Augindami kitus, kartu augame ir patys: Lietuva vystomojo bendradarbiavimo partneriams padeda ne tik skatindama demokratizaciją ir pilietiškumą, bet ir prisideda prie reikšmingų ekonomikos ir naujųjų technologijų principų sklaidos.

Mažina skirtumus

„Tokie projektai reikalingi, nes skatina mažiau pažengusių šalių ekonominį augimą, mažina skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, padeda joms greičiau ir lengviau integruotis į pasaulinę ekonomiką“, – apie vystomojo bendradarbiavimo projektų prasmę pasakoja Baltijos agroverslo instituto (BAVI) projektų vadovė Jūratė Baliūnaitė.

BAVI inicijuotas projektas su Moldovos Respublika buvo skirtas padėti šaliai sparčiau perimti ES taikomą praktiką maisto ir veterinarinių vidaus auditų sistemos srityje, teikti konsultacijas ir paramą sudarant ir vykdant šalies Vieningąjį integruotąjį daugiametį nacionalinį kontrolės planą. Pasak J.Baliūnaitės, šis projektas tęsė 2012–2013 m. pradėtą bendradarbiavimą su Moldovos Respublikos Žemės ūkio ir maisto pramonės ministerija ir Nacionaline maisto saugos tarnyba.

„Moldovos Respublika nuo 2007 m. siekia tapti ES nare. Ji eina tuo keliu, kurį Lietuva jau nuėjo. Dalijimasis gerąja praktika ir patirtimi gali padėti paspartinti integracijos procesus“, – tiki J.Baliūnaitė.

Stiprino vietos specialistus

Kitas BAVI projektas įgyvendintas kartu su Afganistano, Pakistano, Kirgizijos ir Tadžikistano Respublikomis. „Šis projektas buvo skirtas šalių kompetentingų institucijų specialistų gebėjimams vykdyti kenksmingų liekanų, gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose kontrolei stiprinti. Buvo orientuojamasi ne tik į administracinių, bet ir į praktinių gebėjimų stiprinimą“, – pasakoja J.Baliūnaitė.

Centrinės Azijos šalių specialistų mokomasis vizitas buvo organizuojamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos finansuojamą Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektą „Kenksmingų medžiagų liekanų kontrolės stiprinimas gyvūnuose, maiste ir pašaruose regioniniu, valstybiniu ir tarpvalstybiniu lygiu Afganistano Islamo Respublikoje, Tadžikistano Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikoje ir Kirgizijos Respublikoje“. Projekto metu mokymų dalyviai lankėsi Trakų valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, kur susipažino su šių institucijų vykdomomis kontrolės procedūromis. Siekiant pristatyti kontrolę visose maisto gamybos grandyse „nuo lauko iki stalo“ mokymų dalyviai lankėsi maisto tvarkymo įmonėse, turinčiose įdiegtą savikontrolės sistemą, kur praktiškai galėjo įvertinti, kaip tokios sistemos veikia.

Kenksmingos liekanos maiste

Projekte dalyvaujančios šalys taip pat susipažino su valstybinės veterinarinės priežiūros ir kontrolės vykdymu šiose įmonėse. Veterinarijos specialistų mokymų metu vyko apskritojo stalo diskusijos, per kurias pristatytas ES DSC_0329DSC_0329 kenksmingų liekanų stebėsenos reglamentavimas ir RASFF sistema. Delegacija visą savaitę savo įgūdžius stiprino Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje.

J.Baliūnaitė teigia, kad Centrinės Azijos šalyse maisto sauga nėra tiek pažengusi kaip ES šalyse. „Tokie projektai, tikimės, šalims nurodo kryptį, kur link jos turėtų judėti ir ko siekti“, – priduria ji.

„Afganistano, Pakistano, Kirgizijos ir Tadžikistano atsakingos institucijos nuolat susiduria su kenks-mingų liekanų maiste ir pašaruose problema. Šių valstybių specialistams trūksta kompetencijos nustatyti kenksmingas medžiagas ir jų likučius vietos rinkose tiekiamuose, importuotuose produktuose, pašaruose, ypač eksportui į užsienio rinkas skirtoje produkcijoje“, – teigia BAVI atstovė.

Šio instituto atstovai taip pat priduria, kad dėl pastarųjų pažeidimų minėtos šalys turi mažai galimybių eksportuoti šalyje pagamintą produkciją į užsienio rinkas, ypač ES rinkai.

