Tuo metu aplinkosaugos politikos formuotojai tikina, kad išeičių yra, tačiau trūksta iniciatyvos, o vartotojai, kuriems gali brangti ne tik šiukšlių tvarkymas, bet ir kogeneracinių jėgainių tiekiama šiluma, nuo kainų augimo esą yra apsaugoti.

Šiais metais mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose padidintas nuo 10 iki 15 eurų už toną, o nuo 2023-iųjų jis augs iki 50 eurų. Aplinkos ministerija tikisi, kad tai stabdys sąvartynų plėtrą ir privers ieškoti kitų atliekų tvarkymo būdų.

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija tikina, jog alternatyvų nėra, todėl finansinį valstybės spaudimą pajus eiliniai gyventojai. Augant sąvartynų mokesčiams šilumą bei elektrą iš atliekų gaminančios kogeneracinės jėgainės maksimaliai išnaudoja pajėgumus, be to, juos tikisi dar padidinti.

Tuo metu Lietuva yra įsipareigojusi netolimoje ateityje mažinti ne tik atliekų vežimo į sąvartynus, bet ir jų deginimo apimtis, todėl tokia politika gali paveikti ir šilumos kainas. Svarstoma iš atliekų gaminti kietąjį atgautą kurą, tačiau jį naudoti besiruošianti bendrovė „Akmenės cementas“ tiekėjų ieško užsienyje.

Atliekų mažėjimo sąvartynuose nežada

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos vadovas Algirdas Reipas sako, kad šiemet padidintas mokestis nieko iš esmės nekeičia, nes į sąvartynus ir toliau keliauja tiek pat atliekų, o padidėję kaštai perkeliami ant gyventojų pečių.

„Šiemet mokestis padidėjo tik penkiais eurais (mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose už toną – BNS). Jis, aišku, didina kaštus, o mažėjimo sąvartynuose nebus, nėra kur atliekų deginti. Vien dėl to ir buvo ginčas: galima kokį tik nori mokestį nustatyti, bet jeigu nėra alternatyvių tvarkymo būdų, nemažės ir šiukšlių. Visi peržiūri kainas, didina jas, ir mes didinam. Aišku, dar prisideda ir infliacija, ir deginimo kaštai“, – BNS sakė jis.

Pasak A. Reipo, nuo 2023-iųjų sąvartynų mokesčiui padidėjus 35 eurais situacija iš esmės keistis taip pat neturėtų, o paslaugos kaina dar labiau išaugtų.

„Tikrasis didėjimas laukia kitais metais, bus dar vienas kainų šuolis, o šalinamų atliekų kiekis, matyt, išliks tas pats“, – teigė asociacijos vadovas.

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė sako, kad kalbos apie mokesčio didinimo ir jo poveikį gyventojams tik patvirtina, jog regionuose nenorima prisiimti jokios politinės atsakomybės, trūksta valios kurti sistemą ar ją vystyti pažangiu būdu.

„Visos pastangos turėtų būti nukreiptos į tai, juo labiau, kad regionams yra suteikti visi valstybės įrankiai – viešosios investicijos, dotacijos iš Europos Sąjungos fondų, nacionalinė atliekų prevencijos ir tvarkymo programa, kurios lėšos didžiąja dalimi nukreiptos į savivaldybes. Visos jos kreipiamos į rūšiuojamų atliekų surinkimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, tai yra pagrindinės alternatyvos“, – BNS sakė viceministrė.

„Yra visa puokštė veiksmų ir priemonių yra orientuotų į tai, kad tokia ekonominio poveikio priemonė, kaip didinamas sąvartynų mokestis, nebūtų tik įkalkuliuojamas į gyventojų mokamą kainą“, – pridūrė viceministrė. 

Galima kokį tik nori mokestį nustatyti, bet jeigu nėra alternatyvių tvarkymo būdų, nemažės ir šiukšlių.

Naujas idėjas įgyvendinti sunku

A. Reipas sutinka, kad naujų atliekų tvarkymo būdų idėjos reikalingos, tačiau jų pritaikymas realybėje stringa dėl teisinių apribojimų.

„Iš tiesų ieškoma daug galimybių, bet kol kas riboja teisė, leidimai, ta sistema yra labai nelanksti, inertiška, ir nesvarbu, kad pasikeitė pasaulio suvokimas apie išteklius ir kurą, kad negali būti svajonių, kad reikia naudoti vietinius išteklius, vietines atliekas. Nes kai prieini iki praktinių dalykų, pasirodo, niekam strategiškai nerūpi, kiekvienas žiūri savo interesų, pelno, naudos“, – sakė jis.

