Pradedantys šalies verslininkai pastaruoju metu mažiau bijo skolintis veiklos pradžiai ir pradeda aktyviai dairytis į valstybės remiamas paskolas. Jų šiemet išduodama beveik trečdaliu daugiau nei prieš metus.

Kreditų išduota daugiau

Gana stabiliai auganti šalies ekonomika ir gerėjantys lūkesčiai dėl ateities skatina gyventojus drąsiau steigti naujas įmones ir skolintis lėšų verslo pradžiai.

Per pirmą šių metų pusmetį iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) smulkiojo verslo pradžiai ar plėtrai buvo suteikta 141 paskola, kurių vertė 8,13 mln. litų. VSF paskolų išdavimą koordinuojančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) duomenimis, tai yra 29 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, kai iš VSF buvo išduota 115 paskolų, kurių vertė 6,28 mln. litų.

Kaip teigė LCKU ES projektų skyriaus vadovas Tomas Valauskas, išliekant sparčiam ūkio augimo tempui, verslo naujokų lūkesčiai dėl ekonomikos perspektyvų gerėja, todėl jie dar aktyviau domisi išorinio finansavimo galimybėmis.

"Sausio–birželio mėnesiais daugiausia VSF paskolų išduota kavinių, restoranų, mažmeninės prekybos verslui, stomatologijos kabinetams steigti. Pavasarį itin didelio populiarumo sulaukė ir paskolos automobilių techninio taisymo paslaugoms steigti", – vardijo LCKU vadovas.

Ateitį vertina palankiai

Beje, tai, kad būtent T.Valausko nurodytų ekonominės veiklos sektorių atstovai palankiausiai vertina Lietuvos ūkio ateitį, rodo ir Statistikos departamento atliekamas ekonominių vertinimų tyrimas.

Mažmeninės prekybos įmonių vadovų apklausa liepą parodė, kad prekių apyvarta per praėjusius mėnesius padidėjo. Be to, šiek tiek pagerėjo ir prekybos įmonių ekonominė būklė. Beveik ketvirtadalis (23 proc.) respondentų mano, kad jų įmonės ekonominė būklė gerės, daugiau kaip trečdalis planuoja priimti naujų darbuotojų.

Gana optimistiškai į ateitį žvelgia ir paslaugų sektoriuje dirbantys verslininkai. Du trečdaliai (69 proc.) apklaustų šio sektoriaus įmonių vadovų manė, kad paklausa išliks nepakitusi, o 21 proc. tikėjosi, kad ji gerės.

Artimiausiais mėnesiais 15 proc. apklaustų paslaugų sektoriaus įmonių vadovų žadėjo priimti naujų darbuotojų, bet dauguma (76 proc.) darbuotojų skaičiaus keisti neketino.

Be pinigų – nė iš vietos?

VšĮ "Versli Lietuva" Verslumo departamento direktoriaus Dovydo Varkulevičiaus teigimu, finansiniai ištekliai verslo pradžioje svarbūs tiek pat, kiek ir pati verslo idėja, todėl natūralu, jog pradedantys verslininkai ieško palyginti nebrangių finansavimo šaltinių.

"Neužsitikrinus išteklių apyvartinėms lėšoms galima užgesinti net ir patraukliausią verslo idėją. Todėl matomas rinkos aktyvumas skolinantis verslo pradžiai rodo vis didesnę šalies gyventojų drąsą steigti savo verslą ir prisiimti už jį atsakomybę", – dėstė D.Varkulevičius.

Anot jo, daugelyje šalių verslo pradžios finansavimo programos remiamos valstybės, ne išimtis ir Lietuva.

Rekordinė apimtis

VSF paskolų išdavimo apimtis šiemet pasiekė rekordinį lygį nuo pat šio fondo įsteigimo 2010 m. liepą. LCKU duomenimis, per trejus VSF gyvavimo metus iki šių metų liepos 1 d. 57 kredito unijos iš viso sudarė 513 paskolų sutartis, kurių bendra suma – 27,9 mln. litų. Iš visų paskolų 353 išduotos uždarosioms akcinėms bendrovėms, 135 – fiziniams asmenims, veikiantiems su verslo liudijimu arba veiklos pažyma, 25 – individualioms įmonėms.

Šia finansavimo galimybe pastaruoju metu susidomėjo ir naujos formos verslas – mažosios bendrijos, kurioms nuo liepos 1 d. suteikta teisė tapti kredito unijų narėmis.

Pasak T.Valausko, nepaisant beveik trečdaliu išaugusios bendros kreditavimo apimties, vidutinė vienos VSF paskolos suma tiek pernai, tiek šiemet išliko stabili – per 60 tūkst. litų.

Paskolos iš VSF galima kreiptis investicijoms ar apyvartinėms lėšoms papildyti bei naujam verslui pradėti, ne ilgiau kaip vienus metus veikiančios įmonės gali gauti paskolą veiklai plėtoti, konkurencingumui ir veiklos efektyvumui didinti.

Iš VSF didžiausia skolinama suma yra 86 tūkst. litų, o vienas pagrindinių šios paskolos pranašumų – 95 proc. faktiškai sumokėtų paskolos palūkanų kompensavimas.