Situacija skiriasi

Kita problema, paskatinusi Lietuvą padėti šioms Centrinės Azijos šalims, kad vietos specialistams labai trūksta įgūdžių. Kasmet planuojant kenksmingų medžiagų likučių kontrolę tiek šalies, tiek tarpvalstybiniu lygiu, susiduriama su sunkumais. Todėl BAVI ir matė būtinybę sistemiškai mokyti visų keturių valstybių pareigūnus atlikti tinkamą kenksmingų liekanų, ypač antibiotikų likučių, kontrolę maiste ir pašaruose.

Pasak J.Baliūnaitės, Centrinės Azijos šalyse problemos skirtingos. „Vienos šalys turi gan aiškias dar-bo ir reagavimo į ekstremalius atvejus instrukcijas, gan pažangias laboratorijas. Kitos šalys, pavyzdžiui, Afganistanas, kur specialistus reikia mokyti dirbti su laboratorine įranga, daug mažiau pažengusios.

BAVI ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, vykdydama šį tarptautinį projektą, priside-da prie pasaulinių vystymosi tikslų, skatinant pasaulinę partnerystę vystymosi labui, užtikrinti darnų ekonominį ir aplinkos vystymąsi.

Žemės ūkis, kaip stiprus ekonomikos sektorius, prisideda ir padeda vystytis pasaulio ekonomikai, o jo stiprinimas suteiks papildomų pajamų projekto šalių kaimo teritorijoms.

Laboratorinių tyrimų pavyzdys?

Vystomojo bendradarbiavimo partnerystės perspektyvoje Lietuva dirba ir mokslinių tyrimų srityje. Lietuvos Respublikos Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) pra-dėjo projekto „Gruzijos Adžarijos Autonominės Respublikos laboratorinių tyrimų gebėjimų stiprini-mas maisto saugos ir gyvūnų sveikatos srityse“ įgyvendinimą.

Pasak NMVRVI direktoriaus pavaduotojo Petro Mačiulskio, Gruzijos Adžarijos Autonominės Respub-likos laboratorijai reikalinga pagalba įsigyjant šiuolaikinę įrangą ir medžiagas, organizuojant labora-torinius tyrimus ir keliant laboratorijos specialistų įgūdžius.

Dėl šių priežasčių projekto tikslas – organizuoti savaitės trukmės mokymus trims Gruzijos Adžarijos Autonominės Respublikos laboratorijos specialistams. Mokymai organizuoti siekiant sustiprinti Gruzijos Adžarijos Autonominės Respublikos laboratorijos specialistų gebėjimus nustatant gyvūnų užkrečiamąsias ligas, Escherichia coli O157:H7 maisto produktuose, nustatant polimerazės grandi-ninės reakcijos tyrimo metodu, bei įvairiuose maisto produktuose aptinkant dioksinus.

Pasak projekto vykdytojų, priemonė skirta sustiprinti šalies naudos gavėjos gebėjimus laboratorinės diagnostikos srityje ir užtikrinti aukštą visuomenės ir gyvūnų sveikatos bei vartotojų apsaugą. Taip pat atkreipiamas dėmesys į prekybos barjerų su ES ir regiono šalimis pašalinimą.

Sužavėjo Lietuvos darbai

„Gruzijos Adžarijos Autonominės Respublikos svarbiausias prioritetinis tikslas yra žemės ūkio produktų eksportas į ES bei trečiąsias šalis. Šiam tikslui įgyvendinti Gruzijos Adžarijos Autonominės Respublikos žemės ūkio ministerija ieško galimybių sustiprinti laboratorinių tyrimų gebėjimus maisto saugos ir gyvūnų sveikatos srityse“, – pasakoja NMVRVI direktoriaus pavaduotojas.

Jis taip pat prisimena, kad 2013 m. šios Gruzijos Respublikos specialistai lankėsi Lietuvos nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, kur domėjosi jo veikla.

„Juos sužavėjo Lietuvos Respublikos moderni maisto saugos ir kokybės bei gyvūnų sveikatos rizikos vertinimo bei laboratorinės kontrolės sistema. Todėl Gruzijos Adžarijos Autonominės Respublikos žemės ūkio ministerija paprašė instituto priimti ir apmokyti laboratorijos specialistus“, – apie projekto paskatas pasakoja P.Mačiulskis.

NMVRVI atstovas taip pat teigia, kad Gruzijos specialistai buvo apmokyti nustatyti gyvūnų ir per maistą plintančių žmonių ligų sukėlėjus molekuliniais tyrimo metodais, taip pat dioksinus ir pesticidus maisto produktuose cheminiais tyrimo metodais.

Jis lakoniškai teigia, kad projekto metu Lietuva ne tik teikė paramą, bet ir šio to išmoko pati. „Padėk kitam – padėsi sau“, – neabejoja NMVRVI direktoriaus pavaduotojas.