Mokestį didinanti Aplinkos ministerija siekia, kad 2030 metais Lietuvoje į sąvartynus turėtų patekti ne daugiau kaip 5 proc. visų atliekų, netinkamų jokiam naudojimui, – tai numato ir Europos Komisijos žiedinės ekonomikos tikslai.

Regioninių atliekų centrų asociacijos vadovas abejoja, ar toks tikslas yra realus, nes, jo manymu, niekaip neperdirbamų šiukšlių dalis yra didesnė, todėl politika turi būti formuojama tai įvertinant. 

„Šiuo metu apie 10 proc. atliekų neturi jokios energetinės vertės – tai sąšlavos, pelenai, apdorojimo atliekos, jos ir taip niekur nebūtų nukeliavusios, sąvartynas yra galutinė jų vieta. Keistas noras yra tie 5 procentai. Turi baigtis politikavimas ir prasidėti realus padėties ir atliekų srautų vertinimas, galimybės jas tvarkyti ir iš to kurti politiką bei finansinius mechanizmus, ne tiesiog nustatyti mokesčius ir didinti žmonėms kainas, o jokio aplinkosauginio efekto nėra“, – sakė A. Reipas.

R. Radavičienės teigimu, negalima vertinti vien tik mokesčio, nes atliekų tvarkymo strategija bei tikslai apima kur kas daugiau priemonių.

„Yra formuojami nauji mechanizmai, stiprinama gamintojo atsakomybė, mes darome spaudimą gamintojams, jau įsigaliojo diferencijuoti mokesčiai perdirbamai ir neperdirbamai pakuotei, Europos Sąjungos iniciatyvos įtraukiamos, kad kuo daugiau atliekų panaudoti pakartotinai“, – BNS sakė ji.

Kogeneracinės jėgainės plečia pajėgumus, bet deginamų atliekų kiekis mažės

R. Radavičienės teigimu, atliekas deginančios Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės ruošiasi didinti maksimalius pajėgumus.

„Mano žiniomis, Kaunas jau atliko poveikio aplinkai vertinimą ir yra gavęs pritarimą didinti pajėgumus, Vilniaus eina tuo pačiu keliu“, – BNS teigė viceministrė.

Jėgaines valdančios „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius sako, kad pajėgumų didinimo procesai šiuo metu neužbaigti, o jėgainių potencialas yra didžiulis.

„Tiek vienoje, tiek kitoje jėgainėje norima pajėgumus padidinti, tačiau tie procesai nėra pabaigti, tikimasi užbaigti šiais metais, taršos leidimai dar nepatvirtinti. Potencialo yra daug, Vilniuje deginamų atliekų kiekį galima padidinti nuo 160 tūkst. iki 200 tūkst. tonų, Kaune – nuo 200 tūkst. iki 255 tūkst. tonų“, – BNS sakė jis.

„Gren Klaipėda“ jau išnaudoja maksimalų 255 tūkst. tonų pajėgumą, jo didinti nesiruošiama, BNS patvirtino įmonės atstovas žiniasklaidai Andrius Kasparavičius.

Tačiau Seimo narys Kasparas Adomaitis teigia, kad Lietuvoje atliekų jau dabar deginama per daug.

„Jau dabar sudėjus jėgainių pajėgumus jos viršija Lietuvos poreikį, tiek, kiek susidaro per metus“, – praėjusią savaitę  Seimo Aplinkosaugos posėdyje sakė parlamentaras.

Aplinkos ministerijos teigimu Lietuva yra įsipareigojusi, kad 2025 metais šalyje sudegintos atliekos neviršys 455 tūkst. tonų, o 2027 metais – 435 tūkst. tonų.

„Jeigu matysime, kad penkeri metai yra per mažai, peržiūrėsime, tačiau manau, kad tai pakankamas laikas, o valstybė gali sau užsibrėžti tokias ambicijas“, – BNS sakė R. Radavičienė.

Kogeneracinės jėgainės kai kuriems miestams tiekia šilumą, tačiau Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius sako, kad dėl mažinimo deginamų atliekų kiekio neturėtų sumažėti jų tiekiamos šilumos, nes tam galima naudoti ir kitą kurą.

