Juodi debesys saulės energetikoje: išreklamavo, palaukė, kol priinvestuos, ir sustabdė | Diena.lt

JUODI DEBESYS SAULĖS ENERGETIKOJE: IŠREKLAMAVO, PALAUKĖ, KOL PRIINVESTUOS, IR SUSTABDĖ

Į saulės elektrines investavę verslininkai iš valdžios sulaukė netikėto stop. „Išreklamavo, palaukė, kol priinvestuos, ir tada sustabdė. Tai ciniškas pasityčiojimas“, – rėžė investuotojas.

Sprendimas – nesuprantamas

Saulės elektrinių, pasirodo, jau per daug, nors žalioji energetika Lietuvoje kone kūdikystės stadijos.

Su „Kauno diena“ kalbėjusio Lietuvos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidento Martyno Nagevičiaus tvirtinimu, gyvenant energetinio karo sąlygomis sprendimas pristabdyti saulės elektrinių plėtrą yra netoliaregiškas.

Taip jis kalbėjo apie Seime skubiai priimto ir liepos 8 dieną įsigaliojusio papildyto Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos įstatymo nuostatas, pagal kurias saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia (SĮG) Lietuvoje negali viršyti 2 gigavatų (GW).

Saulės elektrinių statytojai buvo informuoti, kad Lietuvoje veikiančių saulės elektrinių SĮG jau pasiekė 2 GW ribą, todėl plėtrą reikia stabdyti.

Paradoksas: kai kurios jau įrengtos saulės elektrinės staiga tapo perteklinės – nereikalingos. (K. Vanago/BNS nuotr.)

Lobizmo neįžvelgia

M.Nagevičius tvirtino neturintis duomenų, kad staigus saulės elektrinių plėtros sustabdymas susijęs su, pavyzdžiui, vėjo elektrinių vystytojų lobistų veikla.

„Manau, kad tame staigume nėra kažkokio labai didelio neskaidrumo, bet jie elgiasi taip, kaip įpratę, – tarsi šiuo metu nebūtų energetinio karo. Jei būtų paprasta situacija, elektros kainos būtų mažos ir turėtume laiko iki 2030 m., tai galėtume pristabdyti, pagalvoti, susidėlioti, pasvarstyti, parengti studijas, pasiderinti teisės aktų projektus, tada po truputį statyti. Tokia tvarka tinka esant paprastai situacijai, bet dabartinėmis sąlygomis toks lėtas visko darymas atostogų režimu…“ – neslėpė nuostabos M.Nagevičius.

Jis apgailestavo, kad 2 GW riba atsirado paskutiniu momentu, o ne pavasarį, kai plėtros perspektyvos buvo aptariamos su visuomene ir socialiniais partneriais.

Kodėl valdžia neperspėjo, kad vystymo perspektyvos yra ribotos ir jos sustos ties 2 GW.

Žalią pakeitė raudona

Į saulės energetiką investavęs kaunietis Andrius Balevičius atkreipė dėmesį, kad dar visai neseniai Energetikos ministerija buvo ištrimitavusi apie pradedamą įgyvendinti projektą „Proveržio paketas: žalia šviesa žaliajai energetikai“.

„Ministerijos tinklalapyje apie tai oficialiai buvo paskelbta balandžio 1 d. Nepraėjo nė pusė metų ir žalią pakeitė raudona spalva – be jokių įspėjimų, paaiškinimų. Taip „Proveržio paketas“ tapo suvaržymų paketu, tikra kiaulyste“, – apmaudžiai ironizavo A.Balevičius ir pabrėžė, kad nė viena iš institucijų nepasivargino logiškai argumentuoti, iš kokių kanapių toks sprendimas išlindo.

Šių metų balandžio mėnesį pristatydama „Proveržio paketą“ ministerija pabrėžė, kad jo tikslas – „nutiesti kelią sklandžiai ir greitai žaliosios energetikos plėtrai“.

„Pakeitimais planuojama mažinti biurokratinius trukdžius ir perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms, sukurti palankias sąlygas gaminančių vartotojų skaičiui augti ir skatinti energetinių bendrijų kūrimąsi. Šiuo „Proveržio paketu“ siekiame spartesnės žaliosios energetikos plėtros, aiškesnio reguliavimo, trumpesnių ir paprastesnių procedūrų“, – sakoma ministerijos pranešime, kuris investuotojams dabar atrodo kaip ciniškas pasityčiojimas.