Terra incognita

Lietuva turi ką pasiūlyti ne tik laboratorinių tyrimų ar maisto saugos, bet ir naujųjų technologijų srityje. „Projekto idėja atsirado bendraujant su kolegomis iš Moldovos: tiek su verslo įmonių, technologinių parkų darbuotojais, tiek su Moldovos inovacijų agentūros atstovais. Kasdienis pokalbis apie tai, kaip dirbame mes ir kaip dirba jie, kėlė mintis, kad reikia dažniau susitikti ir ieškoti galimybių bendriems mūsų šalių verslo įmonių projektams“, – apie dar vieno vystomojo bendradarbiavimo projekto „Moldovos inovacijų ir technologijų sklaidos agentūros gebėjimų stiprinimas, skatinant inovacijų ir klasterizacijos plėtrą“ idėją pasakoja projekto vykdytojos VšĮ Visorių informacinių technologijų parko (VITP) atstovas Saulius Arelis.

Pasak jo, Moldovoje labai domimasi Lietuvos patirtimi perimant ES nusistovėjusias verslo paramos praktikas. „Sužinoję apie URM Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą, pateikėme jai paraišką ir dabar turime galimybę pasitelkti konsultantus, kurie susistemintų mūsų patirtį klasterizavimo ir inovacijų paramos srityje bei pateiktų partneriams Moldovoje apibendrintą medžiagą ir gaires ateities veiksmams“, – teigia S.Arelis.

VšĮ Visorių informacinių technologijų parko atstovas teigia, kad Moldova iki šiol tam tikra prasme buvo ir yra tikra terra incognita. „Nustebome sužinoję, kad seniau jos pramonė buvo didele dalimi orientuota į žinioms intensyvias sritis. Šalia tradiciškai stipraus žemės ūkio sektoriaus yra nemažas inžinerinių ir informacinių technologijų (IT) kompetencijų potencialas. Moldovoje klasterizacijos procesai šiuo metu yra pradinėje, užuomazgų, stadijoje. Kaimyninėse šalyse – Ukrainoje, Rumunijoje – klasterizacija jau yra pasiekusi realios veiklos etapą“, – teigia S.Arelis, vildamasis, kad Moldovo-je vienas iš strateginių ekonominio augimo tikslų turėtų būti klasterizacijos ir inovacijų skatinimas.

Jo teigimu, pagrindinis projekto uždavinys yra Moldovos inovacijų ir technologijų agentūros gebėjimų stiprinimas, skatinant inovacijų ir klasterizacijos plėtrą. Projekto metu su Moldovos inovacijų agentūra tikimasi pasidalyti Lietuvos ir ES patirtimi klasterizacijos, inovacijų kūrimo, naujų produktų komercializavimo srityse. Viliamasi, kad, šiai agentūrai įgavus naujų kompetencijų, gebėjimų ir gerosios patirties pavyzdžių iš ES, ji toliau pati vykdys šias veiklas, skatins Moldovoje atsirasti stipresnius klasterius, inovacijas bei naujas technologijas.

Svarbiausia – pagarba

S.Arelis mano, kad didžiausias sunkumas, su kuriuo šiuo metu susiduria Moldova – perėjimas iš planinės valdomos ekonomikos į rinkos ekonomiką. Pasak jo, reikia laiko, kad tiek verslo, tiek viešasis sektorius išmoktų dirbti naujomis aplinkybėmis, pradėtų kooperuotis, burtis į klasterius, skirtų dau-giau lėšų inovacijoms ir tyrimams.

„Lietuva tokioms veikloms turėjo ir turi nemažai ES paramos. Turi ir jau kiek daugiau patirties. Bet tie patys klausimai vis dar aktualūs tiek mums, tiek kitoms ES valstybėms, galvojančioms apie kon-kurenciją pasaulinėse rinkose“, – teigia S.Arelis.

Lietuva projekto metu taip pat pasisėmė svarbios patirties. „Svarbiausia – gerbti visus partnerius. Bendraudami su kolegomis Moldovoje sužinojome apie labai įdomius kooperacijos projektus vyn-darystės srityje, susitikome su nemažai gabių ir darbui atsidavusių inžinierių, susipažinome su Kišiniove veikiančio parko darbuotojais, su stipria IT kompanija, kuri labai šiuolaikiškai mąsto ir planuoja parengti privataus technologijų parko projektą. Visi šie gražūs pradmenys radosi aplinkoje, kurioje viešojo sektoriaus parama neturi tiek galimybių, kiek ES“, – įsitikinęs S.Arelis.