Įrodyta, kad daugiabučiuose įrengiama individuali šilumos reguliavimo ir apskaitos sistema – itin efektyvi taupymo priemonė, tačiau lietuviams vis kalama, kad svarbiausia apšiltinti namo fasadą. Esą šildymo sistemos modernizavimas – brangūs ir sudėtingi darbai. Iš tiesų viskas yra kur kas paprasčiau ir pigiau.

Šilumai – įtartina išimtis

Suprantama, kad už elektrą, dujas ir vandenį reikia mokėti tiek, kiek suvartojame, tačiau Lietuvos daugiabučių gyventojai neretai vis dar nustemba išgirdę, kad ir už šildymą galima mokėti tik tiek, kiek pasišildei. Tai įmanoma padaryti įdiegus individualią šilumos reguliavimo ir apskaitos sistemą, kuri leidžia kiekvieno buto gyventojui pačiam reguliuoti temperatūrą kambariuose ir mokėti tik už tiek šilumos, kiek patiekė radiatorius.

Gajūs mitai, kad tokia atseit prabanga reikalauja labai didelių investicijų, o ir naudos esą duoda mažai, nes apsukrūs gyventojai įsigudrina šildytis kaimynų sąskaita, taip galutinai išbalansuodami namo šildymo sistemos veiklą. Tokie gąsdinimai tėra nepagrįsti paistalai. Jie naudingi centralizuotai tiekiamos šilumos gamintojams, daugiabučių renovaciją atliekantiems statybininkams ir renovacijos garvežį kūrenantiems bankams.

Energetikai atskleidžia, kad kai kurių renovuojamų daugiabučių gyventojai galėtų nė nesamdyti statybininkų brigadų ir neklimpti į skolas, jei žinotų, kiek lėšų leidžia sutaupyti ir kaip greitai atsiperka ne viso namo renovacija, o vien tik šildymo sistemos modernizavimas.

Nauda – visais atvejais

Specialistai sutaria, kad namo fasado apšildymas yra efektyvi šilumos energijos taupymo priemonė, tačiau ji atsiperka ne visada. Šildymo sistemos atnaujinimas turėtų būti privalomas punktas renovacijos plane, nes jis reikšmingą sutaupymą – iki 30 proc. – garantuoja visais atvejais: ir apšiltinant, ir neapšiltinant fasado.

Informacinių ir ryšių technologijų įmones vienijančiai asociacijai INFOBALT priklausančios bendrovės "Informatikos ir ryšių technologijų centras" (IRTC) plėtros direktorius Sigitas Degutis skaičiuoja, kad, siekiant sutaupyti vieną kilovatvalandę (kWh) šilumos energijos, į namo išorės renovaciją gali tekti investuoti devynis litus. Renovuojant šildymo sistemą, vienai kWh sutaupyti reikia maždaug septynis kartus mažesnių investicijų. Tokia investicija atsiperka daug greičiau.

"Tikrai nenorime pasakyti, kad neverta renovuoti namo išorės, nes jei namas kiauras – vien šildymo sistemos modernizavimas neduos pakankamos naudos. Be to, fasado atnaujinimas pakelia nekilnojamojo turto vertę, sulėtina konstrukcijų dėvėjimąsi. Tačiau ekonomiškai šildymo sistemos atnaujinimas yra patrauklesnis", – aiškino S.Degutis.

Nauda – akivaizdi

Skaičiuojama, kad standartiniams 2–3 kambarių butams modernių šilumos energijos reguliavimo ir apskaitos sistemų įdiegimas gali atsieiti 2,5–3 tūkst. litų. Tokią sistemą įdiegę butų savininkai per vieną šildymo sezoną sutaupo vidutiniškai apie 500 litų.

Reguliavimo ir individuali apskaitos sistema šilumos energijos vartotojui neatpigina, tačiau į savo rankas tiekimo čiaupo kontrolę perėmęs gyventojas pajaučia, kad pats gali reguliuoti savo išlaidas. Nenaudojamame kambaryje jis gali palaikyti žemesnę temperatūrą, taip pat sumažinti šilumos kiekį, kai yra išvykęs iš namų. Tokia sistema leidžia nedelsiant reaguoti, kai pavasarį pakyla lauko temperatūra.

"Tokia įranga neleidžia jums gyventi šilčiau, tačiau leidžia sutaupyti. Ji veikia", – teigė KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros daktaras Juozas Gudzinskas.