Atsiperka greitai

A.Balevičiaus teigimu, jis pats esantis kuklus saulės energijos pajėgumų vystytojas, tačiau dėl sustabdytų projektų gali netekti apie kelių šimtų tūkstančių eurų investicijų.

„Mes su kolegomis nesame vadinamieji saulininkai, tai yra saulės elektrinių plėtotojai. Tiesiog mūsų verslas giminingas energetikai, todėl ir susigundėme valdžios raginimais investuoti į saulės elektrines“, – paaiškino pašnekovas.

A.Balevičius atkreipė dėmesį, kad, brangstant elektros energijai, statyti saulės elektrines apsimoka kaip niekada anksčiau.

„Jos atsiperka jau po kelerių metų, o paskui tarnauja kelis dešimtmečius. Susiradau sklypų. Dėl tų sklypų ne taip jau paprasta. Saulės elektrinę gali statyti ne kur nori, bet kur yra galimybė ją prijungti. Sklypo kaina iš karto pakyla dešimt kartų, nes žmogus dažniausiai neplanuoja to sklypo parduoti, todėl turi pasiūlyti tiek, kad pakeistų nusistatymą“, – pasakojo kaunietis.

Nuostoliai nerūpi?

Prieš įgyvendinant saulės elektrinės projektą, būtina sumokėti galios rezervacijos mokestį, kuris apskaičiuojamas pagal konkrečios planuojamos elektrinės pajėgumus.

Pašnekovui tai kainavo apie 70 tūkst. eurų. Jo saulės elektrinė generuoja maždaug dviejų vėjo malūnų pagaminamos energijos kiekį.

„Rezervuoji planuojamą elektros galią ir tada statai elektrinę. Sėkmingai statyti buvo galima ir be to „Proveržio paketo“, bet jam pasirodžius atsirado naujų lūkesčių. Keturis mėnesius vargau su tomis saulės elektrinėmis. Šiandien išleista apie 200 tūkst. eurų. Ir staiga viską pusiaukelėje be paaiškinimų sustabdo. Rezervacijos mokestis turbūt sugrįš, tad nuostolis bus gal apie 120–150 tūkst. eurų, bet kai tokie neprognozuojami dalykai vyksta, dar neaišku, kaip viskas toliau klostysis“, – dėl miglotos ateities nerimavo A.Balevičius.

Jis pabrėžė, kad niekas ne tik nepaaiškino, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatyta 2 GW riba, bet ir kodėl būtent pasiekus tą ribą reikia paskubomis stabdyti plėtrą.

„Mes juk ne vieninteliai, atsidūrę tokioje situacijoje. Žmonės investavo nemažus pinigus. Užsirezervavęs galią turėtum jaustis ramus, žinodamas, kad gali ta kryptimi dirbti toliau. Bet staiga viskas nubraukiama. Netelpa į galvą, kaip taip galima. Ar tai galima pavadinti protingu, sąžiningu elgesiu? Žmonių nuostoliai jiems nerūpi. Kodėl valdžia neperspėjo, kad vystymo perspektyvos yra ribotos ir jos sustos ties 2 GW“, – stebėjosi A.Balevičius.

Kas laukia pajūrio?

Jo svarstymu, neatmestina tikimybė, kad netikėtuose žaliosios energetikos strategijos viražuose slypi siekis vystyti ne saulės, bet vėjo elektrinių parkus.

„Malūnus statys ne lietuviai, bet užsienio investuotojai ir už elektrą mokėsime užsienio investuotojams. Jie atsiveš savo techniką, darbo vietų nesukurs. Reikia suprasti, kad Lietuvoje pagamintos elektros mums neparduos už kažkokią išskirtinę kainą. Mokėsime įprastą biržos kainą, pajūris bus nusėtas malūnais ir pinigai išvažiuos iš Lietuvos, kaip ir dabar išvažiuoja“, – ateities perspektyvų įžvalgomis dalijosi saulės elektrinės projektais susirūpinęs A.Balevičius.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad vėjo ir saulės elektrinės gali dirbti harmoningai papildydamos viena kitą.

