GANDAI APIE DIDĖJANTĮ SKURDĄ IR ATSKIRTĮ: EKONOMISTAI NEIGIA

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad absoliutus skurdas bei atskirtis Lietuvoje nuosekliai mažėja. Ekonomistas pažymi, kad tikrai ne visos socialinės problemos Lietuvoje išspręstos, bet teigti, kad absoliutus skurdas bei atskirtis didėja – netikslu.

„Įstojant į Europos Sąjungą, kas trečias lietuvis gyveno absoliučiame skurde, pernai tokių jau buvo tik vienas iš dešimties. Vis dar neigiamai išsiskiria vaikai, kur skurdas taip pat sparčiai mažėjo, bet siekia 14 proc. Dėl sparčiau didėjančių pensijų, absoliutus skurdas tarp 65-erių metų ir vyresnių nukrito iki 11 proc. ir nebeviršijo visų amžiaus grupių vidurkio. Ne visos problemos išspręstos, bet pasakos apie negerėjančią situaciją, didėjantį skurdą bei atskirtį yra... pasakos“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė ekonomistas.

ELTA primena, kad, Statistikos departamento paskelbtais skaičiavimais, skurdo rizikos lygis pernai šalyje siekė 22,9 proc. ir, palyginti su 2017 m., nepasikeitė. 2018 m. apie 645 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Tuo tarpu absoliutaus skurdo lygis šalyje 2018 m. siekė 11,1 proc., palyginti su 2017 m., jis sumažėjo 2,7 procentinio punkto, praneša Statistikos departamentas. 2018 m. apie 312 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

E. Bingelis: norint sumažinti skurdą, turi būti mokami visi mokesčiai

„Vokeliai turi likti tik laiškų siuntimui. Mokesčiai turi būti neslepiami. Kitas labai svarbus momentas – gerovė yra žmonių atsakomybė, žmonės turi atstovauti savo interesams, pavyzdžiui, profesinėse sąjungose“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė Eitvydas Bingelis.

„Trečia – turime labai pasverti investicijas į infrastruktūrą mažuose miesteliuose, nes jei mes taškome pinigus į infrastruktūrą, kuria niekas nesinaudoja, tai yra tos investicijos, kurios yra reikalingos (kitose srityse – BNS). Žmonėms reikia paslaugų, gydymo įstaigų, patogaus susisiekimo“, – pridūrė viceministras.

Pasak E. Bingelio, siekdama mažinti skurdą, ministerija koncentravosi į du pagrindinius tikslus.

„Du esminiai dalykai, į kuriuos koncentravomės, buvo pasiekti: vienas dalykas, pavyko stabilizuoti skurdo lygio augimą, antras labai svarbus dalykas – užtikrinti, kad absoliutų skurdą patiriančių žmonių skaičius mažėtų“, – sakė E. Bingelis.

Be to, jis pabrėžė, kad skurdo rizikos ir absoliutaus skurdo rodikliai 2018 metais buvo skaičiuojami pagal 2017 metų pajamas.

„Tai yra pirmieji mūsų darbų rezultatai, vadinkime taip“, – sakė viceministras.

Skurdo rodiklius penktadienį sukritikavo ir Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė. Anot jos, valdantieji nepateikia sprendimų, kurie realiai mažintų skurdą.

„Valdantieji negeba pasiūlyti sprendimų, kurie realiai sumažintų skurdą. Akivaizdu, kad mokestinė reforma neduoda laukto rezultato, o atskirtis ir visuomenės susiskaldymas dar labiau auga“, – pranešime sakė G. Skaistė.

Pasak jos, valdžia yra kurčia tarptautinių organizacijų rekomendacijoms.

„Skaičiai rodo, kad Lietuva pagal šią liūdną statistiką yra pačiame Europos Sąjungos valstybių sąrašo gale. Didžiuojamės įstoję į EBPO, tačiau esame kurti tarptautinių institucijų rekomendacijoms. Turėtume žymiai daugiau dėmesio ir pastangų skirti tolygiam gerovės ir galimybių augimui“ – teigė parlamentarė.