LIETUVIŠKŲ MOBILIŲJŲ PROGRAMĖLIŲ PROVERŽIS LAUKIA ATEITYJE
Šalies verslininkai neabejoja mobiliųjų programėlių nauda, tačiau netiki, kad ši naujovė jiems gali atnešti pelno šiuo metu. Laukiama kritinės vartotojų masės.
Ilja Laursas: Naujų technologijų suklestėjimą, t. y. ir mobiliąsias programėles, inicijuoja pats verslas, o ne reiklūs vartotojai.
Pradėjo kurti pirmieji
Išmaniuosius telefonus naudojantys lietuviai pastebi, kad, be užsienietiškų mobiliųjų programėlių, vis daugiau siūloma lietuviškų. Jos ne tik atlieka įvairias praktines funkcijas, pavyzdžiui, leidžia susimokėti už automobilio stovėjimą nuotoliniu būdu, bet siūlo ir itin specifinių produktų, pavyzdžiui, į lietuvių kalbą išverstą Bibliją. Šią, kaip ir lietuviškų pasakų programėlę, savo mobiliajame telefone jau turi daugiau nei 560 vartotojų.
Tačiau šalies rinkai pritaikytų programėlių kūrėjams Lietuvoje išsilaikyti bemaž neįmanoma, nes rinka čia per maža.
Neradę pakankamai perspektyvų šalies rinkoje Lietuvos specialistai dairosi į užsienį, kur mobiliosios programėlės gali atnešti didelę investicijų grąžą, kaip teigė bendrovės „GetJar Baltic“ vadovas Ilja Laursas.
„Užsienio rinka yra labai didelė ir ji plečiasi, o Lietuvoje yra gana aukštos kvalifikacijos mobiliųjų programėlių kūrėjų. Lietuvoje mobiliosios technologijos atsirado daug anksčiau nei JAV“, – tvirtino jis.
Anot I.Laurso, mobiliosios technologijos JAV susiformavo tik 2007 m., sukūrus telefoną „Apple iPhone“. O Lietuvoje jau nuo 2002 m. kolektyvai ir pavieniai asmenys kūrė programėles telefonams „Nokia“.
Verslas programėlių neišvengs
I.Laursas pabrėžė, kad nedidelės investicijos šalies rinkoje pasiteisintų tik kuriant nišines mobiliąsias programėles. Pavyzdžiui, apmokėjimo už automobilių stovėjimą programėlės yra glaudžiai susijusios su vartotojo buvimo vieta, todėl analogiški užsienio produktai kasdieniame gyvenime vartotojui neaktualūs.
„Tačiau bendro pobūdžio, pavyzdžiui, socialinių tinklų, paieškos sistemų ar žemėlapių lietuviškos programėlės konkuruoti su pasauliniais produktais nepajėgios. Todėl investicijos į jas nepasiteisintų“, – sakė jis.
Vis dėlto I.Laursas sutiko, kad verslo sektoriuje mobiliosios programėlės padeda siekti didesnio našumo ir veikia kaip pagalbinė veiklos priemonė. Todėl, anot jo, naujų technologijų suklestėjimą, t. y. ir mobiliąsias programėles, inicijuoja pats verslas, o ne reiklūs vartotojai.
„Kaip pavyzdį galima pateikti atsiskaitymo per banką internete evoliuciją. Iš pradžių bankai sukūrė informacines, o vėliau ir interaktyvesnes interneto svetaines. Šią evoliuciją inicijavo verslas – jis siekė būti konkurencingas ir pristatyti vartotojui patogesnių paslaugų“, – sakė I.Laursas.
Pašnekovo manymu, lygiai tokia pati raida bus pastebima ir mobiliųjų programėlių rinkoje. Iš pradžių jos veiks kaip rinkodaros ir reklamos priemonės, tačiau vėliau vartotojams po truputį žers vis naujų papildomų funkcijų, kuriomis jie ims žavėtis. Stebėdamos vartojimo įpročių pokyčius didelė dalis bendrovių neišvengiamai turės perkelti savo funkcijas į mobiliuosius prietaisus.
Taupo vartotojų laiką
Galimybė sutaupyti laiko neabejotinai yra viena pagrindinių paskatų naudotis mobiliosiomis programėlėmis. Tačiau pasitelkęs fantaziją verslas sukuria ir daugiau programėlių teikiamų pranašumų – net ir tokių, apie kuriuos pats nepagalvotum.
