MILIJONŲ GROBSTYTOJAMS – TRAMDOMIEJI MARŠKINIAI

Užsimota sutramdyti iš kontrabandos naftos produktais lobstančius ir į teismų sprendimus spjaunančius veikėjus. Skaičiuojama, kad dėl jų veiksmų valstybės praranda ne vieną šimtą milijonų eurų.

Iniciatorius – FNTT

Dar kovo pradžioje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui išsiuntė raštą "Dėl prekybos naftos produktais teisėkūros iniciatyvos", kuriame pateikė pasiūlymus, kaip pažaboti nelegalią tarptautinę prekybą naftos produktais.

Pastaruoju metu FNTT atliktų ir atliekamų kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminių tyrimų analizė rodo, kad tarptautinės organizuotos grupės, siekdamos išvengti mokesčių už realizuotus degalus, sukuria dirbtines sandorių grandines. Jose dažnai veikia realios ekonominės veiklos nevykdančios, tačiau leidimus verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais turinčios įmonės.

2016–2018 m. FNTT pradėjo keturiolika ikiteisminių tyrimų, kurių metu nustatyta, kad tokioms veikoms panaudotos 124 fiktyvios įmonės – žala dėl nesumokėtų mokesčių viršija 32 mln. eurų. Tačiau koks iš tikrųjų tokios šešėlinės ekonomikos mastas, galima tik spėlioti.

A.Stončaitis raštą persiuntė Energetikos ministerijai, pastarosios vadovas Žygimantas Vaičiūnas FNTT siūlymams išanalizuoti sudarė darbo grupę, kuriai vadovavo energetikos viceministras Egidijus Purlys.

Dienraščiui ėmus domėtis, koks FNTT rašto likimas, Energetikos ministerijos atstovas Andrius Jovaiša informavo, kad dar gegužę vyko du darbo grupės pasitarimai, nuo to laiko – nė vieno.

"Darbo grupė pasiūlė Energetikos ministerijai šių metų III ketvirtį atlikti analizę ir parengti pasiūlymus, kuriai institucijai būtų perduota savivaldybės administracijoms šiuo metu priklausanti leidimų verstis prekybos naftos produktais išdavimo funkcija", –  teigė A.Jovaiša.

Priminus, kad jau ir ketvirtas ketvirtis baigiasi, o iš ministerijos jokio atgarsio dėl FNTT pasiūlymų negirdėti, atsakyta, kad "ministerija rengia ir artimiausiu metu pateiks viešosioms konsultacijoms įstatymų pakeitimų projektus, kuriais siūloma įgyvendinti naftos produktų prekybos leidimų sistemos centralizavimą".

Lenkai atsipeikėjo anksčiau

FNTT pasiūlymai remiasi mūsų kaimynų lenkų gerąja praktika, susijusia su 2016 m. rudenį įvykdyta skystųjų naftos produktų prekybos sektoriaus reforma. Lenkijos politikai ir teisėsaugos pareigūnai užsimojo pažaboti ne tik jų šaliai, bet ir Baltijos valstybėms būdingus prekyba degalais sukčiavimo mechanizmus.

Kaimynų teigimu, 2011 m. juodosios rinkos ir sukčiavimo apimtys, kalbant apie bendrą dyzelinių degalų suvartojimą, nesudarė nė 2 proc., prieš reformą, 2013 m., beveik penktadalis suvartojamų dyzelinių degalų buvo nelegalūs. Dėl to valstybės biudžetas neteko maždaug 8 mlrd. zlotų. Nelegalios degalų prekybos metu iki 750 autocisternų buvo įvežama kasdien iš Vokietijos ir Baltijos valstybių.

Lenkija kardinaliai sugriežtino reikalavimus degalų gamyba ir prekyba užsiimančioms bendrovėms: užstatomo turto vertė padidinta iki 10 mln. zlotų; norėdamas pradėti veiklą, subjektas privalo įsteigti šalyje padalinį arba registruotą įmonę; užsiregistruoti kaip PVM mokėtojas. Taip pat nustatytos griežtos degalų licencijų išdavimo, galiojimo ir atšaukimo taisyklės.