„Jėgainės tokiu atveju degintų biokuro mišinį su atliekomis ar durpes, jų katilai yra labai geri, Kaune ir Klaipėdoje galima deginti net pramonines atliekas, todėl tiekiamos energijos kiekis nesumažėtų. Vartotojai irgi nelabai pajustų, nebent atliekų deginimo įmonių ekonomika suprastėtų, nes pelnas galėtų būti mažesnis nei dabar. Ir atskiras klausimas – ką daryti su atliekomis“, – BNS sakė V. Lukoševičius.

Dėl atliekų deginimo mokesčio gali brangti šiluma

Aplinkosaugos politika šilumos tiekėjų kainodarai galėtų daryti įtaką tuo atveju, jeigu būtų didinami atliekų deginimo mokesčiai, teigia V. Lukoševičius.

„Jeigu atliekų utilizavimo kaštai didėja, didės ir energijos kaina, tai labiausiai pasijustų per karšto vandens kainą vasarą, kai šios jėgainės yra vienintelės tiekėjos“, – sakė jis.

R. Radavičienė neatmeta galimybės, kad jeigu atliekų deginimo kaina ateityje bus gerokai mažesnė už perdirbimo kaštus, būtų svarstoma galimybė įvesti deginimo mokestį, tačiau ji sako, kad kuriama tvarka, užkirsianti kelią papildomų kaštų naštą perkelti ant vartotojų pečių.

„Kad mokesčio padidinimas netaptų tik kainos pakėlimu, saugikliai yra sudėti, šiuo metu rengiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos metodika, nuo kitų metų reguliuojamos regioninės kainos ir atliekų deginimo viršutinė kainų riba. Valstybė negali ir negarantuos pigaus atliekų deginimo, nes valstybės tikslas yra atliekas perdirbti ir jas paversti žaliavomis, bet nesukišti į krosnį“, –Seimo Aplinkos komiteto posėdyje sakė R. Radavičienė.

Anot „Ignitis grupės“ atstovo A. Ketleriaus, didėjantys sąvartynų mokesčiai kogeneracines elektrines pavers pigesne atliekų tvarkymo alternatyva, tačiau visa sistema yra iškreipta dėl padėties kai kuriuose Lietuvos sąvartynuose.

„Be abejo, augsiantys sąvartynų mokesčiai didins ir kogeneracinių jėgainių patrauklumą atliekų turėtojams, nes jos taps pigesne alternatyva. Iki šiol buvusi situacija dėl atliekų laidojimo sąvartynuose iškreipė atliekų tvarkymo prioritetus, nes kai kuriose savivaldybėse žemiausias prioritetas sąvartynai buvo ir pigiausias, nors turėtų būti brangiausias ir nepatraukliausias“, – teigė jis.

Tam pritaria ir „Gren Klaipėdos“ atstovas A. Kasparavičius – pasak jo, peržiūrint atliekų tvarkymo politiką reikėtų pradėti ne nuo kogeneracinių jėgainių reguliavimo, o nuo tikslios apskaitos sąvartynuose.

„Mūsų požiūriu, pirmiausiai reikėtų vykdyti tikslią atliekų, keliaujančių į sąvartynus kontrolę, nes pas mus jos skaičiuojamos kilogramų tikslumu, o kai kuriuose sąvartynuose apskaita kelia abejones“, – sakė jis.

Iš atliekų – kuras „Akmenės cementui“

Bendrovė „Akmenės cementas“ ketina nuo kitų metų didžiąją dalį gamyboje naudojamų anglių pakeisti kietuoju atgautuoju kuru, pagamintu perdirbus atliekas.

„Išrenkama viskas, kas perdirbama, o iš likusios masės gaminamos granulės arba palaida medžiaga, kuri naudojama kaip kuras. Jau dabar pamažu jį naudojame, o nuo kitų metų planuojame juo pakeisti iki 75 proc. viso kuro“, – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje sakė bendrovės pardavimų ir logistikos direktorius Richardas Sudaris.

Anot jo, per metus tokio kuro reikėtų apie 100 tūkst. tonų, dabar jis perkamas iš užsienio, bet jį galėtų tiekti Lietuvos jėgainės, kurios šiuo metu tam tinkamo kuro negamina.

„Dabar ją perkame iš Nyderlandų, bet Lietuva galėtų būti prioritetinis šaltinis, kuras galėtų būti gaunamas perdirbus vietines atliekas, jėgainėms mes esame pateikę technologinius reikalavimus. Vedame derybas su Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų tiekėjais“, – kalbėjo R. Sudaris.