Kai kurie BNS kalbinti ekonomistai ir finansininkai atkreipia dėmesį, kad didelį, bet trumpalaikį efektą turės pensijų klaupimo reforma, kuri padidins vartojimą, be to, teigiamai paveiks ir bendrojo vidaus produkto augimą.

Visgi vertinant mokesčių reformą kai kurie jų nuogąstauja, kad trūksta aiškaus mokestinės politikos tikslo – Lietuva padidino daugiau uždirbančiųjų apmokestinimą nesumažindama naštos mažiau uždirbantiesiems.

GPM pakeitimai skatins gyventojus keisti elgseną

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad GPM surinkimas labiausiai nukryps nuo Vyriausybes prognozės, nes tai labiausiai lems žmonių veiksmai.

„Su GPM yra daugiau rizikos, nes čia daugiausiai galimybių ir noro žmonėms ieškoti, kaip susimažinti tą mokamą GPM“, – BNS sakė ekonomistas.

„Buvo daug tokių pokyčių, pavyzdžiui, dabar užteks išlaikyti akcijas penkerius metus ir galėsi nemokėti to didesnio GPM. Nekilnojamo turto pardavimo atveju – sumažėjo nuo dešimties iki penkerių metų, kiek reikia išlaikyti nekilnojamąjį turtą, kad jis būtų neapmokestinimas, tai kaip tik yra mažinantis biudžeto įplaukas. Pokyčių, apie kuriuos garsiai nėra šnekama, jų yra ir, manau, dar išlįs, kur atrandami tie keliai, kaip susimažinti“, – teigė T. Povilauskas.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pastebi, kad dalis gyventojų gali keisti veiklos formą, siekiant išvengti didesnių mokesčių. Anot jos, tikėtina, kad padaugės tokių, kurie rinksis dirbti su verslo liudijimais arba steigti mažąją bendriją vietoj individualios veiklos pažymos.

„Nebus taip, kad visi 100 proc. paliks toje pačioje mokesčių mokėjimo schemoje, kokioje buvo 2025 metais, jeigu jiems didėja mokesčiai 2026 metais. (...) Galimas variantas, kad bus bandoma slėpti pajamas arba jas perversti, pakeisti jų pobūdį dėl to, kad kitoks pobūdis leidžia sumokėti mažiau mokesčių, kaip pavyzdys – akcijų, išlaikytų ilgiau nei penkerius metus, pardavimo pajamos yra apmokestinamos be progresyvaus tarifo, lygiai taip pat NT pardavimas“, – BNS aiškino D. Čibirienė.

„Gali atsirasti piktnaudžiavimo, gali būti ir didelės sumos“, – pridūrė ji.

Visgi D. Čibirienė sako, kad reali situacija pasimatys 2027 metais, kai gyventojai teiks pajamų deklaracijas ir tuomet bus aišku, kaip pasikeitė jų mokami mokesčiai.

Vertindamas pelno mokesčio pakeitimus, T. Povilauskas sako, kad dėl jo klausimų kyla mažiau, tikėtina, kad kitąmet iš jo bus surinkta 135 mln. eurų, nors tam tikrų svyravimų taip pat gali būti. 

Tuo metu Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus tarp rizikų įžvelgė ir tai, kad dėl padidinto pelno mokesčio užsienio investuotojai gali pasirinkti kitas valstybes.

„Pelno mokesčiai nevaidina lemiamo vaidmens pasirenkant šalį, kur investuoti, bet kai investuotojas renkasi tarp dviejų ar trijų valstybių, kurios vienodai geros, tai sprendimą jis priims pagal tai, kur yra pigiausia, kur tie mokesčiai mažiausi“, – BNS sakė A. Bartkus.

„Yra tam tikros rizikos ir dėl to, kad daliai asmenų, kurie turi turto Lietuvoje, jie niekur nedings, mokės mokesčius, bet kita dalis asmenų, laisvų profesijų atstovai, programuotojai, gali pagalvoti, kodėl jie čia, Lietuvoje“, – kalbėjo jis.

SEB ekonomistas mažiau rizikos sako matantis dėl komercinio NT mokesčio bei draudimo sutarčių apmokestinimo.

„Turbūt tie, kas draudėsi, ir jei ekonomika nesušlubuos, tai labai nukrypti neturėtų, kad sakytum, kad bus masiniai sumažėjimai draudimosi, turbūt to nebus“, – BNS sakė T. Povilauskas.

„Kalbant apie PVM pokyčius, irgi pasitikėčiau tais skaičiais, akcizo saldintiems gėrimams kiek planuoja, manau, padidėjimas nėra toks, kuris labai sumažins šitų gėrimų vartojimą, tai manau, kas paskaičiuota – 25 mln. eurų –  yra logiška“, – kalbėjo analitikas.