Bute individualiai šilumą reguliuoti galintys gyventojai vidutiniškai sutaupo 20–30 proc. šilumos energijos. Kai kuriais atvejais pastebėta, kad sąskaitos už šildymą sumažėjo net perpus. Panašūs sutaupymo mastai Lietuvoje buvo pastebėti tada, kai butuose buvo įrengti vandens skaitikliai. Vandens suvartojimas sumažėjo kone trečdaliu.

"Taip yra, nes žmogus pradeda pats priimti sprendimus, kada ir kiek vartoti", – aiškino IRTC direktorius Gintautas Žaliauskas.

Naudoja pasenusias metodikas

Daugelyje Europos valstybių jau senokai vadovaujamasi nuostata, kad seno daugiabučio renovacija be šildymo sistemos modernizacijos – bergždžias darbas.  Lietuvoje laikomasi kitų standartų. Namo sienų neapšiltinę, bet šildymo sistemą modernizavę gyventojai iki praėjusių metų negalėjo tikėtis jokios valstybės paramos. Šiuo metu teoriškai įmanoma pretenduoti į 15 proc. kompensaciją (nes sutaupoma 20 proc. energijos), tačiau teks įrodyti, kad atnaujinta šildymo sistema išties sugeba taupyti. O tai padaryti nėra lengva, nes renovacijos prievaizdai naudojasi pasenusiomis metodikomis, kuriose užprogramuota, kad vienintelė išties svari šilumos energijos taupymo priemonė – namo išorės renovacija.

"Viskas skaičiuojama vadovaujantis pasenusiomis metodikomis, todėl skaičiai –  juokingi. Pavyzdžiui, pagal tą metodiką atrodo, kad modernizuoti šildymo sistemų net neapsimoka, nes sutaupoma 2 proc. šilumos energijos, o realiai nauda mažiausiai dešimt kartų didesnė", – pasakojo G.Žaliauskas.

Supa įtartini nutylėjimai

Daugeliu atveju net ir visiška daugiabučio renovacija neduoda metodikos žadamo 40 proc. energijos sutaupymo, nes metodika pritaikyta visiškai kiauriems namams, kurie gyvenime nėra matę jokio remonto. Tačiau beveik visi Lietuvos daugiabučių gyventojai jau yra padarę dalinę namo renovaciją: pasikeitę langus, duris, užsandarinę laiptines, rūsius. Prižiūrėtuose namuose gyvenančius žmones visas renovacijos paketas vilioja mažiausiai, nes efekto ji duoda nedaug, o kainuoja beveik tiek pat, kiek ir nugyvento namo gyventojams. Tvarkingame name gyvenantiems žmonėms sienų apšiltinimas gali niekada neatsipirkti (gal tik po 30 ar 40 metų). Todėl labai svarbu, kad renovuoti namą ketinantys daugiabučių gyventojai rimtai pasvarstytų, kokio lygio renovacijos paketą pasirinkti, kuris jiems būtų pats naudingiausias.

Gyventojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, kad gausėja pranešimų apie nekokybiškus fasado šiltinimo darbus. Tad gali būti, kad po kelerių metų teks taisyti broką tuose apšiltintuose daugiabučiuose, kurių apšiltinti nė nereikėjo. Daugybės Lietuvos daugiabučių gyventojai jau stojo piestu prieš abejotinos naudos renovacijos projektus. Renovaciją kuruojanti Aplinkos ministerija to kol kas neafišuoja. Kažkodėl ji nepopuliarina ir akivaizdžią naudą žmonėms teikiančios individualios šilumos reguliavimo ir apskaitos sistemos. Maža to, ar žinote, kad pagal ES reikalavimus po poros metų tokios sistemos turės būti visuose Lietuvos daugiabučiuose?

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigia, kad renovacijai nediriguoja nei šilumininkai, nei namus renovuojantis statybininkai ar bankai. Akivaizdu, kad šildymo sistemos modernizavimo duodamos naudos nutylėjimas naudingas šioms grupėms.

Šilumininkai tikrai nėra patenkinti, kai šilumos vartojimo kontrolė pereina į gyventojų rankas, o bankams ir statybininkams paranku, kai daugiabučių gyventojai taško milijonus brangiems ir ne visada reikalingiems fasado šiltinimo darbams. Skaičiuojama, kad jei visais atvejais renovacijos metodas būtų pasirenkamas protingai, tam skirtos kompensacijos Lietuvoje leistų renovuoti kelis kartaus daugiau gyvenamojo ploto.

