„Pasisakiau už didesnes grindis ir galbūt per daug neinant į detales, vis tiek nekilnojamo turto mokesčio sistemą reikėjo keisti. (...) Tačiau turime pasirūpinti tais žmonėmis, kurie tikrai turi nedaug turto ir kad jie nepatirtų papildomų sąnaudų vien dėl to, kad turi kažkokį tai kuklų turtą, kuris paprastai yra gyvenamajai paskirčiai skirtas ir turi pakankamai nedideles pajamas“, – ketvirtadienį LRT televizijai teigė G. Nausėda.

„Pagrindinė diskusija šiuo metu yra apie tai, kaip nustatyti didesnes grindis, nustatyti tarifą, kuris reaguotų į faktą, ar tai yra pirmos paskirties būstas, ar tai yra papildomas būstas, numatyti tam tikras lengvatas šeimoms, kas taip pat yra padaryta. Ir tikrai nesismulkinti, jeigu tas nekilnojamasis turtas dienos pabaigoje išeina nedidelis – penki ar dešimt eurų – apskritai tai ignoruoti ir kad žmonės galėtų toliau ramiai gyventi ir nebūti įtraukti į NT mokesčio sistemą“, – akcentavo jis.

GPM progresyvumas neturėtų peržengti protingų ribų

Tuo metu kalbėdamas apie kitus planuojamus mokestinius pakeitimus, prezidentas tikina, jog siekiant išlaikyti kvalifikuotus žmones ir patrauklias darbo vietas, Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumas neturėtų peržengti protingų ribų.

„Jeigu mes tikrai rimtai kovojame dėl kvalifikuotų žmonių, dėl patrauklių darbo vietų, tai tas progresyvumas turėtų būti saikingas ir tikrai neperžengti tam tikrų protingų ribų. Už tai aš visada pasisakiau, nes auganti ekonomika Lietuvai yra be galo reikalinga“, – kalbėjo šalies vadovas, pažymėdamas, jog apmokestinamas tarifas neturėtų viršyti 32 proc.

„Socialdemokratinės pakraipos Vyriausybė, dauguma, siūlo didesnį progresyvumą, tačiau gana jautriai diskutuoja apie tai, koks galėtų būti didžiausias apmokestinimo tarifas. Taip, yra pasiūlyta iki 36 procentų, bet aš manau, kad tai yra per didelis tarifas dideles pajamas gaunantiems žmonėms, ir galima būtų galbūt apsiriboti 32 procentais“, – pridūrė jis.

Prezidentas mano, kad mokesčių pakeitimai neturėtų sukelti recesijos

Prezidento nuomone, šiuo metu svarstomi mokestiniai pakeitimai, ypač – jei būtų nuspręsta likti prie nuosaikesnių jų variantų, šalyje neturėtų sukelti recesijos.

„Aš manau, kad mokesčių pakeitimai, apie kuriuos šiuo metu yra diskutuojama, jeigu vis dėlto bus pasilikta prie saikingesnių pakeitimų, tikrai neturėtų sukelti recesijos“, – teigė šalies vadovas.

„Tai toks, sakyčiau, saikingas, subalansuotas būdas šiuo metu Lietuvai būtų pats geriausias. Jis neišgąsdintų žmonių ir visuomenės, sukurtų tvarią mokesčių bazę ilgesniam laikotarpiui ir leistų aptarnauti tas skolas, kuriomis mes turėsime grįsti savo didesnį gynybos finansavimą“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą ir siūlo taikyti nulinį tarifą NT, kurio vertė neviršija 40 tūkst. eurų.

Kaip numatoma ministerijos pasiūlytame projekte, 0,1 procento tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų. Galiausiai, 1 proc. tarifą siūloma taikyti nekilnojamojo turto vertei, viršijančiai 600 tūkst. eurų.

GPM siūloma dalinti į keturias tarifo kategorijas, priklausomas nuo pajamų dydžio. Metinėms pajamoms iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., nuo 60 iki 120 VDU – 32 proc. tarifas. Panašiais apmokestinimo planais valdantieji dalinosi jau anksčiau.

Ketvirtasis, naujai siūlomas tarifas, paliestų gyventojus uždirbančius virš 120 VDU ir siektų 36 proc.

Mokesčių pakeitimų projekte taip pat numatyta didinti ar panaikinti kai kuriuos lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus. Tarp galimų pakeitimų – siūlymas atsisakyti PVM lengvatinio tarifo taikymo šildymui ir karštam vandeniui bei malkoms.

Dar siūloma padidinti lengvatinį PVM tarifą, taikoma apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms bei meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui nuo 9 iki 12 proc.  Ministerijos duomenimis, to finansinė nauda – 20,1 mln. eurų.

Visgi, ministerija siūlo sumažinti knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams taikomą lengvatinį PVM tarifą nuo 9 proc. iki 5 proc.

Taip pat pateiktas pasiūlymas visas ne gyvybės draudimo sutartis apmokestinti 10 proc. tarifu.