Dėl pigesnio importo iš kitų šalių vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje birželio 10–16 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 6 proc. iki 89 eurų už megavatvalandę (MWh).

Latvijoje ir Estijoje vidutinė elektros kaina buvo tokia pat kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė šalies elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Praėjusią savaitę saulės elektrinės vėl gamino daugiausiai elektros energijos Lietuvoje. Tačiau elektros kainos Baltijos šalyse mažėjo dėl pigesnio importo iš kitų prekybos zonų“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Anot jos, tam įtakos turėjo besipildantys hidroelektrinių rezervai šiaurėje ir auganti vėjo jėgainių generacija centrinėje Europoje.

A. Krasauskienė taip pat nurodo, kad praėjusią savaitę peržengtą dar viena simbolinė riba – leistina generuoti saulės elektrinių galia Lietuvoje viršijo 1,5 gigavato (GW).

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. iki 214 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 59 proc. šalies suvartojimo. Iš viso šalyje buvo pagaminta 127 GWh elektros – 6 proc. mažiau nei prieš savaitę.

Daugiausiai elektros pagamino saulės elektrinės – jų gamyba augo 1 proc. iki 56 GWh, vėjo jėgainių – mažėjo 19 proc. iki 30 GWh, hidroelektrinių – 12 proc. iki 15 GWh. Šiluminių ir kitų elektrinių gamyba per savaitę nepakito – jos atitinkamai pagamino apie 16 GWh ir 11 GWh.

Saulės jėgainės pagamino 44 proc. visos Lietuvos energijos, vėjo jėgainės – 23 proc., hidroelektrinės – 12 proc., šiluminės elektrinės – 13 proc., o kitos – 9 proc.

45 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota – importo apimtys išaugo 1 proc. iki 169 GWh: 68 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 32 proc. – iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 7 proc. iki 65 GWh: 94 proc. eksporto nukreipta į Latviją, o 6 proc. – į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.