„Saulė ir vėjas dažniausiai nesikerta. Kai būna daug saulės, dažniausiai būna aukštas slėgis ir nebūna vėjo, saulė daugiau dirba vasarą, vėjas – žiemą. Galima ginčytis, bet tai tik nuomonės reikalas“, – tvirtino A.Balevičius.

Netinkamas metas

Pasiteiravus, kas dominuoja tarp investuotojų į vėjo elektrines – užsienio ar lietuvių kompanijos, LAIEK vadovas M.Nagevičius tikino nepastebintis ryškių tendencijų: „Labai įvairiai. Ten didelis kapitalas. Yra daugiau užsienio kompanijų, bet nebūtinai.“

Apgailestauja: Lietuvos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M.Nagevičius įžvelgia nereikalingą valstybės institucijų kišimąsi. (I. Gelūno/BNS nuotr.)

Konfederacijos vadovo nuomone, bandymas sukirsti kaktomis vėją ir saulę yra neperspektyvus ir nereikalingas.

„Aš, kaip konfederacijos, kuri jungia ir saulę ir vėją, vadovas, prieštaravimo tarp šių dviejų energijos rūšių nematau. Saulė ir vėjas nelabai konkuruoja, nes gamina elektrą skirtingu metu. Saulėtomis dienomis paprastai vėjas nebūna stiprus, tad visu pajėgumu veikia tik saulės elektrinės, o vėjuotos dienos pas mus dažniausiai būna apsiniaukusios, tad prie vienos elektros linijos galima jungti tiek vėją, tiek ir saulės gaminamą energiją. Pasitaiko saulėtų vėjuotų dienų, bet tai statistiškai būna labai retai. Tokiais atvejais padeda technologijos, kurios prireikus dirbtinai sumažina gamybą. Pas mus nueita paprastesniu keliu – apribotas saulės energijos vystymas. Kalbėjau su energetikos ministru, man paaiškino, kad apribojimas yra laikinas. Blogai, kad tas sustabdymas vyksta pačiu netinkamiausiu laiku, nes būtent dabar labai reikia intensyvesnės energijos gamybos ir investicijų“, – apie situacijos ypatumus kalbėjo M.Nagevičius.

Pasiteiravus, kaip jis vertina į saulės elektrines investavusių ir dabar neapibrėžtoje situacijoje atsidūrusių vystytojų nuogąstavimus dėl jiems padarytos skriaudos, M.Nagevičius apgailestavo dėl valstybės institucijų netoliaregiškumo ir bandymų reguliuoti rinką.

„Taip, yra investuotojų, kurie jau yra sumokėję už saulės elektrinių plėtrai reikalingas garantijas. Dabar jiems sako: jei per mėnesį atsisakysite plėtros planų, pinigus už garantiją jums atiduos. Bet tada klausimas: kokiu pagrindu jie turi atsisakyti – juk nieko neleistino nepadarė. Girdėjau Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos argumentą, kad pristabdant saulės elektrinių plėtrą apsaugomi pačių saulės energijos gamintojų interesai. Atseit, jei bus daug saulės elektrinių, dėl didelės pasiūlos ta energija bus labai pigi, nebus kam parduoti ir neatsipirks investicija. Tokias dilemas turi spręsti patys investuotojai, bet valstybė tarsi nori galvoti ir nuspręsti už juos. Tai visiškai nereikalingas kišimasis“, – reziumavo LAIEK vadovas.

Kompensuoti neketina

Į „Kauno dienos“ klausimus atsakę Energetikos ministerijos atstovai pabrėžė, kad neplanuojama kompensuoti išlaidų investuotojams, kurie dėl netikėtai įsigaliojusios SĮG turi užšaldyti savo projektus. „Teisės aktai kompensacinių mechanizmų nenumato“, – atrėžė valdininkai. Pateikiame Energetikos ministerijos atsakymus ir į kitus dienraščio klausimus.

Iniciatyva: įstatymo pataisą, lemiančią saulės elektrinių ateitį, kaip Seimo narys pateikė energetikos ministras D.Kreivys ir keli jo kolegos. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

– Dėl kokių logiškų priežasčių, kieno konkrečiai iniciatyva ir kaip atsirado pataisa apie saulės elektrinėms taikomą SĮG?