Griežtos nuostatos mūsų kaimynams leido pasiekti teigiamų rezultatų. Dėl nuo 2017 m. pradžios įsigaliojusių pakeitimų nustojo galioti daugiau negu 1,2 tūkst. nenaudotų licencijų, o iš beveik 6,4 tūkst. galiojančių licencijų teigiamai įvertintos ir naujus reikalavimus atitinkančiomis pripažintos 1 750.

Bene kardinaliausia revoliucija įvykdyta PVM srityje. Degalams, kuriuos planuojama pateikti savo klientams patekus į sandėlį, per penkias dienas privaloma sumokėti PVM. Nesinaudojant akcizinio sandėlio arba registruoto gavėjo paslaugomis, PVM privalu sumokėti tą pačią dieną, kai jis atvežamas į Lenkiją.

Dar vienas apynasris prekiautojams degalams – vadinamosios SENT sistemos diegimas. Ji susideda iš dviejų elementų: pervežimų elektroninio registro ir geolokacinės įrangos (GPS) transporto priemonėse. Prie šios sistemos prieigą turi ne tik mokesčių inspekcijos pareigūnai, bet ir pasienio apsauga, policija, kelių transporto inspekcija. Sustabdžius transporto priemonę, kuri veža nelegalius degalus, sulaikoma ne tik transporto priemonė, bet, nenustačius prekės savininko, pervežami degalai per 60 dienų konfiskuojami ir perduodami valstybės nuosavybėn.

FNTT teigimu, sugriežtinus degalų prekybos kontrolę, Lenkijoje vien tik per 2017 m. pirmąjį pusmetį PVM įplaukos iš degalų  padidėjo beveik 17,5 mlrd. zlotų, lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, oficialus degalų įvežimas išaugo 94 proc. (vien tik dyzelino importas padidėjo 111 proc.), 80 proc. sumažėjo dyzelinių degalų eksportas.

FNTT rašte teigiama, kad, panašias priemones įdiegus Lietuvoje, šešėlis naftos produktų rinkoje gerokai susitrauktų, šalies biudžetas gautų papildomai galbūt ne vieną šimtą milijonų eurų papildomų pajamų.

Pakeitimai – dėl akių?

Neginčytina, kad Energetikos įstatymo pakeitimas, siūlant centralizuoti esamą prekybos naftos produktais licencijavimo modelį, būtų vienas esminių. Pagal naująją tvarką leidimus verstis prekybos naftos produktais išduotų ne savivaldybių administracijos, kaip dabar yra, bet Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Siūloma didinti ir galiojančių leidimų sustabdymo procedūrų efektyvumą, kai leidimą turintys asmenys netenkina sąlygų reguliuojamai veiklai vykdyti. Tai reiškia, kad, nustačius pažeidimų, leidimą išduodanti institucija galėtų nedelsdama sustabdyti leidimo galiojimą.

Energetikos ministerija siūlo griežtinti reikalavimus didmeninėje prekybos nefasuotais naftos produktais rinkoje veikiančių asmenų patikimumui ir reputacijai. Tam būtų numatyta papildoma reguliuojamos veiklos sąlyga – leidimą gauti pretenduojantis asmuo turėtų atitikti minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, nustatytus Lietuvos mokesčių administravimo įstatyme.

"Visos anksčiau išvardytos priemonės kompleksiškai jau su 2017 m. priimtomis priemonėmis dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentų privalomumo leistų mažinti šešėlinės ekonomikos mastą naftos produktų prekybos srityje. Taip pat jos prisidėtų prie sąžiningų konkurencinių sąlygų kūrimo ir leistų efektyviau surinkti mokesčius", – teigiama ministerijos pranešime.

Pabrėžiama, kad teisės aktų pakeitimai parengti remiantis FNTT siūlymais.

Vis dėlto FNTT buvo pateikusi daugiau, ir, manytina, svarbių pasiūlymų, į kuriuos Energetikos ministerija ne tik kad neatsižvelgė, bet dėl jų ir nepasisakė.

