PREMJERĖ: DISKUSIJA APIE KETURIŲ DIENŲ DARBO SAVAITĘ GALI TĘSTIS DAR NE VIENĄ DEŠIMTMETĮ

Premjerė Ingrida Šimonytė sureagavo į viešoje erdvėje vis dažniau aptarinėjamą galimybę Lietuvoje įteisinti keturių dienų darbo savaitę. Nors ministrė pirmininkė pripažįsta, kad pandemijos laikotarpis parodė, jog motyvuoti darbuotojai gali daug daugiau nuveikti per trumpesnį laiką, visgi Vyriausybės vadovė mano, kad diskusija apie keturių dienų darbo savaitę dar tęsis ne vieną dešimtmetį.

Premjerei klausimą apie keturių dienų darbo savaitę Seime vykusios Vyriausybės valandos metu uždavė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovė Orinta Leiputė.

„Įvertinus tai, kad mūsų visuomenė vis tik sensta, socialinių paslaugų poreikis auga, krūviai didžiuliai, įvertinus ir pandemiją, o mūsų socialiniai darbuotojai yra perdegę, pervargę. Ką jūs manote apie keturių darbo dienų savaitę, be abejo, mokant už penkias ir penktąją skiriant supervizijoms, kvalifikacijos kėlimui?“ – į I. Šimonytę kreipėsi O. Leiputė.

Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad apie galimybę įteisinti keturių darbo dienų savaitę diskutuoja ir kitos šalys, o kai kurios jau ir bando tai įgyvendinti.

Savo ruožtu I. Šimonytė suabejojo, ar Seimo narė klausdama turi omenyje būtent keturių darbo dienų savaitę visiems darbuotojams, ar tik socialinės srities darbuotojams. Premjerė sakė, kad yra įsitikinusi, jog diskusija dėl keturių dienų darbo savaitės gali tęstis dar keletą dešimtmečių.

„Manau, kad tai yra viena tų diskusijų, kaip apie bazines pajamas, kuri tęsis gal dešimt, gal dvidešimt metų“, – savo nuomonę išsakė premjerė.

Ministrė pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad pasaulis pandemijos laikotarpiu diskutuoja apie labai daug galimų darbo organizavimo pokyčių.

„Tos diskusijos tikrai vyks, jos vyks ir po pandemijos, ir dėl nuotolinio darbo, ir dėl būtinybės būti 8 val. ofise nuo skambučio iki skambučio. Akivaizdu, kad ir per pandemiją daug įmonių, netgi didžiausių įmonių pasaulyje, įsitikino, kad žmonės gali gerokai daugiau padaryti per trumpesnį laiką, jeigu jie būna tiesiog daugiau motyvuoti pasiekti konkretų rezultatą“, – sakė I. Šimonytė.

„Tai, aš manau, kad čia nėra kažkokio gero atsakymo, kuris galėtų būti kaip kažkoks teisės faktas priimtas ar vieningas sprendimas visame pasaulyje“, – pridūrė ji.