– Pasiūlymai dėl saulės elektrinių integravimo į pastatus buvo pateikti Seimo narių, argumentuojant tuo, kad siekiama užtikrinti elektros tinklų išnaudojimą efektyviausiu būdu, t.y. užtikrinti, kad, planuojant atsinaujinančius išteklius naudojančių pajėgumų plėtrą Lietuvoje, būtų atsižvelgiama ir į bendros šalies energetikos sistemos poreikius ir galimybes.

Siekiama tvaraus energetikos sektoriaus vystymosi ir gamybos tinkle išvengti perteklinės elektros energijos, kurios nepajėgtų suvartoti vietiniai elektros energijos vartotojai ir kurios nebūtų galimybės transportuoti ar kitaip saugoti.

Atkreipiame jūsų dėmesį, kad 2 GW numatyti ir Vyriausybės programoje, ir „Litgrid“ veiklos plane. Apie tinklo galimybes efektyviai absorbuoti daugiau nei 2 GW saulės energijos turės būti atsakyta papildomoje studijoje.

– Dėl kokių priežasčių pasiūlymas riboti bendrąją saulės elektrinių galią nebuvo pateiktas kartu su Energetikos ministerijos teiktu „Proveržio paketu“, o skubiai atsirado paskutiniu momentu?

– Įstatymų pakeitimais buvo sprendžiamos nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. birželio 14 d. vykdytų viešųjų konsultacijų metu identifikuotos ir nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. suformuotose darbo grupėse detaliau išdiskutuotos pagrindinės atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrą stabdančias kliūtys, susijusios su atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų, elektros energiją gaminančių vartotojų teisiniu reglamentavimu, poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo ir teritorijų planavimo procedūromis, efektyviu elektros tinklo išnaudojimu ir savivaldos bei bendruomenių požiūriu plėtojant AEI.

– Kaip žinoma, informaciją apie galios apimtis iš operatorių Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pradėjo rinkti tik liepos pradžioje. Kieno nurodymu tai buvo daroma? Ar nereikėjo ta informacija rūpintis anksčiau, kai „Proveržio paketo“ paskatintas saulės elektrinių įrengimo procesas buvo tik pradėjęs įgauti pagreitį?

– Informaciją apie sudaromus ketinimų protokolus taryba gauna kas ketvirtį. Atitinkamai, baigiantis II ketvirčiui, VERT priminė operatoriams apie šią pareigą ir paprašė pateikti informaciją.

– Informuokite, kada buvo peržengta 2 GW SĮG riba?

– VERT preliminariu įvertinimu, išanalizavus ir susisteminus liepos mėnesį gautą informaciją iš AB „Litgrid“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ apie pasirašytus ir galiojančius ketinimų protokolus, 2 GW saulės šviesos elektrinių įrengtoji galia galėjo būti viršyta po šių metų birželio 13 d.

Šiuo metu VERT išsiuntė ūkio subjektams paklausimą, laukia duomenų dėl rezervuotų galių ir atliks galutinį įvertinimą.

– Kaip pakomentuotumėte prielaidas, kad drastiškos „Proveržio paketo“ pataisos liudija, jog ministerijos prioritetas yra vėjo elektrinių plėtra.

– Energetikos ministerija siekia, kad pagal galimybes visi galimi AEI būtų vystomi. Tiesa, suprantame, kad AEI būdai šiuo metu skirtingų vystymo lygių. Pavyzdžiui, vandenilio plėtra dar tik dėliojama teoriniu lygmeniu, o vėjo ar saulės elektrines jau dažnai matome mūsų aplinkoje. Energetikos sektoriaus strateginiai dokumentai nustato AEI plėtros kryptis iki 2025 ar 2030 m.

Rašyti komentarą
Komentarai (66)

Birželio 15d

Elektrum Lietuva rezervavo daugiau nei 20 000MWh planuojamos statyti galios ir visi smulkūs statytojai gavo ragu.

vejo malunas

Jau prigaminom tiek elektros, kad neturim jos kur deti. Ministro vapalione. Tai gal tada ji turi atpigti ? .Na bet ir svolaciai....

Aaaa

NUOKRUSOS AFERISTAI UZGROBW VALDZIA.BUTU MANO VALIA VISIEMS RREIKETU NUKIRSTI PLASTAKAS UZ BALSAVIMUS UZ BAPKES
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS