Drastiški skirtumai

Kaip primena dr. A. Bartkus, ankstesnės Vyriausybės siūlytas NT mokestis pirmiausia buvo orientuotas į paramą savivaldybėms. Dabartinių valdančiųjų siūlomą mokestį reikėtų vertinti iš naujos perspektyvos, nes prie jo sugrįžta dėl sprendimo stipriai padidinti finansavimą gynybos reikmėms.

Turtui, kurio vertė yra iki 200 tūkst. eurų, planuojama taikyti 0,1 proc. siekiantį NT mokesčio tarifą. Turtui nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų būtų taikomas 0,2 proc. tarifas, nuo 400 tūkst. iki 600 tūkst. eurų – 0,5 proc. 800 tūkst. eurų siekiančiam turtui būtų taikomas 1 proc. tarifas, o šią ribą viršijančiam NT mokestis sudarytų 2 proc.

Vis dėlto ekonomistas mano, kad toks NT mokestis yra netaiklus. „Pavyzdžiui, turime kelis asmenis, kurių pajamos iš tiesų didelės, tik vienas iš jų gyvena Vilniuje, o kitas – Zarasuose arba Ignalinoje, kur NT vertės yra mažos. Labai tikėtina, kad to asmens, kuris Zarasuose arba Ignalinoje yra įsirengęs labai gerą būstą, turto vertė yra, pavyzdžiui, iki 200 tūkst. eurų. Vadinasi, jam mokėti reikės 200 eurų per metus, nes iki 200 tūkst. eurų būsto vertės numatomas 0,1 proc. tarifas“, – aiškina dr. A. Bartkus.

„Tačiau didelė tikimybė, kad tas asmuo, kuris gyvena Vilniuje, mokės daugiau, nes ten vien žemė yra brangesnė, todėl prabangesnis NT gali būti įkainotas net ir 600 tūkst. eurų. Toks žmogus jau sumokės 1 600 eurų per metus. Reikia žinoti, kad už pirmus 200 tūkst. eurų jis mokės 0,1 proc., tada už kitus 200 tūkst. eurų – 0,2 proc., o dar už kitus 200 tūkst. eurų jis jau mokės 0,5 proc. Taip išeina, kad jis sumokės 1 600 eurų“, – tęsia ekonomistas.

„Kalbant apie gynybos finansavimą, būtinybė prisidėti prie krašto apsaugos išlaikymo yra vienoda abiem gyventojams. Tačiau pagal dabar numatytą tvarką bus taip, kad Zarasuose gyvenančio asmens indėlis į gynybą bus 200 eurų, o to, kuris gyvena, pavyzdžiui, Kauno Žaliakalnyje, nebūtinai Vilniuje, indėlis bus 1 600 eurų“, – skaičiuoja jis.

Nebūtina ieškoti labai drastiškų skirtumų – pakanka kalbėti ir apie tą patį miestą tik skirtingus jo rajonus: „Jei žmogus gyvena centre, o kitas – miesto pakraštyje, jų NT vertė vis tiek skirsis. Klausimas kyla, kiek tada iš viso pagrįstas toks mokestis, remiantis turto verte, nes tų asmenų pajamos gali būti visiškai vienodos.“

NT mokestį laikau feodalinių laikų mokesčiu, kurį bandoma įdiegti Lietuvoje. Dar kiekvieną dieną stebimasi rezultatu, kodėl mokytoja iš Žaliakalnio turės mokėti nežinia kiek, palyginti su mokytoja iš Zarasų.

Abejonių keliantys skaičiai

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad žmogus, pirkdamas NT didmiesčių centruose, jau sumoka už tai, kad pro savo kambario langus nori matyti Gedimino pilies bokštą ar iš V. Putvinskio gatvės pastatų atsiveriančią Kristaus Prisikėlimo baziliką. „Galiausiai žmogus ne tik susimoka daugiau už tokią efemerišką privilegiją pirkdamas būstą, bet dar ir vėliau už tai bus apmokestintas didesniu NT mokesčiu. Keistas dalykas“, – sako dr. A. Bartkus.

Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad brangiai pagal teritoriją įvertintuose būstuose gyvena ne tik turtingi asmenys – didelė dalis didmiesčių centrų, jų prieigų gyventojų yra NT paveldėtojai iš kartos į kartą, ten gyvena standartiniai žmonės, kurie vairuoja paprastus automobilius. „Kodėl reikia stipriau apmokestinti tuos, kurie paveldėjo turtą?“ – klausimą kelia ekonomistas.

