NERIMAS NESLŪGSTA: IŠ KUR PAIMTI STATYBININKŲ?

"Toliau augant ekonomikai ir plečiantis statybų sektoriui, išliks kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas statybos sektoriuje", – "Kauno dienai" sakė Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento vyriausioji specialistė Danguolė Galinienė. Specialistai akcentuoja, kad trūkstant darbo jėgos ir mąžtant šaltiniams, iš kur jos paimti, vis aktualesnis tampa jų ruošimas specializuotose mokymo įstaigose.

Prognozės neguodžia

Užimtumo tarnyba kiekvienais metais rengia trumpalaikes – vienų metų – darbo rinkos prognozes šalyje ir atskiruose regionuose, įvertinant ekonominius, demografinius bei darbo jėgos pasiūlos ir paklausos rodiklius bei darbdavių apklausos rezultatus.

"Pagal 2019 m. darbo rinkos prognozę Kauno mieste ir rajone daugiau kaip 50 proc. apklaustų statybos įmonių nurodė, kad darbuotojų skaičius 2018 m. didėjo, o 2019-aisiais darbuotojų skaičiaus didėjimą nurodė jau gerokai mažiau apklaustų įmonių. Daugiau kaip trečdalis įmonių šiais metais planuoja investicijas į įrenginius ir technologijas statybos sektoriuje. Per 60 proc. apklaustų darbdavių statybos sektoriuje 2019 m. planuoja didinti darbo užmokestį, tai tokios darbo vietos taps patrauklesnės darbo ieškantiems statybininkams", – atkreipė dėmesį specialistė.

Ji paminėjo esmines priežastis, lemiančias statybininkų trūkumą: nepakankama darbo ieškančių asmenų motyvacija, darbo jėgos migracija, nepakankama darbo ieškančių asmenų kvalifikacija ir kompetencija, taip pat didelė konkurencija su kitais darbdaviais.

Darytina išvada, kad šiais metais kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas statybose bus dar ryškesnis.

Šiuo metu Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno skyriuje daugiausia darbdaviai ieško šių profesijų darbuotojų: plataus profilio statybininkų, pastatų apšiltintojų, apdailininkų, betonuotojų, vamzdžių klojėjų, santechnikų, stalių montuotojų ir kitų specialistų.

"Analizuojant registruotų darbo ieškančių asmenų, turinčių statybininkų profesiją, Užimtumo tarnyboje Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno skyriuje statistiką, pažymėtina, kad per 2019 m. I ketvirtį bedarbių buvo registruota 1,7 karto mažiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį, tačiau paskelbtų laisvų darbo vietų skaičius per atitinkamą laikotarpį išliko nežymiai pakitęs. Darytina išvada, kad šiais metais kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas statybose bus dar ryškesnis", – sakė D.Galinienė.

Organizuoja profesinį mokymą

"Pastaruoju metu daugiausia Užimtumo tarnyboje yra registruotų ir ieško apdailininko, pastatų dažytojo, santechniko, stogdengio bei plataus profilio statybininko darbo pasiūlymų", – pasakojo D.Galinienė.

Spręsdama kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą, Užimtumo tarnyba organizuoja profesinį mokymą asmenims, neturintiems reikiamos kvalifikacijos ar tinkamų kompetencijų, taip pat ir patys darbdaviai dažnai imasi apmokyti darbo vietoje norinčius dirbti asmenis.

Anot specialistės, trūkstant kai kurių statybinių profesijų darbuotojų, darbdaviai neretai šią problemą priversti spręsti pasitelkiant kvalifikuotą darbo jėgą iš trečiųjų šalių, daugiausia leidimų dirbti šalyje išduodama ukrainiečiams.

Branduolį sudaro vietiniai

Su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu susiduriančios statybų įmonės žvalgosi užsieniečių, tačiau nagingų profesionalų branduolį bendrovėse iki šiol sudaro Lietuvoje parengti įvairių statybos sričių specialistai: mūrininkai, apdailininkai, suvirintojai, pastatų apšiltintojai ir t.t.

Pasak statybų bendrovės "Virmalda" direktoriaus Virginijaus Rabačiaus, ieškodami darbuotojų su didžiausiomis viltimis žiūri ne į Rytų darbo rinką, bet į Lietuvoje veikiančius profesinio rengimo centrus.

"Galima sakyti, kad statybų sektoriuje trūksta visų profesijų specialistų. Esant šiai situacijai, mes matome vieną išeitį – aktyvų bendradarbiavimą su aukštos klasės darbininkus rengiančiomis įstaigomis, kurios gali pasiūlyti konkrečioms bendrovėms reikiamų specialistų", – pabrėžė V.Rabačius.

Įsidarbinimo galimybės

V.Rabačius kaip partnerį nurodė Petrašiūnuose veikiantį Kauno statybos ir paslaugų mokymo centrą.

"Bazinis profesinis parengimas šiame mokymo centre, sakyčiau, yra nepriekaištingo lygio. Mes juokaujame, kad gauname "puikų maistą", kurį tereikia pasišildyti – tai yra "apšildyti" mokymo įstaigą baigusius žmones realioje darbinėje aplinkoje", – kalbėjo bendrovės "Virmalda" vadovas.

V.Rabačiaus pastebėjimu, įvairaus profilio statybininkus rengiantys mokymo centrai turėtų plačiau skleisti aktualią informaciją apie geras įsidarbinimo galimybes.

"Tikrai ne visi supranta, kad baigę profesinę mokyklą galės įsidarbinti patikimose įmonėse", – patikino V.Rabačius.

Susidomėjimas neslūgsta

Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro Statybos sektorinio praktinio mokymo centro vadovas Albertas Regalovskis tvirtino, kad išties darbdavių susidomėjimas centre parengtais specialistais neslūgsta.

"Bendradarbiavimas su statybos sektoriumi yra abipusis. Pagal poreikį keičiame ir mokymo planus, mokymosi bazę. Mums taip pat labai svarbus yra bendradarbiavimas su Užimtumo tarnybos specialistais, nes reikia profesionalių įžvalgų, patikimos informacijos. Tai padeda sužinoti, kokių sričių darbuotojų trūksta, kokios yra ateities perspektyvos. Vienais metais matome, kad reikia daugiau plytelių klojėjų, apdailininkų, kitais – betonuotojų", – dalijosi pastebėjimais Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro Plėtros skyriaus vedėjas Viktoras Olševskas.

A.Regalovskis pridūrė, kad darbdavių susidomėjimas padeda ir ugdant praktinius ruošiamų specialistų įgūdžius.

Ilgalaikė tendencija

Su darbininkų trūkumu susiduria ir stambiausios šalies bendrovės. Darnios miestų plėtros bendrovės "YIT Lietuva" generalinis direktorius Kęstutis Vanagas "Kauno dienai" sakė, kad didėjantis profesionalių darbuotojų poreikis bus ilgalaikė tendencija.

Gerų ir stiprių savo sričių profesionalų poreikis visuomet buvo jaučiamas, tačiau pastaruoju metu susiduriame su darbuotojų trūkumu.

"Darbuotojų trūkumas šalyje jau ne vienus metus jaučiamas vis labiau – trūksta tiek inžinierių, statybos ar projektų vadovų, tiek įvairių specialybių darbininkų. Gerų ir stiprių savo sričių profesionalų poreikis visuomet buvo jaučiamas, tačiau pastaruoju metu susiduriame su darbuotojų trūkumu. Tai rodo ir faktas, kad vis dažniau statybos ir infrastruktūros įmonėms tenka pritraukti darbuotojus iš kitų šalių. Įvairių profesijų darbininkų poreikis ateityje tik augs", – kalbėjo K.Vanagas ir pridūrė, kad "YIT Lietuva" ne vienus metus bendradarbiauja su skirtingomis ugdymo įstaigomis – ir su universitetais bei kolegijomis, ir su profesinėmis mokyklomis.

K.Vanago pastebėjimu, profesinio mokymo įstaigų pasirengimas ruošti aukštos kvalifikacijos darbuotojus šiuo metu yra pakankamai geras, mokymo bazės atnaujintos.

"YIT Lietuva" yra jau minėto Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro pagrindinis socialinis partneris. "Tokiu bendradarbiavimu esame labai patenkinti. Ateityje ketiname dar aktyviau įsitraukti į ugdymo procesą, kad mokiniai turėtų kuo geresnes sąlygas įvaldyti technologijas ir ateityje į darbo rinką ateitų dar geriau pasiruošę dirbti", – sakė K.Vanagas.

"YIT Lietuva" specialistų tvirtinimu, bendradarbiavimas su profesinio mokymo įstaigomis yra bene labiausiai patikimas būdas pritraukti jaunus, darbščius, savo pasirinktoje srityje norinčius tobulėti žmones.