„Finansų rinkų reakcija – per dvi dienas nuo tarifų paskelbimo, akcijos nukrito tiek, kiek šiame amžiuje buvo nukritusios tik du kartus. Ekonominio neapibrėžtumo indeksas yra aukščiausias, koks yra buvęs nuo amžiaus pradžios, lygintina tik su COVID pandemija. Nežinau, ar taktika yra suklaidinti ir prarasti partnerių pasitikėjimą, tačiau chaosas verda ir JAV viduje“, – „Žinių radijuje“ pirmadienį sakė ekspertas.

„JAV iždo sekretorius Scottas Bessethas praėjusią savaitę sakė, kad recesijos nebus ir JAV atsitraukti nuo savo sprendimų neplanuoja ir 50 šalių jau nori derėtis. Tiesa, atrodo, kad Trumpo administracija visko iki galo nepermąstė, nes didžiausia prognozuojama infliacijos ir BVP žala prognozuojama pačiai JAV, o ji gali būti tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė“, – pabrėžė ekonomistas.

Pagal eksperto matytus vertinimus, infliacija už Atlanto dėl šių sprendimų gali kilti netgi iki 7 proc. Tiesa, N. Mačiulis mato, kad prezidento sprendimams atsiranda ilgai lauktos opozicijos, tačiau kuo ilgiau neapibrėžtumas ir panika tęsis, tuo blogiau ateityje bus.

„Demokratai yra pakraupę iki kaulų čiulpų, tačiau jau net respublikonai imasi veiksmų prieš prezidentą. Praėjusią savaitę buvo pirmoji rezoliucija, kuri bandė sustabdyti tarifus Kanadai ir ji praėjo Senate dėl dviejų Respublikonų balsų, bet Atstovų Rūmuose turbūt nepraeis. Tačiau kuo daugiau streso finansų rinkose ir tarp gyventojų, tuo blogesnė situacija taps“, – tvirtino N. Mačiulis.

Demokratai yra pakraupę iki kaulų čiulpų, tačiau jau net respublikonai imasi veiksmų prieš prezidentą.

„Su vienu instrumentu bandoma nušauti tris muses, o gal labiau tiktų drambliai, šiuo atveju. Bandoma tvarkytis su deficitu. D. Trumpas nori surinkti papildomų lėšų į biudžetą. JAV turi milžinišką biudžeto deficitą ir jokių priemonių ar galimybių jam sumažinti. Priešingai, D. Trumpas nori netgi mažinti gyventojų pajamų ir pelno mokesčius, tai dar labiau atvertų deficitą, kuris ir taip šiemet sieks 6-7 proc. BVP”, – administracijos tikslus įvardijo „Žinių radijo“ pašnekovas.

D. Trumpo ir jo patarėjų vizija yra apmokestinti užsienio įmones, kurios nori prekiauti su JAV. Tiesa, ekonomistas tai apibūdina kaip itin archajišką požiūrį į užsienio prekybą.

Pasak N. Mačiulio, nors JAV turi didelį prekių importo ir eksporto deficitą, šalis beveik visiškai jį išlygina, kai atsižvelgiam į paslaugas. JAV puikuojasi tokiais technologiniais gigantais kaip „Netflix“, „Apple“ ir t.t., kurie praktiškai išlygina tą deficitą.

„Visų valstybių realybė yra tokia, kad kuo labiau ji išsivysčiusi, kaip Jungtinė Karalystė ar Norvegija, tuo daugiau žmonių dirba paslaugų sektoriuje, o ne pramonės. Greta to, turime įsibėgėjančią automatizaciją, kuri taip pat mažina darbuotojų paklausą pramonėje. D. Trumpas ignoruoja tą faktą, kad JAV turi nemažą prekybos perteklių parduodant paslaugas. Jie importuoja daugiau prekių, tačiau ir pardavinėja aukštos pridėtinės vertės paslaugas“, – aiškino ekonomikos žinovas.

Tiesa, pasak N. Mačiulio, D. Trumpas į užsienio prekybą žiūri labiau senamadiškai.

„Jis turi norą sugrąžinti pramonę. Automobilis pagamintas čia, dešra pagaminta čia, paslaugos – ne taip svarbu. Tai bus ilgas procesas, tačiau šioje vietoje darbų papildomų darbo vietų nesukursi. Gali eiti pro automobilių gamyklą, eiti šimtus metrų ir nė vieno žmogaus nepamatyti. Tikslas gal ir aiškus, tačiau pasirinkti įrankiai – kažin, ar efektyvūs“, – sakė ekspertas.

ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę paskelbė apie 34 proc. muitus importui iš Kinijos ir 20 proc. importui iš Europos Sąjungos – dviejų pagrindinių JAV prekybos partnerių.

Prezidento teigimu, pradinis 10 proc. tarifas bus įvestas importui iš daugelio kitų šalių, tačiau kai kurioms bus taikomi daug griežtesni muitai, įskaitant 24 proc. muitus Japonijai ir 26 proc. Indijai.

Taip pat jau įsigaliojo 25 proc. muitai ne JAV pagamintiems automobiliams, apie ką D. Trumpas paskelbė praėjusią savaitę.

Marošas Šefčovičius, prekybos ir ekonominio saugumo Europos komisaras, anksčiau teigė, kad ES veiks ramiai, palaipsniui ir vieningai bei sieks derėtis, bet nebus pasyvi stebėtoja.

Prancūzija ir Vokietija sako, kad ES gali atsakyti įvesdama mokestį JAV technologijų bendrovėms.