Nepriimta ir tai, kad su tokiu NT mokesčio dizainu tarsi formuojama nuostata, kad didesnės vertės turtą reikėtų neva labiau ginti. „Ar tam, kuris negyvena miesto centre, jis yra nevertingas? Kartais žmonės, gyvenantys provincijoje, yra netgi labiau prisirišę prie savo turto nei tie, kurie gyvena miestuose“, – teigia dr. A. Bartkus.

Šis mokestis jam nepatinka ir dėl NT verčių variacijų. „Kartais kyla abejonių, kaip tie skaičiai yra nustatomi. Prisimenu kelių metų senumo duomenis, ir man kyla klausimas, kodėl Vilniuje vertės mediana yra 76 tūkst. eurų, o Ignalinoje 4 tūkst. eurų. Ar Ignalinoje pusė pastatų yra žemesnės vertės nei 4 tūkst. eurų? Jeigu taip, tada išvažiuoju gal ne į Ignaliną, bet kur nors į Suvalkiją“, – samprotauja ekonomistas.

„Žinome, kad Ignalinoje esantys pastatai yra daug daugiau verti – jeigu įvyktų sandoriai, nenusipirktum būsto, pastato už 4 tūkst. eurų“, – priduria jis.

Ryšys: GPM yra privalomos išlaidos, nes jis atskaitomas nuo asmens darbo užmokesčio. NT mokestis veikia taip pat – plonina vartotojų piniginę, sako dr. A. Bartkus. / J. Auškelio / BNS nuotr.

Mažins vartojimą

Kitas numatomo NT mokesčio trūkumas – efektas vartotojams. Ekonomisto įsitikinimu, jis veikia kaip pajamų mokestis, nes gyventojams sukurs privalomų išlaidų.

„Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra privalomos išlaidos, nes jis tiesiog atskaitomas nuo jūsų bruto darbo mokesčio. Kitaip tariant, turi atsiskaityti su valstybe. NT mokestis veikia taip pat – plonina jūsų piniginę, – dėsto dr. A. Bartkus. – Kaip reaguoja vartotojas, kai jo pajamos smunka? Jis mažina vartojimą, pradeda taupyti. Būtinųjų prekių sąskaita jis netaupys, maisto prekių gamintojams nėra ko jaudintis – visi pirks maistą. Tačiau net ir dideles pajamas gaunantys asmenys šiek tiek pataupys prabangos prekėms. Noriu pabrėžti, kad prabangos prekes perka ir paprasti žmonės. Tai yra tai, kas nėra pirmo būtinumo prekė: jums, pavyzdžiui, reikia pasikeisti šaldytuvą, tai jūs jį pasikeisite truputį vėliau, tegul dar pastovi kurį laiką.“

Ekonomistui nerimą kelia ir tai, kad pusę šio mokesčio lėšų ketinama skirti savivaldybėms, o gynybai – kitą pusę. „Jeigu bus nuspręsta įvesti NT mokestį, norėčiau, kad jis visas keliautų gynybai, nes kitaip žmonės manys, kad gynybos argumentu buvo manipuliuojama. Jie sakys, kad politikai juos apgavo dėl poreikio gynybai, o iš tiesų pasididino patys sau, savo biurokratinėms institucijoms finansavimą“, – sako dr. A. Bartkus.

Kol kas patikimų sociologinių apklausų, kurios rodytų aiškią visuomenės intensiją daugiau ar mažiau prisidėti prie gynybos, trūksta. „Kai paskutinį kartą dalyvavau Žinių radijo eteryje, žiūrovų buvo klausiama, ar jie norėtų prisidėti prie gynybos finansavimo. Man atrodo, kad gal tik šiek tiek daugiau nei ketvirtis norėjo prisidėti. Maždaug pusė dar neapsisprendę. Tai rodo, kad su visuomenės nuomone dar reikia dirbti, – pabrėžia ekonomistas. – Kitaip tai gresia socialinės sutarties lūžiais, socialinės sutarties tarp gyventojų ir valdžios nutrūkimu.“

Gilesnis žvilgsnis

Neseniai paskelbtoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvos ekonomikos apžvalgoje šalis raginama peržiūrėti NT mokestį, plėsti jo bazę. EBPO vertinimu, periodiniai NT, turto ir kiti mokesčiai Lietuvoje yra smarkiai neišnaudojami, o iš jų surenkamos pajamos yra 1,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) mažesnės nei vidutiniškai EBPO šalyse.