Antai siūlyta sukurti atskirą leidimų verstis naftos produktų prekyba registrą arba tobulinti jau turimus registrus, įtraukiant į juos subjektus, planuojančius vykdyti ar vykdančius prekybą naftos produktais. Teisėsaugos pareigūnai siūlė pakeisti ir PVM sumokėjimo reglamentavimą, numatant, kad pareiga apskaičiuoti ir sumokėti PVM būtų perkelta subjektams, įvežantiems naftos produktus, numatant konkrečius terminus nuo įvežimo fakto, o ne nuo prekės pardavimo. Beje, panašus principas taikomas šalies alkoholio pramonėje – įmonė PVM sumoka prieš produkciją išvežant iš gamyklos. Jei ne, produkcija laikytina kontrabandine.

Energetikos ministerija taip pat neatsižvelgė ir į dar vieną siūlymą – Energetikos įstatyme įtvirtinti ūkio subjektams solidarią atsakomybę – pareigą įsitikinti, kad jų verslo partneriai teisėtai vykdo veiklą degalų rinkoje. Būtina nustatyti ir atsakomybę už šios pareigos nevykdymą. Priėmus tokią pataisą, būtų užkirstas kelias vadinamajam karuseliniam sukčiavimui, kai naftos produktai į šalį patenka per kelias arba net keliolika faktiškai jokios veiklos nevykdančių bendrovių.

Bene esminis FNTT siūlymas buvo sukurti Lenkijos SENT sistemos analogą, kad būtų galima tinkamai kontroliuoti į Lietuvą ir iš Lietuvos importuojamų ir eksportuojamų skystųjų degalų kiekio kontrolę. Tad peršasi išvada, kad Energetikos ministerijos siūlymai – tik kosmetiniai ir dėl akių. Vis dėlto ministerijoje manoma kitaip.

Pasiūlymai neatmesti?

"Tai, kad projekte nėra kitų FNTT siūlymų, nereiškia, kad jie buvo atmesti. Darbo grupė pritarė FNTT rekomendacijoms dėl PVM mokėjimo mechanizmo pakeitimo ir solidarios atsakomybės, tačiau abu šie klausimai yra Finansų ministerijos kompetencija.

Finansų ministerija informavo darbo grupę, kad Europos Komisijai pateikė prašymą dėl leidimo taikyti atvirkštinį apmokestinimo PVM mechanizmą prekybos naftos produktais ir elektronikos prekėmis sandorių atvejais. Gavus Europos Komisijos leidimą, bus priimti atitinkami sprendimai dėl atvirkštinio apmokestinimo PVM įgyvendinimo. Finansų ministerija taip pat svarsto solidariosios atsakomybės instituto įteisinimą mokesčių teisėje, todėl yra pradėtos konsultacijos su suinteresuotomis institucijomis.

Darbo grupėje taip pat diskutuota ir dėl Lenkijoje taikomos SENT sistemos analogo, kuris padėtų efektyviai kontroliuoti į Lietuvą ir iš Lietuvos įvežamų / išvežamų skystųjų degalų kiekį. Aptarta, kad šiuo metu Lietuvoje veikia dvi alternatyvios sistemos, kurios jau dabar atlieka dalį SENT sistemos funkcijų, – "i.VAZ" ir Akcizų informacinė sistema. Konstatuota, kad reikėtų maksimaliai išnaudoti esamų sistemų galimybes – šį klausimą kuruoja Valstybinė mokesčių inspekcija", – tokį atsakymą redakcija gavo iš Energetikos ministerijos.

Skandalingi veikėjai

Akmenės apylinkės teismas neseniai paskelbė jau tryliktą apkaltinamąjį nuosprendį mažeikiškiui Mindaugui Žalimui. Vyras pastaruoju metu tapo nuolatiniu FNTT klientu dėl ekonominių nusikaltimų prekiaujant naftos produktais – šįkart jis kaltintas pasisavinus beveik 53 tūkst. eurų. Nors teismas skyrė ketverių metų atėmimo bausmę, jos vykdymas buvo atidėtas trejiems metams, įpareigojus jį padengti įsiskolinimą valstybei – 1,9 mln. eurų. Ši skola atsirado tiriant ankstesnius M.Žalimo nusikaltimus, kai tokia suma buvo pasisavinta klastojant PVM sąskaitas faktūras. Taip pat nuteisti M.Žalimo sesuo Neringa Žalimaitė ir Sergejus Borusas.