Transporto valdymo sistemų gamintoja „Baltic Car Equipment“ nuo praėjusių metų siūlo mobiliąją programėlę, kuri leidžia stebėti, kada suveikė automobilio signalizacija, kokiais maršrutais judėjo automobilis ar kokia jo akumuliatoriaus įtampa ir pan. Tačiau galimybė bet kam nemokamai atsisiųsti programėlę yra veikiau būdas viešinti produktą – norėdamas naudotis programėle vartotojas turi įsigyti gana brangią, apie 1,5 tūkst. litų kainuojančią, įrangą.
„Sukūrę šią programėlę mes buvome novatoriai“, – sakė bendrovės direktorius Giedrius Žibikas. Anot jo, įmonė naujovę pristatė dar tuomet, kai analogą buvo galima rasti tik JAV. Imtis dar nepatikrintos technologijos, kaip pasakojo jis, paskatino pastebimas vartotojų poreikis informaciją apie automobilį turėti „po ranka“. O abejonėms atsaką davė augantis išmaniųjų telefonų pardavimas.
„Kadangi išmanieji telefonai labai funkcionalūs, manome, kad vartotojams būtina suteikti galimybę ne tik matyti informaciją apie automobilį, bet ir mobiliuoju telefonu įjungti kai kurias jo sistemas. Pavyzdžiui, kad automobilis pamirksėtų šviesomis, kai žmogus jo ieško didelėje tamsioje aikštelėje. Metų pabaigoje taip pat planuojame pasiūlyti galimybę mobiliuoju telefonu įjungti autonominę langų šildymo sistemą – tai aktualu žiemą“, – pasakojo G.Žibikas.
Skatina klientų pasitikėjimą
Paklaustas, kokią naudą investicijos į mobiliąsias technologijas duoda verslui, G.Žibikas įvardijo Lietuvoje bei užsienyje augantį produkcijos pardavimą ir pasitikėjimą užsienio rinkose. Nors šalies automobilių salonuose pristatoma išmanioji signalizacija pardavimo ypač reikšmingai nepadidino, ji pritraukia inovatyvių klientų.
„Be to, programėlė skatina pardavimą užsienyje. Esame eksportuojanti bendrovė, o matydami mūsų potencialą mobiliųjų technologijų srityje klientai susidomi. Todėl ir toliau tęsime mūsų produktams pritaikytų mobiliųjų programėlių plėtrą. Matome, kad mobiliųjų programėlių potencialas ateityje tikrai augs“, – neabejojo G.Žibikas.
Pašnekovo teigimu, rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje visuomenei taip pat bus pristatyta programėlė, skirta taksi klientams. Šie naudodamiesi programėle galės matyti aplink esančius taksi automobilius ir juos išsikviesti be tarpininko. O taksi vairuotojas automatiškai gaus pranešimą į savo planšetinį kompiuterį, taip pat naudojamą kaip navigacijos sistema.
Pirks būdami bet kur
Internetas vartotojams leido įsigyti prekių neišėjus iš namų, o mobiliosios programėlės tai daryti leidžia esant bet kurioje vietoje. Nors kol kas į mobiliąją erdvę parduotuvės žengia atsargiai, tikimasi, kad tai daryti po kelerių metų jas paskatins susidariusi kritinė masė vartotojų.
Pirmosiomis rugpjūčio dienomis e. parduotuvė Pigu.lt pasiūlė bandomąsias programėles išmaniųjų telefonų naudotojams, kurie gali mobiliuoju telefonu pirkti bei atsiskaityti lygiai taip pat kaip ir internetu.
E. parduotuvės Pigu.lt vadovo Dainiaus Liulio teigimu, užsiimti pozicijas mobiliojo interneto erdvėje paskatino sparčiai augantis išmaniųjų technologijų pardavimas. Anot jo, vien e. parduotuvėje Pigu.lt išmaniųjų telefonų bei planšečių pardavimas šią vasarą, palyginti su praėjusiais metais, išaugo beveik 40 proc.
Didelė išmaniųjų telefonų paklausa, kaip teigė pašnekovas, lėmė ir sėkmingus pirmuosius programėlės žingsnius. Anot jo, jau pirmosiomis dienomis ji pateko tarp populiariausių programėlių.
„Vienas didžiausių Pigu.lt programėlės pranašumų – galimybė palyginti prekių kainas mūsų e. parduotuvėje ir kitoje parduotuvėje. Naudojantis naujosiomis programėlėmis tereikės nuskenuoti patikusios prekės brūkšninį kodą ir programėlė akimirksniu parodys, kiek tokia pati prekė kainuoja mūsų e. parduotuvėje“, – pasakojo D.Liulys.
