas būtų šiek tiek lankstesnis?

– Taip, dažnu atveju taip ir padaro, kiekvienas pasitikrina rinką. Mūsų patirtis sako, kad reikėtų pasitikrinti bent penkis bankus, o dažnas pasitikrina tik vieną papildomai. Tokiu atveju, kaip vartotojas, neturi paveikslo, o kokia iš tikrųjų galėtų būti rinkos kaina šiandien.

I. Gelūno / BNS nuotr.

– Galėtų atrodyti, kad vieną ar kitą pasitikrini, jeigu du bankai nedavė – tai niekas per daug nesiskirs. Nepaisant to, kad kiti nepasiūlė geresnių sąlygų, kažkuris vienas bankas gali suteikti tą galimybę?

– Žinoma. Mūsų patirtis sako, kad dažnu atveju vartotojai netgi nustemba, kai pamato, kad tas bankas, į kurį net negalvojo kreiptis, pasiūlo geresnes sąlygas nei esamas šiandien arba tas, į kurį kreipiasi pats vartotojas.

– Taigi, patiems reikia dėti šiek tiek daugiau pastangų. Jeigu turime būsto paskolą, kaip dažnai reikėtų pasitikrinti sąlygas ir galbūt pabandyti galimybę jas pakeisti?

– Visa teorija ir praktika sako, kad lyginti reikia visada. Mes bandome pasakyti vartotojams, kad reikia pasitikrinti kartą per metus, o refinansuoti (tai numato ir įstatymas) galima nemokamai kartą per du metus.