LIETUVOJE FINANSIŠKAI IŠPRUSUSIŲ ŽMONIŲ – VOS 15 PROC.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje finansiškai išprususių žmonių yra 15 proc., o žmonių, kurie finansus išmano puikiai, - vos 1 proc. Tyrimo rengėjai atkreipia dėmesį, kad didžiausią nerimą kelia jaunų žmonių finansinis raštingumas.

Kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkais atliktame tyrime buvo matuojamos 6 sritys: kaip sugebame įsivertinti finansinę padėtį, taupyti, investuoti, planuoti pensiją, suprasti finansinius ir ekonominius reiškinius, kitus finansinius produktus. Tyrime dalyvavo respondentai nuo 18 iki 75 metų.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus, lietuvių finansinės žinios šiuo metu yra vidutiniškos, tyrimo metu nustatytas finansinio raštingumo rodiklis Lietuvoje - 43.

„Apie 70 proc. žmonių apie finansus išmano, tačiau kas labiausiai mums kelia nerimą - tai žmonių, kurie gali vadinti save finansiškai išprususiais, yra tik apie 15 proc., o žmonių, kurie finansus išmano puikiai, yra mažiau nei 1 proc. Lyginant su tuo, kad pasaulyje 20-30 proc. žmonių yra finansiškai išprusę, tai Lietuvoje jų - tik 15 proc.“, - teigė M. Zalatorius.

Mes suvokiame, kaip sudurti galą su galu, bet kaip taupyti ateičiai, planuoti finansus į priekį mums yra neatrasta žemė.

LBA prezidento teigimu, finansinis išprusimas nepasiekiamas per metus - tai dešimtmečio perspektyvos tikslas.

„Mes suvokiame, kaip sudurti galą su galu, bet kaip taupyti ateičiai, planuoti finansus į priekį mums yra neatrasta žemė. Suvokiama, kad negalima išleisti daugiau nei uždirbama, tačiau tai nereiškia, kad taip ir elgiamės“, - sakė M. Zalatorius.

Pasak sociologo „Spinter tyrimų“ vadovo Igno Zoko, situaciją pagelbėtų geresnis finansinis švietimas.

„Nebuvo didelės nuostabos, kad geriausiai (į tyrimo klausimus. - ELTA) atsakė aukštą išsimokslinimą turintys vadovai. Šiek tiek nemaloniai nustebino jaunimas, kurio rezultatai buvo prasčiausi. Jaunimas ateina į šiuolaikinį gyvenimą neturėdamas supratimo, ką reikia daryti. Švietimo svarbos nepervertinsime, bet pirmiausia turi būti ne kvailas ir tik tada gali būti „nebiednas“ (ne neturtingas. - ELTA). Pagrindinė rekomendacija, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas jaunajai kartai, ateinančiai į visuomenę. Bazinių žinių bagažas mokyklose turėtų būti didesnis“, - teigė I. Zokas.

LBA finansinio raštingumo indeksą pristatė pirmą kartą.