Laukia didesnio poreikio
Platformą „MobilityBee“, pritaikytą ir e. parduotuvei Pigu.lt, sukūrusios bendrovės „Pirmas milijonas“ direktorius Laurynas Kublickas pabrėžė, kad iki šiol dauguma e. parduotuvių vartotojams siūlė galimybę pirkti tiesiog mobiliuoju telefonu prisijungus prie interneto. Tačiau augantis vartotojų pasitikėjimas mobiliosiomis programėlėmis, jo manymu, paskatins e. parduotuves drąsiau žengti į mobiliąją erdvę.
„Interneto raida rodo, kad gyventojai galiausiai priėmė teikiamas galimybes, kurios palengvino jų gyvenimą. Manau, panašiai vartotojai priims ir mobiliojo telefono galimybes. Telefonas padeda taupyti ir laiką, ir pinigus – juk e. prekyba pigesnė“, – sakė L.Kublickas.
Pašnekovas buvo įsitikinęs, kad mobiliųjų programėlių pasiūla formuoja jų paklausą. Todėl verslas reikšmingus žingsnius žengs tik susiformavus kritinei masei besinaudojančių išmaniaisiais telefonais bei mobiliosiomis programėlėmis.
„Mobilioji programėlė e. parduotuvėms kol kas nesuteikia pridėtinės vertės – ji greičiau suvokiama kaip rinkodaros priemonė, būdas pasireklamuoti. Tačiau tai turės keistis. Tikiuosi, kad per dvejus metus verslas mobiliąsias programėles priims kaip papildomą priemonę generuoti didesnį pelną“, – sakė L.Kublickas.
Leidžia paskirstyti laiką
I.Laursas neabejojo, kad ateityje vartotojai mobiliosioms programėlėms skirs daugiau laiko nei internetui. Tačiau neabejojo, kad mobiliųjų technologijų naudojimas versle priklausys nuo veiklos pobūdžio. Pavyzdžiui, banko operacijas vartotojai dėl saugumo ir ateityje atliks dažniau internetu nei mobiliuoju telefonu.
Tačiau bankai vartotojų baimių dėl rizikos atliekant operacijas mobiliuoju telefonu nejaučia ir tikina, kad jų programėlių paklausa auga. Banko „Swedbank“ Elektroninių kanalų valdymo skyriaus vadovės Linos Žemaitytės teigimu, pastaraisiais mėnesiais vartotojų skaičius mobiliajame interneto banke smarkiai išaugo.
Anot jos, šiandien „Apple“ telefonams programėlę turi beveik 12 tūkst., o „Android“ – per 23 tūkst. vartotojų. Pašnekovės manymu, gausų augimą lėmė neseniai pasiūlytas didesnis funkcijų pasirinkimas, pavyzdžiui, biudžeto išlaidų valdymas ar sąskaitos numerio siuntimas SMS žinute.
„Pasaulinėje rinkoje pastebima, kad klientai vertina patogumą ir banko paslaugų prieinamumą bet kuriuo paros metu. Lietuva ne išimtis. Tai patvirtina ir tyrimų rezultatai, ir bankų siūlomų funkcijų skaičius mobiliojoje bankininkystėje“, – sakė L.Žemaitytė. Ji neslėpė, kad užsienio bankai jau pasiūlo ir sudėtingesnių funkcijų, tačiau Lietuvos vartotojai joms dar nepasiruošę.
Pašnekovės teigimu, programėlės bankams leidžia išlaikyti aukštą klientų pasitenkinimo lygį dėl patogumo ir sutaupyto laiko atliekant paprasčiausius su banku susijusius veiksmus.
Semiasi patirties ateičiai
Verslas mobiliąsias programėles kuria ir vedamas tikslo neatsilikti nuo naujovių, kurios ateityje gali lemti pranašumą prieš konkurentus. Apie tai šneka programėlę „Pelytė Smailytė ir gelbėtojai“ – pirmąją interaktyviąją pasaką – sukūrusi reklamos agentūra „Gaumina“.
„Mūsų kelias yra išbandyti kiek įmanoma daugiau naujovių ir sužinoti, kuri viena iš dešimties yra pritaikoma Lietuvoje. Tai svarbu tam, kad susidūrę su klientų projektais galėtume panaudoti šias žinias, padėdami jiems laimėti konkurencinę kovą“, – sakė agentūros vadovas Darius Bagdžiūnas. Tačiau jis mobiliųjų programėlių nesureikšmino ir sakė jas vertinantis taip pat kaip ir bet kokius kitus projektus.