Neseniai FNTT Šiaulių apygardos valdyboje baigtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnai fiksavo mažiausiai penkis epizodus, kai M.Žalimas, pasitelkęs tarpininkus – sūnų Martyną ir dar aštuonis asmenis, iš Latvijoje registruotos estų bendrovės tiesiogiai arba per įkurtas fiktyvias bendroves pirko naftos produktų ir parduodavo Lietuvos degalinėms. Į sukčiavimo schemas buvo įtraukta Vilniuje registruota, bet veiklą Mažeikiuose vykdžiusi UAB "Grudita", kurios direktoriumi buvo M.Žalimo sūnus. Iš Latvijos atkeliavę degalai būdavo parduodami pigiau, nes, panaudojus fiktyvių įmonių grandinę, buvo sumažintas mokėtinas PVM. Taip buvo išvengta maždaug 8,7 mln. eurų PVM. Ši suma pretenduoja į PVM grobstymo rekordą.

FNTT Vilniaus apygardos valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo. Kauniečio Marato Davlėtšino vadovaujama bendrovė "Euronafta" vertėsi naftos produktų kontrabanda iš Rusijos ir Baltarusijos, o vėliau juos parduodavo bendrovėms "Jumps", "Tauritus". Degalai taip pat buvo tiekiami kai kurioms degalinėms, dalis – eksportuojama į Lenkiją ir kitas ES valstybes. Šių Vilniuje ir Kaune registruotų trijų bendrovių kelerių metų apyvarta naftos produktais siekė kelis šimtus milijonų eurų. Bendrai parduota apie 2 mln. tonų degalų. Skaičiuojama, kad per keletą metų trukusią neteisėtą prekybą degalais bendrovės į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 2,2 mln. eurų PVM ir beveik 1 mln. eurų pelno mokesčio. Vienos iš bendrovių akcininkas ir direktorius galėjo pasisavinti ne mažiau kaip 360 tūkst. eurų bendrovės lėšų. Įtarimai pareikšti devyniems asmenims. Laikinai apribotos nuosavybės teisės į jiems priklausantį daugiau kaip 1,7 mln. eurų vertės turtą.

Beje, tyrėjai kaltinimus pareiškė ne tik "Euronaftos" vadovui M.Davlėtšinui, bet ir bendrovės buhalteriui Andriui Juknevičiui. Pastarasis anksčiau figūravo ikiteisminiame tyrime kartu su skandalingai pagarsėjusio ir nuo Lietuvos teisėsaugos Maskvoje pasislėpusio buvusio bankininko Vladimiro Romanovo seserimi Olga Gončaruk. Tuo metu A.Juknevičius dirbo bendrovėje "Apskaita ir verslo projektai" ir teikė buhalterines paslaugas Ūkio banko investicinei grupei. Iš pastarosios 2013 m. dingo buhalterinės apskaitos dokumentai. Liudininkų teigimu, jie buvo gabenami karučiais. Ikiteisminiame tyrime minėta, kad tai daryta esą O.Gončaruk užsakymu. Bylai patekus į teismą, čia ji buvo nutraukta.

Reda Kondrotienė

FNTT Kauno apygardos valdyba prieš kelerius metus išaiškino latvių Igorio Carevo ir Janio Pūkio, siejamų su Rygos mafija, vadovaujamą tarptautinę nusikalstamą grupuotę, aprūpindavusią degalais didžiąją dalį šalies mažųjų degalinių tinklų. Nusikalstamą veiką grupuotė vykdė ir Estijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Kaltinimai buvo pareikšti ir trims kaunietėms – Redai Kondrotienei, jos dukrai Ievai, Justei Šurkutei. Nustatyta, kad, panaudojus fiktyvias Lietuvoje registruotas įmones "Ak Energy", "Vileon", "Autology" ir "Semitus", kurios nevykdė jokios veiklos ir kurioms vadovavo asocialūs asmenys, per jas iš Latvijos naftos bazės degalai patekdavo į I.Carevo valdomas buferines įmones, iš jų – į R.Kondrotienės ir jos dukters įmones Lietuvoje "Naftoil" ir "Autolagy". Pasinaudojus šia karuseline sukčiavimo schema, vien per pusantrų metų Lietuvos biudžetas neteko maždaug 8 mln. eurų.