Vis dėlto dr. A. Bartkus mano, kad NT mokestis – blogo mokesčių sistemos kopijavimo pavyzdys. „Taip, jis yra daugumoje Europos valstybių, jis ir pas mus, tiesą sakant, yra, bet padaryti jį visuotiną yra kvaila idėja, – įsitikinęs ekonomistas. – Tai yra vienas seniausių mokesčių, buvęs senovės Egipte, senovės Graikijoje, Romoje ir pan. Jį dažniausiai savo siuzerenui – valdovui – mokėdavo didikai. Jis buvo ir feodalinėje Europoje, kai žemės savininkai turėdavo susimokėti monarchui.“

XVII–XVIII a. sandūroje kone labiausiai šiandienę praktiką primenantis žemės mokestis atsirado Anglijoje. Anuomet žemė buvo objektas, kuris buvo vertinamas gana vienodai, nepriklausomai nuo jos vietos, tačiau gyventojų pajamas anksčiau išmatuoti buvo kur kas sunkiau, nes daug kas gaudavo atsiskaitymus įvairia natūra. Tai iš dalies tapo priežastimi, kodėl atsirado žemės mokestis – ją pamatuoti buvo kur kas paprasčiau.

„Istorinės aplinkybės padiktavo šio mokesčio atsiradimą. Viena iš priežasčių, kodėl JAV paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, buvo būtent mokesčiai“, – išskiria dr. A. Bartkus.

„Tai yra archajiškas mokestis, kuris atsirado dėl negebėjimo tinkamai apmokestinti pajamų, ir jeigu mes iki šiol jo nesame įsivedę, tai ir neįsiveskime, – sako jis. – Jeigu norime didinti apmokestinimą, svarstykime, kaip: ar apmokestinti pajamas, didinti pelno mokestį ar GPM, ar apskritai apmokestinti vartojimą, pavyzdžiui, didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Todėl NT mokestį laikau feodalinių laikų mokesčiu, kurį bandoma įdiegti Lietuvoje. Dar kiekvieną dieną stebimasi rezultatu, kodėl mokytoja iš Žaliakalnio turės mokėti nežinia kiek, palyginti su mokytoja iš Zarasų.“

Socialinis jautrumas

Vis dėlto Vyriausybė formuoja naratyvą, kad į NT mokestį stengiasi žiūrėti per socialiai jautrų filtrą: siūloma pirmajam, pagrindiniam, būstui taikyti 50 proc. NT mokesčio nuolaidą, ir tokią pačią lengvatą suteikti už tą turtą, kuris nuomojamas kitam asmeniui ir jis jame deklaruoja gyvenamąją vietą, neseniai užsiminė premjeras Gintautas Paluckas. Taip pat svarstoma vadinamųjų mokesčio grindų riba – žemiausia NT mokesčio riba eurais, iki kurios gyventojai jo nemokėtų.

Ar nuolaidos gerina žmogaus finansinę padėtį? Taip, – atsako dr. A. Bartkus. – Tačiau kam sukurti komplikuotą tvarką, kuri vis tiek nulems tai, kad žmogus, gyvendamas aukštesnės vertės NT ir pats neturėdamas didelių pajamų, vis tiek mokės gerokai daugiau negu lygiai toks pats asmuo, gyvenantis žemesnės vertės kvartaluose? Tai nesprendžia problemos iš esmės.“

„Jeigu norima padidinti gynybos finansavimą, lengviausias ir mažiausiai visiems skausmingas būdas yra PVM didinimas arba itin turtingų asmenų, kurių pajamos labai aukštos, papildomas apmokestinimas. Jie bus nepatenkinti, nes neturės kur dėtis ir turės sumokėti. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tai irgi yra lyg pirato argumentas – turi daugiau susimokėti, nes daugiau uždirbi“, – akcentuoja ekonomistas.

Tačiau visuotinumas, kuris yra labai svarbus gvildenant gynybos klausimus, užtikrinamas apmokestinus vartojimą. „Padidinus PVM, garantuotai į biudžetą būtų surenkama daugiau lėšų, niekur niekas nedings. Taip, kainos ūgtelės, bet nežymiai. Jei žmogus yra nepatenkintas, pavyzdžiui, 2 centais pabrangusiu pienu, jis gali pirkti pigesnį, kuris kainuoja net 10 centų mažiau, – taip net ir daugiau sutaupys. Tie gamintojai, kurie pamatys, kad jų prekių perka mažiau, nes kainos išaugo, patys jas sumažins“, – situaciją modeliuoja VU ekonomistas.

