Padangų perdirbėjai nebijo griežtesnės priežiūros | Diena.lt

PADANGŲ PERDIRBĖJAI NEBIJO GRIEŽTESNĖS PRIEŽIŪROS

Po padangų gaisro Alytaus įmonėje „Ekologistika“ tikrinamos visos padangas perdirbančios įmonės. Valdžiai planuojant griežtinti jų veiklą, kai kurios sako to nesibaiminančios, tuo metu Zarasų įmonė „Torgita“ svarsto užsidaryti.

Seimui siūloma suvienodinti reikalavimus atliekų turėtojams ir perdirbėjams, stabdyti įmonių veiklą už aplinkosaugos pažeidimus.

Elektrėnų atliekų tvarkymo bendrovės „Ekobazė“ vadovas Karolis Kubilius sako, kad įvykiai Alytuje jos veiklos nepaveikė, įmonė dirba kaip įprastai, tačiau jis pripažįsta, kad Lietuvos rinkoje yra padangų perteklius, o įmonė pajėgumų didinti negali.

„Buvo pas mus patikrinimai vykdomi, bet mes atitinkame visus savo leidimuose išduodamus kiekius“, – BNS sakė K. Kubilius.

„Padangų yra perteklius Lietuvos rinkoje. (...) Nieko padaryt negalim, yra pasiūla didžiulė, bet pajėgumų negalim padidinti per vieną dieną“, – pridūrė jis.

Gargždų padangų perdirbimo įmonės „Landista“ vadovas Vilius Šiškauskas taip pat teigia nepajutęs jokios nelaimės Alytuje įtakos įmonės veiklai.

„Mes esam patys mažiausi Lietuvoje, mūsų kiekiai yra juokingi: 1-5 tonos per dieną. (...) Pas mus niekada neprisipildo, nes tas kiemas mažas, kiek sumalam, tiek atsivežam, realiai net pusės to kiekio neišnaudojam, kiek turim“, – BNS sakė V. Šiškauskas.

„Iš vienos pusės, aš ramus dėl savo įmonės, nes žinau, kad nieko neprisidirbęs, bet jei įves didelius ribojimus, aišku, tai duos per kišenę“, – pridūrė jis.

„Torgita“ nežino, ar tęs veiklą

Zarasų padangų perdirbimo įmonė „Torgita“, kurioje nustatytas ne vienas pažeidimas, svarsto nutraukti veiklą. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra sakęs, kad dėl pažeidimų šios įmonės veikla galėtų būti uždrausta.

Pasak įmonės vadovo Ričardo Suslavičiaus, veikla nepelninga, sunku rasti pirkėjų perdirbtai produkcijai.

„Dabar Indija iš dalies užsidaro, kur importuodavo 300 tūkst. tonų (perdirbtų padangų – BNS) iš viso pasaulio, užsidaro Bangladešas, Pakistanas... Lietuva vidaus vartojimo praktiškai neturi, viską išveža, ką perdirbt galėtų“, – BNS sakė „Torgitos“ vadovas.

„Judėjimas menkas, vyksta įvairūs pasauliniai procesai. Akcininkai dabar galvoja, ar tęsti tą veiklą iš viso, ar sutvarkyti ir uždaryti“, – pridūrė jis.

R. Suslavičius pripažįsta, kad įmonė buvo viršijusi leistiną laikyti padangų kiekį, be to, jos laikytos netinkamoje vietoje – už įmonės teritorijos. Tačiau įmonės vadovas tikina, kad rugpjūtį „Torgita“ sumažino jų kiekį iki leistino, o netinkamai laikytas padangas pašalino dar pavasarį.

„Dar liko sutvarkyti padangų atliekas pagal reglamento reikalavimus“, – sako R. Suslavičius.

Anot jo, įmonė jau visus metus nepriima padangų. Jas priimti ketina kitąmet, jeigu dar tęs veiklą.

Aplinkos apsaugos departamento teigimu, „Torgita“ buvo tikrinta 13 kartų, iš jų 10 kartų per 4 metus nustatyti pažeidimai.

Atliekų tvarkymo centras: padangų daugėja, kyla problemų jas perduodant

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) skaičiuoja, kad šiemet surinks 20 proc. daugiau padangų nei pernai, kai jis surinko 735 tonas, šiemet per tris ketvirčius – 633 tonas.

Centro vadovas Tomas Vaitkevičius sako, kad padangos iš gyventojų priimamos, nes tai įpareigoja įstatymas, tačiau kyla problemų jas atiduodant tvarkančioms organizacijoms.

„Problemos yra nuolatinės, net nepasakyčiau, kad dabar po gaisro kažkas ypatingo atsitiko, bet yra sudėtinga įkalbinti mums įsipareigojančius išvežti asmenis, kad jie pasiimtų tas padangas“, – BNS sakė T. Vaitkevičius.

Centrui padangas priimti yra įsipareigojusios Padangų importuotojų organizacija, Gamintojų ir importuotojų asociacija bei Autogamintojų ir importuotojų asociacija.

Pasak centro vadovo, įstatymas numato, kad gamintojus vienijančios organizacijos turi užtikrinti jų sutvarkymą ir jį apmokėti, tačiau dažnai tenka susimokėti, kad padangos būtų išvežtos. 

„Kadangi šitos organizacijos laiku neužtikrina išvežimo, vieša paslaptis, bet esame priversti, kaip ir kiti atliekų tvarkymo centrai, daryti viešuosius pirkimus, kur atskirai perkam paslaugas tvarkytojų, kuriems turime susimokėti“, – sakė T. Vaitkevičius.

Jis teigė tikintis, kad situacija stabilizuosis ir bus priimti tinkami sprendimai, kad tokia veikla nebūtų stabdoma.

Alytaus regiono Atliekų tvarkymo centro Rūšiavimo centrų veiklos organizavimo padalinio vadovas Linas Brazauskas sakė, kad centras vieną dieną buvo apribojęs padangų priėmimą iš gyventojų, tačiau šiuo metu jos vėl priimamos.

Gaisras Alytaus „Ekologistikoje“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

ups

gal ir buvo toks tikslas, kad nereikėtų utilizuoti...kam dar pinigus eikvoti....gesino, sveikatą gadino kiti, šiukšles veža kiti, o ką veikia savininkas? gal susimokės už ką nors? ar tiesiog paskelbs bankrotą? kaip patogu....

>

I ka, tas padangas "perdirba",apart to,kad viena kita susmulkina,imituodami veikla?Euriukus "isisavina" ,kaip suprantu,ne uz perdirbima,o uz padangu priemima-"saugojima"?Gal galetu "versliuko veikeju" sarasiukus-sasajas paviesinti ?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS