„Jeigu savivaldybės pačios galėtų atitinkamose ribose, kurios galėtų būti numatytos įstatyme, numatyti (NT mokesčio – BNS) žirkles, tada, kai yra mokestinės indeksacijos, jos galėtų taikyti mažesnį apmokestinimo procentą ir nebūtų didelių mokestinių šuolių“, – BNS sakė Audrius Klišonis.

„Tai neduotų socialinių sprogimų. Nes natūralu, kad jeigu žmogus mokėjo 200–300 eurų už savo gyvenamą būstą ir po indeksacijos jam reikia mokėt dvigubai daugiau, tai iš tikrųjų turbūt nesukeltų palankių emocijų“, – teigė jis.

G. Paluckas pirmadienį sakė, jog Vyriausybė siūlys didesnes – 50 tūkst. eurų NT mokesčio grindis, tačiau dėl konkrečių jo ribų bei išimčių, atleidžiant kai kuriuos gyventojus nuo mokesčio, bus siūloma spręsti savivaldybėms.

A. Klišonio teigimu, savivalda tokį siūlymą palaiko – jis reikštų, kad savivaldybės mokestį galės indeksuoti panašiai, kaip dabar indeksuoja žemės ir žemės nuomos mokestį.

„Savivaldybės, turėdamos tas žirkles, iš tikrųjų galėtų tinkamiau subalansuot ir galbūt numatyti tiksliau tas apatines grindis, nuo kada tas mokestis nėra renkamas“, – BNS sakė LSA vadovas.

„Tada yra galimybė tą mokestinį lygį turėti daugmaž stabilų“, – pridūrė A. Klišonis.

Jo teigimu, RC šiemet atlikus masinį NT vertinimą ir mokesčiui skaičiuojamą jo vertę nuo 2026 metų pakeitus po penkerių metų pertraukos, įvairiose savivaldybėse būstas galėtų pabrangti 70–100 proc.

Kaip BNS yra sakę RC atstovai, rugsėjo mėnesį bus paviešintos preliminarios naujos NT rinkos vertės, pagal kurias bus NT skaičiuojamas mokestis.

A. Klišonio teigimu, net ir mažos pajamos iš NT mokesčio papildytų savivaldybių biudžetus infrastruktūrai gerinti, medikams, mokytojams pritraukti.

Finansų ministras Rimantas Šadžius antradienį sakė, kad jei savivaldybės nenustatys naujų konkrečių mokesčio tarifų, jos naudos tuos, kuriuos patvirtins Vyriausybė ir Seimas.