Anot jo, siekiant, kad pasakos poveikis būtų stipresnis, pirmą kartą agentūra pritaikė interaktyvios istorijos principus. Prie vaiko aplinkos prisitaikanti pasaka tampa labai įtikinama, todėl jos pamokymas virsta tikra pamoka.
„Pasaka, kurią mato vartotojas, kinta priklausomai nuo to, ar už lango žiema, – pelytė tuomet eina čiuožinėti ant ledo, – ar vasara – tuomet ji eina plaukioti valtele. Taip pat programėlė reaguoja į paros metą: naktį vaikai turi miegoti, todėl pelytė parpia lovoje ir atsisako keltis“, – pasakojo pašnekovas.
Ateitis – jaunoji karta
Žengti koja kojon su technologijomis siekia ir akademinė aplinka. Vartotojams suteikiamas patogumas ne tik skatina gerus atgarsius apie mokymosi įstaigą, tačiau ir nuvilnija per šalį kaip reklamos kampanija.
Mykolo Romerio universiteto dviem kalbomis veikiančią mobiliąją programėlę nuo praėjusių metų kovo, kai ji buvo sukurta, iki šiandien vartotojai atsisiuntė 40 tūkst. kartų net iš 32 pasaulio valstybių. O 2012 m. Lietuvos interneto apdovanojimuose balsuojant internetu ji buvo išrinkta Lietuvos metų programėle.
Į mobilųjį telefoną, kaip sakė Mykolo Romerio universiteto Rinkodaros skyriaus vedėjas Šarūnas Sakalauskas, siekiama sutalpinti tiek visą studijų procesą, tiek atsiskaitymą už universitete teikiamas paslaugas. Pavyzdžiui, programėlė leidžia pasitikrinti tvarkaraščius ir jų pasikeitimus, padeda iš kito miesto atvykusiems pirmakursiams nusigauti į universitetą.
„Lietuvoje programėlės dar tik pradeda veikti, tačiau universitetai negali laukti, kol tai taps masiniu dalyku, ir tik tada pradėti apie jas galvoti“, – svarstė Š.Sakalauskas.
Pašnekovas neabejojo, kad studentams skirtos mobiliosios programėlės paklausa augs kartu su kiekviena karta. Nors dabartiniai studentai, pavyzdžiui, magistrantai, naujas mobiliąsias technologijas priima sunkiau, jaunoji karta kiekvienais metais vis aktyviau naudojasi socialiniais tinklais ir naujosiomis mobiliųjų telefonų technologijomis. Todėl jas, anot Š.Sakalausko, integruoti būtina.
Populiariausios lietuviškos programėlės
Programėlė Paskirtis
1. „LNK Balsuok!“ Balsuoti už laidos „Lietuvos balsas“ dalyvius
2. „TV Gidas“ Informacija apie Lietuvos televizijų programas
3. „15min“ 15 min.lt portalo programa
4. „Programėlės“ Surasti lietuviškas programėles savo telefonui
5. „Anglonas“ Lietuvių–anglų ir anglų–lietuvių kalbų žodynas
6. „Parkavimas“ Susimokėti už automobilio stovėjimą
7. „Sapnininkas“ Sužinoti sapno reikšmę
8. „Mokipay“ Atsiskaityti mobiliuoju telefonu be grynųjų pinigų ir kredito kortelių
9. „Omnitel Navigacija“ Navigacija tik „Omnitel“ klientams
10. „Taksi Lt“ Įvairių Lietuvos taksi bendrovių ir jų telefono numerių sąrašas
Atlieka socialinę funkciją
Šiais metais bendrovė „Samsung“ pasiūlė mobiliąją programėlę „Hope Relay“, atliekančią socialinę funkciją. Programėlę savo išmaniuosiuose telefonuose naudoję vartotojai įveiktus kilometrus vertė į lėšas SOS vaikų kaimams. Už tris įveiktus kilometrus bendrovė skirdavo 3 eurus paramos. Projektas tęsėsi du mėnesius ir per šį laiką iki liepos pabaigos iš viso buvo surinkta 55 tūkst. eurų (beveik 190 tūkst. litų), Lietuvoje – 10 tūkst. eurų (apie 34 tūkst. litų). Lietuvoje programėlę į išmaniuosius telefonus parsisiuntė beveik 8 tūkst. naudotojų, kurie iš viso įveikė daugiau nei 30 tūkst. kilometrų.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
LNK inf.30 komentarai -
DMN inf.1 komentarai -
technologijos.lt inf.1 komentarai
ka