Pasak jo, Komisija parengs reformą, kuri skatintų Europos įmones pirmiausia prekiauti tarpusavyje – tai palengvintų ES partnerių paiešką ir Lietuvos įmonėms.

Aukštas Briuselio pareigūnas žada didelį dėmesį gynybos pramonės plėtrai bei pagalbą Lietuvos ginkluotės ar dvejopos paskirties produktų gamintojams rasti rinkų Europoje.

„Numatome reformas, skirtas bendrai ES rinkai. Gegužės 21 dieną EK kolegijai pristatysiu savo strategiją, kurios tikslas – mažinti kliūtis, barjerus, taikomus prekėms ir paslaugoms. Tokiu būdu ir Lietuvos įmonės galėtų lengviau veikti bendrojoje rinkoje, rasti naujų galimybių, nes mūsų įmonės Europoje lengviau veikia tarptautinėje erdvėje ir lėčiau įsitvirtina Europos rinkose“, – BNS sakė Vilniuje viešintis S. Sejourne.

„Mano žinutė gynybos pramonės įmonėms – tiek didelėms, tiek mažoms – dirbame, kad būtų stipri rinka Europoje. Nes svarbu pirkti europietiškus produktus, taip pat ir lietuviškus“, – pabrėžė EK vicepirmininkas.

Lietuvos gynybos pramonė gali rasti pirkėjų Europoje

S. Sejourne teigimu, potencialo prisidėti prie Europos gynybos pramonės grandinių turi Lietuvos dronų gamybos įmonės. Vienoje jų S. Sejourne penktadienį lankysis.

Pasak ES pareigūno, Lietuva taip pat turėtų skatinti gynybos startuolius, kibernetinio saugumo įmones, kurios galėtų rasti klientų Europoje.

„Gynybos pramonė apima ne tik ginklų gamybą. Svarbu kalbėti apie visas tiekimo grandines. Tai bus aktualus klausimas ateinančiais metais. Visa tai EK atsakomybė“, – BNS teigė S. Sejourne.

Kalbėdamas apie gynybos pramonės plėtrą jis darkart pabrėžė, jog gamyba turi būti išplėtota visoje Europoje.

„Ką gali padaryti Lietuva (plėtojant gynybos pramonę – BNS), tai skatinti tas įmones, kurios čia vystėsi nepaisant karo Ukrainoje. Ar tai būtų startuoliai, ar kibernetinio saugumo įmonės, svarbu rasti jiems rinkas ne tik Lietuvoje, bet apskritai Europoje. Produktai neturėtų būti pagaminti vien Vokietijoje ar Prancūzijoje“, – aiškino S. Sejourne.

Visgi, anot jo, Europos gamintojai patiria žaliavų trūkumą, todėl yra priklausomi nuo jų tiekimo iš kitų šalių, pirmiausia Kinijos. S. Sejourne teigimu, Komisija sieks mažinti ES priklausomybę.

„Praėjusį mėnesį pristačiau 47 naujus projektus, susijusius su pirminėmis žaliavomis, kurias galime išgauti Europoje. Tarp šių žaliavų yra daugybė, kurios gali būti naudingos gynybos pramonei“, – sakė EK pirmininkės pavaduotojas.

Penktadienį su prezidentu Gitanu Nausėda, premjeru Gintautu Palucku bei ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku susitikęs S. Sejourne kalbėjo apie ES planus plėtojant gynybos pramonę ir Lietuvos vaidmenį ją stiprinant.

Radikalūs pokyčiai

JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Trampui) balandžio pradžioje paskelbus apie 20 proc. tarifus iš ES importuojamoms prekėms S. Sejourne pabrėžė, kad EK tikslas – grąžinti gamybos grandines į Europą.

Norime išvengti netiesioginių muitų karo pasekmių tarp Kinijos ir JAV – tų perteklinių prekių srauto, kurias Kinija siųstų į Europos rinką.

„Negali būti, kad turėtume tik įmones (Europoje – BNS), kurios tiesiog iš kiniškų dalių surinktų produktus. Tai visiškai neprisidėtų prie mūsų BVP, tai tikrai nėra tas modelis, kurį skatinčiau ar kurį remtų EK“, – BNS sakė  EK vicepirmininkas.

Jo teigimu, Komisija taip pat skatina ieškoti naujų rinkų ir plėsti prekybą su „tikrais, patikimais partneriais“ – Indija, Japonija, Kanada, Meksika.

Anot S. Sejourne, EK siūlys reformuoti viešuosius pirkimus, kad perkančiosios organizacijos pirmenybę teiktų Europoje pagamintiems produktams ir paslaugoms.

Vis dėlto EK pareigūnas sutiko, jog ruošiami pokyčiai yra milžiniški ir radikalūs, o sudėtinguose europiniuose biurokratiniuose mechanizmuose įstrigusios reformos užtrunka.

„EK kultūra yra tokia, kad viskas vyksta lėtai. Bet turint omenyje dabartinį geopolitinį kontekstą, viską reikia pagreitinti. Tai yra EK pirmininkės prašymas, nes suprantame situaciją, viskas turėtų vykti daug greičiau“, – BNS teigė S. Sejourne.

Dėl muitų reikia derėtis kartu 

Bendrijai persvarstant jos pasaulinės prekybos santykius, kai dėl D. Trumpo paskelbtų importo muitų kilo sumaištis rinkose, Briuselio ir Vašingtono derybos tęsiasi, patikino S. Sejourne.

Bendrija atsakomuosius tarifus balandžio viduryje atidėjo 90-čiai dienų. Blokas taip pat baiminasi galimų skaudžių pasekmių dėl Vašingtono ir Pekino prekybos karo.

„Norime išvengti netiesioginių muitų karo pasekmių tarp Kinijos ir JAV – tų perteklinių prekių srauto, kurias Kinija siųstų į Europos rinką“, – sakė S. Sejourne.

Anot jo, ekonominė žala Europai jau padaryta, į blogąją pusę koreguojamos Bendrijos ekonomikos augimo prognozės.

Paprašytas įvertinti Ispanijos premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) susitikimą su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) balandžio pradžioje, S. Sejourne akcentavo būtinybę ES derėtis vienu balsu, tačiau pripažino, jog atskiros valstybės turi teisę atstovauti savo interesams.

„Kad derybos pasisektų, reikia vienybės. Negalima derėtis atskirai, nes tarifai yra taikomi visai ES. Derėtis dėl jų yra ES kompetencija. Tai nepaneigia, kad viena šalis gali vystyti savo diplomatinius ryšius, (...) savo ekonominę doktriną“, – BNS aiškino S. Sejourne.

Gynybos pramonei skatinti – milijardai

Kaip rašė BNS, EK kovo mėnesį pristatė Bendrijos gynybos gaires – vadinamąją Baltąją knygą – ir dalį gynybos stiprinimo plano priemonių, įskaitant ES gynybos pramonės gebėjimų didinimą bei papildomų resursų gynybai mobilizavimą.

Komisija siūlo sušvelninti bloko fiskalines taisykles ir leisti valstybėms skirti daug daugiau lėšų gynybai – į šalies biudžeto deficitą neskaičiuoti gynybai išleisto 1,5 proc. BVP. Ši priemonė per ketverius metus galėtų padėti atlaisvinti 650 mlrd. eurų.

EK taip pat siūlo suteikti valstybėms narėms iki 150 mlrd. eurų ES remiamų paskolų.