Pridengia ir vagis

Modernias šilumos reguliavimo ir apskaitos sistemas butuose diegiantys specialistai teigia susiduriantys su neslepiamu politikų ir šilumininkų priešiškumu. Pasakojama, kad net aukščiausi Aplinkos ministerijos pareigūnai nevengia skleisti akivaizdžiai ne jų pačių išmąstytus samprotavimus apie tai, kad individualus šilumos reguliavimas išbalansuoja viso namo šildymo sistemą ir padaro daugiau žalos nei naudos. Specialistai rekomenduoja tuo netikėti.

"Geri specialistai jau seniai išmoko viską padaryti teisingai. Sistemos išbalansavimas tikrai nėra tas argumentas, kuris turėtų būti naudojamas, kai pasisakoma prieš individualų šilumos reguliavimą", – aiškino J.Gudzinauskas.

"Šildymo reguliavimo ir apskaitos įrenginiai namo šildymo sistemos neišbalansuoja. Netgi priešingai. Pirmiausia subalansuojama išbalansuota sistema. Taip pat gyventojai gąsdinami, kad po to, kai turės galimybę reguliuoti, kai kurie žmonės  taupydami visiškai užsuks savo radiatorius, o dėl to kentės kaimynai. To net teoriškai neįmanoma padaryti, nes dabartiniai reguliatoriai neleidžia sumažinti temperatūros mažiau nei 16 laipsnių", – aiškino G.Žaliauskas.

Šildymo sistemos renovacija gali būti nenaudinga tik nesąžiningiems gyventojams, nes sistemą modernizuojant sugebama demaskuoti neteisėtai įrengtas grindų šildymo sistemas, radiatorių perteklių kambariuose ir balkonuose. Gal laukiama, kol nutylėjimų ir mitų pridengiami vagys ir šilumininkai spės persiorientuoti: pirmieji demontuos neteisėtą įrangą, o antrieji pasitelks biokuro katilus? Šimtus milijonų litų statybininkų paramai (fasadams apšiltinti) užsimojusi išleisti Aplinkos ministerija teigia, kad tai padės sutaupyti daugybę šilumos energijos, tačiau kartu organizuoja šimtus milijonų litų siekčiančias investicijas į naujus šilumos gamybos šaltinius. Kas juos išlaikys, jei ir dabartinių yra per daug?

Reguliavimo priemonė – langas

Informacijos stokojantys gyventojai būgštauja, kad šildymo sistemos modernizavimas reikalauja daug lėšų ir nepatogumų keliančio viso vamzdyno ir radiatorių pakeitimo. Vis dėlto tokį modernizacijos variantą specialistai rekomenduoja retai – tik tuomet, kai visa sistema būna visiškai susidėvėjusi.

Daugelyje sovietmečiu statytų daugiabučių įrengtos vadinamosios vienvamzdės šildymo sistemos. Jos pasirinktos, nes tokias sistemas buvo lengviausia montuoti, joms reikėjo mažiausiai medžiagų. Daugelyje namų tokios sistemos dabar yra išsiderinusios, net nebeatitinka tų reikalavimų, kurie joms buvo keliami įrengiant. O svarbiausia tai, kad tuometės sistemos nenumatė jokių galimybių individualiai reguliuoti šilumą. Vienintelė priemonė, leidusi reguliuoti temperatūrą bute, – atviras langas. Ir ji veikė tik vieninteliu atveju – jei namuose per karšta.
Vieno vamzdžio šildymo sistema (dar yra dviejų vamzdžių ir kolektorinė sistemos) individualiam šilumos reguliavimo ir apskaitos įdiegimui yra pati nepalankiausia, tačiau šiuolaikinės technologijos tai leidžia padaryti.

Individualaus šilumos reguliavimo ir apskaitos įdiegimo žingsniai:

Šilumos stovų balansavimas. Užtikrina, kad visuose namo stovuose tiekiamos šilumos paskirstymas būtų tolygus.

Individualus patalpų temperatūros reguliavimas. Sumontavus radiatorių termostatus užtikrinamas individualus atskirų buto kambarių temperatūros palaikymas. Termostatas turi minimalias ir maksimalias kambario temperatūros nustatymo ribas.

Individuali šilumos apskaita. Prie kiekvieno radiatoriaus montuojamas daviklis, kuris matuoja kambario temperatūrą ir radiatoriaus temperatūrą. Surinkus visų daviklių informaciją ir ją susiejus su komerciniu skaitikliu šiluminiame mazge galima įvertinti kiekvieno buto suvartotą energiją. Tokia sistema užtikrina, kad kiekvienas butas gali daryti įtaką (valdyti) faktiškai suvartotos šilumos kiekį (galimi ir kitokie apskaitos būdai).

Šilumos punktas. Jeigu dar nesutvarkytas, sutvarkomas įrengiant nuotolinį valdymą.