Jeigu bus nuspręsta įvesti NT mokestį, norėčiau, kad jis visas keliautų gynybai, nes kitaip žmonės manys, kad gynybos argumentu buvo manipuliuojama.

„Padidinus PVM, vartotojas visada turi galimybę reaguoti į kainas – gali nepirkti. Kai apmokestiname turtą, iš karto iš žmogaus kišenės paimame pinigus“, – pabrėžia jis.

Poveikis verslui

Įmonėms Vyriausybė siūlo papildomą 0,2 proc. NT mokestį prie dabar galiojančių tarifų komerciniam turtui. Juos dabar nustato savivaldybės, mokestis varijuoja daugmaž iki 3 proc. turto vertės.

Pasak dr. A. Bartkaus, kylantys NT mokesčiai atitinkamai padidins ir komercines paslaugas. „Tai bus įtraukta į sąnaudas. Pavyzdžiui, kavinių sąnaudos šiek tiek išaugs – išaugs ir kainos. Labai didelio efekto nebus, nes suma nelabai didelė. Tačiau jie tikrai tai įkalkuliuos į savo sąnaudas ir kitą kartą, kai bus didinamos kainos, jos vos vos sparčiau ūgtelės“, – numato jis.

Kai kurie verslo atstovai svarsto, kad greta visuotinio NT mokesčio būtų galima kalbėti ir apie valstybės turto optimizavimą – valstybinis turtas galėtų būti panašiai įvertintas, tada galbūt būtų atsisakyta ir perteklinio NT.

Dr. A. Bartkus sutinka, kad nereikalingo valstybės turto atsisakymo tema – svarbi, bet viskas priklauso nuo konteksto. „Reikia kalbėti apie konkrečią situaciją, pavyzdžiui, jeigu mes turime valstybei priklausančią žemę šalia Lietuvos banko pinigų saugyklos, aš būčiau labai kategoriškai prieš tokios valstybinės žemės pardavimą kam nors, nes nenorėčiau, kad kas nors išdygtų prie pinigų saugyklos. O prie pinigų saugyklos Vilniuje kyla daugiabučiai“, – sako jis.

„Pavyzdžiui, valdome kokį nors plotą, bet ateityje jame galbūt atsiras objektas, susijęs su šalies saugumu. Jeigu mes turime tokių ketinimų, nepaisant to, kad mums dabar tas turtas kainuoja ir neduoda naudos, vis tiek laikykime jį sau, – dėsto ekonomistas. – Jeigu iš tiesų valstybė turi kokio nors niekam nereikalingo ploto, kokioje nors teritorijoje, kurioje niekada nieko valstybinės reikšmės neketiname įrengti, žinoma, galime atsisakyti tokio valstybės turto, parduoti ir gauti lėšų – be jokios abejonės. Apsikrauti nereikalingu turtu yra absoliučiai kvaila.“

Kalbant apie nereikalingą turtą, Vyriausybė taip pat ketina taikyti maksimalų 4 proc. tarifą apleistam ir neprižiūrimam turtui. Dr. A. Bartkus tai vadina plėšrūnų mokesčiu.

„Tikrai yra apleisto turto, bet daug jo yra provincijoje ir jis apleistas yra dėl to, kad savininkas yra skurdus. Jis neturi labai daug pajamų, gal yra paveldėjęs tą turtą. Nors to turto vertė bus menka, bet susimokėti 4 proc. jam bus skausmingas dalykas. Jam bus daromas spaudimas parduoti turtą. O kam jis jį parduos, jei tas turtas ir taip yra niekam nereikalingose vietovėse? Jis jį kam nors parduos nebent pusdykiai. Taip žmonės yra verčiami atsisakyti savo turto“, – problemą įžvelgia ekonomistas.

„Jeigu kalbėtume apie neprižiūrimą NT Vilniuje, pavyzdžiui, Šnipiškėse – jo ten dar irgi yra, ne tik provincijoje. Tačiau reikia suprasti, kad žmogus greičiausiai irgi yra skurdus ir jo neparduoda dideliems NT vystytojams, nes šie, tikriausiai, nori jį pusdykiai nusipirkti, – svarsto dr. A. Bartkus. – Toks tarifas skatintų asmenis, kurie yra skurdūs, bet valdo turtą, jį parduoti NT vystytojui, neišsiderant geresnės kainos. Šitas baudžiamasis tarifas yra pagalbininkas NT įsigyti norintiems asmenims, sustiprina jų derybines pozicijas.“