Augimas iš pensijų reformos

Parlamentui patvirtinus antros pakopos pensijų kaupimo reformą, leidžiant visiškai pasitraukti iš sistemos ir per dvejų metų langą atisiimti visas savo įmokas, vėliau vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, ekspertai sako, kad šis pokytis trumpuoju laikotarpiu padidins vartojimą bei persvers neigiamą naujų mokesčių įtaką ekonomikai.

„Šitie dalykai, kas liečia individualią veiklą, draudimus, atneš tam tikrų paslaugų, kurios yra vidinėje rinkoje, vartojimo sumažėjimą, tačiau jei vidinėje rinkoje pasirodys sukauptų pensijų išmokų išmokėjimas gyventojams 2026 metais ir jie pradės tuos pinigus vartoti, (...) tai atsvers, kompensuos srautus ir gali būti, kad 2026 metais didelio neigiamo efekto nepamatysime“, – BNS sakė Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė D. Čibirienė.

„O jei vartojimas įvyktų už Lietuvos ribų, pavyzdžiui, žmonės nusipirktų kokį turtą už Lietuvos, tai tada nieko nepajusime“, – pridūrė ji.

T. Povilauskas sako, kad šios reformos galima įtaka bus įskaičiuota ir SEB bankui rugpjūtį atnaujinant kitų metų makroekonomines prognozes. Jis mano, kad lietuviai, tikėtina, daugiau nei estai išleis sukauptus pinigus vartojimui. Pastarieji, anot jo, labiau siekė padengti vartojimo paskolas.

Pasak ekonomisto, bent 10 proc. atsiimta suma BVP padidins maždaug 0,1-0,2 procento.

„Kadangi kalbama apie vartojimą, tai yra vienkartinis dalykas, tai nėra investicijos, kurios sukuria galimybę uždirbti daugiau ateityje, tai bus pinigai pravalgyti, tai bus vienkartinė įtaka per išaugusį vartojimą, todėl atitinkamai 2027-2028 metų BVP augimo pokytis bus mažesnis“, – aiškino T. Povilauskas.

Anot jo, asmenys, kurie sukaupto turto turi mažiau ir kurių pajamos mažesnės, tikėtina, pinigus išleis vartojimui, o santykinai didesnes pajamas gaunantieji didesnę atsiimtų lėšų dalį galėtų pervesti į trečią pensijų pakopą arba kitas investavimo priemones.

Pasigedo mokestinės politikos tikslo

Šitas mokesčių valsas ir polka, kuri čia buvo sušokta, kažin, ar atliepia pagrindinį tikslą.

Ekonomistas A. Bartkus sako mokesčių reformoje pasigedęs jos tikslo – pasak jo, lėšų biudžete padaugės, tačiau jų nepakaks gynybos reikmėms. Be to, anot jo, Lietuva padidino daugiau uždirbančiųjų apmokestinimą nesumažindama mokestinės naštos mažiau uždirbantiesiems.

A. Bartkaus teigimu, kaimyninė Latvija šiemet pakeitė gyventojų apmokestinimą taip, kad biudžeto pajamos nekito, tačiau 90 proc. dirbančiųjų apmokestinimas sumažėjo, o grynosios pajamos išaugo 7 proc. daugiausiai uždirbančiųjų sąskaita.

„Jie padarė tokį perskirstymą iš daugiau uždirbančių į mažiau uždirbančių. O mūsų valdžia pasakys –  apmokestinome daugiau uždirbančius vardan kažkiek didesnių pajamų į biudžetą. O kokioms reikmėms? Gynybos? O kiek reikia, kad pasiektume 5,5 proc. BVP? Tai mums ne 500 mln. eurų reikia, o reikėtų orientuotis į 2 mlrd. eurų“, – BNS kalbėjo A. Bartkus.

„Jei kalba eina apie gynybos finansavimą, tai reikia čia ir dabar, reikia, kad Lietuvos užsakymas būtų patvirtintas pirmiau nei kad vokiečių užsakymas, (...) mums reikia pirmiems atsidurti pas gamintoją eilėje, tai ką, jūs ketinate už metų gauti pinigus ir tik tada eiti? O priešas nesnaudžia, tai prarandate laiką. Šitas mokesčių valsas ir polka, kuri čia buvo sušokta, kažin, ar atliepia pagrindinį tikslą“, – svarstė ekonomistas. 

Parlamentas birželį priėmė GPM, pelno bei NT mokesčių pakeitimus, įvedė vadinamąjį cukraus ir ne gyvybės draudimo sutarčių mokesčius, pakoregavo kai kurias pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Mokesčių įstatymų pataisas jau pasirašė prezidentas.

Finansų ministerija planuoja, kad labiausiai prie gynybos finansavimo prisidės 2 proc. visų GPM įmokų dalis – kitąmet ji sudarys 44,6 proc. (152,8 mln. eurų) visos Gynybos fondui iš papildomų mokesčių numatytos sumos, o 2027 ir 2028 metais – apie trečdalį (atitinkamai 169,5 mln. ir 181 mln. eurų).