Linas Kukuraitis sako, kad jei darbuotojų socialinių garantijų klausimų darbdaviai nespręs kolektyviniais susitarimais, bus priimtas delspinigių mokėjimą griežtinantis įstatymas.    

„Jeigu nepavyks partneriams susitarti, kils poreikis tobulinti teisėkūrą, kad santykis su dienpinigiais augtų darbo užmokesčio naudai. Mes netgi esame paruošę pataisas. Jeigu nevyks kolektyvinis susitarimas, imsimės iš teisėkūrinės pusės“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, kur aptariamos tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygos, pareiškė L. Kukuraitis.

Pasak jo, tolimųjų reisų vairuotojų darbo užmokestis dabar priklauso nuo MMA – jeigu pastarasis auga, didėja ir vairuotojų atlyginimas.

„Tendencija augimo yra susieta tiesiogiai su MMA – jeigu auga MMA, tai auga ir sodrinis darbo užmokestis. Tai rodo, kad MMA dydis yra pagrindinis reguliacinis instrumentas“, – teigė L. Kukuraitis.

Anot jo, dabar vairuotojams dienpinigiai mokami, kai jų atlyginimas pasieka 1,3 MMA. Pasak ministro, dienpinigių, kurie neapmokestinami „Sodros“ mokesčiai, yra išmokama trigubai daugiau nei darbo užmokesčio.

Socialdemokratas Algirdas Sysas piktinosi, kad nei Finansų, nei Socialinės apsaugos ir darbo, nei Susisiekimo ministerijos neinicijavo dabar nustatyto 1,3 MMA koeficiento  didinimo. Anot parlamentaro, dabar tolimųjų reisų vairuotojų socialinės garantijos yra nepakankamos.

„Tie žmonės turi mažiausias socialines garantijas, yra paliekami kitų mokesčių mokėtojų išlaikymui ateityje. Jų pensijos bus beprotiškai mažos, jų kitos socialinės garantijos jau dabar yra mažos“, – teigė A. Sysas.

„Valstiečio“ Tomo Tomilino skaičiavimu, dabar Lietuvoje yra 73 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų, jų vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių reformos siekė 530 eurų, o visas atlyginimas (įskaitant dienpinigius) –  1,8 tūkst. eurų „į rankas“.

Nuo šių metų pradžios MMA yra 555 eurai.