Šią poziciją ji paskelbė po prezidento sušauktos Valstybės gynimo tarybos posėdžio, argumentuodama nacionalinio saugumo interesais.

„Atsižvelgdami į augantį strateginį projekto „Rail Baltica“ vaidmenį, Valstybės gynimo tarybos nariai sutarė, kad kuriama nauja infrastruktūra turės būti valdoma per įmonę, kurios visos savininko teisės priklausys Lietuvos valstybei“, – rašoma Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.

Dėl „Rail Baltica“ vėžės, kuri sujungtų Taliną ir Varšuvą, valdymo modelio jau ne vienus metus vyksta įtemptos derybos tarp trijų Baltijos šalių ir Europos Komisijos.

Europos Komisija teigia, kad projektui reikalinga gilesnė integracija, nes tai leistų užtikrinti didesnę finansinę atskaitomybę, tačiau Lietuva tam priešinasi, tikindama, kad strateginė infrastruktūra turi likti valstybės rankose.

Paklaustas apie derybas su kitomis Baltijos šalimis, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Jaroslavas Neverovičius žurnalistams sakė, kad Lietuva yra toli pažengusi vystydama projektą ir „neatsisako dalyvauti sprendimuose, kurie galėtų pagelbėti įgyvendinti projektą Latvijoje ir Estijoje“.

Lietuvoje infrastruktūros valdytoja yra „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pabrėžė, kad „Rail Baltica“ projektas svarbus ne tik keleivių ir krovinių pervežimui, bet ir karinės technikos gabenimui.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi kontroliuoti Rusijos karinį tranzitą į Karaliaučiaus kraštą.

„Be nesąžiningos konkurencijos iš trečiųjų šalių klausimas yra ir tai, kad vykdomas Kaliningrado karinis tranzitas, kuris yra visiškai kontroliuojamas. Logiška ir per šią prizmę kad būtų išlaikytas dabartinis status quo“, – kalbėjo ministras.