– Mūsų šalyje – vis daugiau migrantų, atvykstančių iš trečiųjų šalių. Ar Lietuvai tai geras ženklas, ar vis dėlto reikėtų sunerimti?

– Ženklas šiaip yra tikrai pozityvus, nes paprastai žmonės iš trečiųjų šalių važiuoja ten, kur yra geresnis gyvenimas. Tai jeigu pas mus jau tiek pakilo gyvenimas, kad žmonės nebevažiuoja iš Lietuvos, o veržiasi į mūsų kraštą, tai signalas tikrai yra geras. Tačiau mes, kaip Lietuvos piliečiai, turime žiūrėti į statistiką, skaičius ir numatyti tam tikras su tuo susijusias grėsmes.

– Apie grėsmes ir rizikas dar pratęskime dėl darbo migrantų iš Rusijos ir Baltarusijos. Ar pakankamai yra kontroliuojama ši situacija, ar pakankamai įvertinamo grėsmės?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vertinimas iš Valstybės saugumo departamento (VSD) tikrai yra rimtas, jie apie tai kalba. Klausimas yra galbūt kodėl nėra iki galo klausomasi? Tos grėsmės ypač smarkiai pasimato tada, kai atsiverčiame statistiką. Dabar mes turime jau išleistą pernai metų Migracijos metraštį ir ten trečdalis visų imigrantų Lietuvoje yra iš Rusijos ir Baltarusijos, atvirai – priešiškų valstybių piliečiai, kurių tik labai nedidelė dalis yra pabėgėliai. Tai mes turime suprasti, kad tie žmonės, kurie kiekvieną dieną pirmyn atgal važinėja į Baltarusiją, yra didelė grėsmė, ir kai turime tuos skaičius ant stalo, reikėtų imtis sprendimų.

– Tai – politiniai dalykai. Tačiau kalbant apie ekonomiką, ar pigi darbo jėga nestabdo mūsų technologiškai stipresnės ekonomikos vystymosi?

– Tai yra įdomiausias aspektas, nes turime vieną poziciją, kuri sako, kad migracija yra geopolitinė grėsmė, ir kitą, kuri sako, kad verslui tai yra būtina. O kur yra sutaikantis požiūris ir galbūt matantis situaciją iš abiejų pusių? Aš pamėginau pažvelgti šiek tiek į istorinius pavyzdžius iš praeities, kai vyko ankstesnės technologinės revoliucijos ir proveržiai, kaip kad pirmoji technologinė revoliucija, pramonės revoliucija. Labai aiškiai matosi, kad didžiausia pažanga ir investicija į technologijas vyko tada, kai Britanijoje buvo užkelti darbo kaštai. Pas mus dabar Lietuvoje realus atlyginimas auga ir tai yra vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl mums reikia pigesnės darbo jėgos – nes verslas nebeišlaiko konkurencingumo. Tuomet didžiausia pažanga buvo ten, kur tam, kad išlaikytų konkurencingumą, verslas pradėjo inovuoti, pradėjo naudoti automatizacijos technologijas. Šiandien mes tas galimybes turime. Berods, esame penktoje vietoje pagal didžiausią įmanomą automatizacijos kiekį pramonės sektoriuje visose EBPO šalyse. Vadinasi, jei mes pildomės pigia darbo jėga iš migrantų, galimai siunčiame verslui signalą, kad nereikia automatizuotis, bus pigios darbo jėgos.

– Grįžkime prie pusiausvyros tarp mūsų šalies ekonomikos poreikių ir grėsmės nacionaliniam saugumui. Kaip manote, kokiais būdais reikėtų palaikyti pusiausvyrą?

– Aš manau, pirmas dalykas iš geopolitinės pusės – tikrai nėra taip jau, kad Lietuva yra patraukli tik Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

– Tačiau iš ten – daugiausia, kaip jūs ir įvardijote.

Mes, kaip Lietuvos piliečiai, turime žiūrėti į statistiką, skaičius ir numatyti tam tikras su tuo susijusias grėsmes.

– Dėl to, kad yra kalbinis artumas. Verslai, kurie susikalba rusų kalba, mieliau kviečiasi žmones iš ten. Tačiau mes tikrai turime žmonių, norinčių keltis į Lietuvą, iš Indijos ar iš dar tolimesnių valstybių, kurie tikrai nekelia realių geopolitinių grėsmių.

– Tai kaip atrasti pusiausvyrą?

– Mano nuomone, mes turėtume labai griežtai riboti ir kontroliuoti migrantus iš NVS šalių – Rusijos, Baltarusijos ir susijusių valstybių, ir drąsiai kviestis žmonės iš tolimesnių kraštų, uždėjus tam tikrą ribą verslui, kad, na, tai nebus 40 tūkst. per metus, o bus 20–25 tūkst. Tai bus ir stimulas inovuoti, bet kartu užkimš kraujuojančias vietas, tarkime, statybų sektoriuje ir pan.

– Kita vertus, žvelgiant į išsivysčiusias, ES šalis, didžioji dalis žemesnės kvalifikacijos darbuotojų ten būtent ir yra imigrantai, tačiau tai suderinama su šalies progresu. Tokios ir Lietuvos ateities turbūt galima tikėtis?

– Iš dalies taip, bet, vėlgi, mes turime vieną didžiausių procentų darbų, kurių laukia automatizacija, pagal naujausią EBPO statistiką. Vadinasi, automatizacijos atsisakymas arba signalų link automatizacijos nesiuntimas gali kenkti mūsų augimui, tai turime turėti omenyje. Kitas dalykas – nedarbo lygis, netgi Vilniau mieste, yra vienas iš didžiausių ES. Vadinasi, mes ir pas save turime darbo jėgos, kuri yra neįdarbinta. Turėtume, visų pirma, stengtis tuos žmonės įtraukti į aktyvią darbo rinką, o ne būtinai kiekvieną įmanomą klausimą spręsti pigesnės darbo jėgos migracija.

– Galbūt lietuviai nenori dirbti to darbo, kurį gali atlikti pigi darbo jėga?

– Tas tikrai yra tiesa, bet tada mes turime žiūrėti, kodėl lietuviai nenori dirbti. Galbūt jiems yra pernelyg gerai nedirbti?

– O galbūt verslas nemoka pakankamo atlyginimo lietuviui, o kažkas dirba pigiau, todėl verslas pasirenka tai?

– Verslas visada rinksis tai, kas pigiau, ir tai yra visiškai natūralu.