A. RADAVIČIUS: SAULĖ GALĖTŲ DARYTI ĮTAKĄ MAŽESNEI ELEKTROS KAINAI VASARĄ

Kai kurie ekspertai sako, kad prie šiuo metu kritusių elektros kainų žymiai prisidėjo žiemą regione stiprėjantis vėjas. Tačiau vasarą vėjas nurimsta, o jį keičiančios saulės energijos potencialas, atrodo, vis dar nepakankamai išnaudojamas.

Žvilgsnis į biržą

Neseniai tarptautinėje saulės energetikos konferencijoje „Solarise! Lithuania“ pagrindinis dėmesys buvo skiriamas praėjusią vasarą Lietuvoje įvestiems 2 gigavatų (GW) apribojimams stambiems saulės parkams vystyti.

Lietuvoje pastaraisiais metais prie saulės energetikos plėtros labai prisidėjo ne didieji komerciniai parkai, o mažosios gyventojų elektrinės. Konferencijos dalyviai sutiko, kad mažosios elektrinės ant stogų turėtų būti ir toliau skatinamos, tačiau jie įsitikinę, kad vien jos nepadės sumažinti elektros kainų visiems šalies vartotojams.

Britų kapitalo saulės parkų vystytojos „Aura Power“ plėtros vadovas Aistis Radavičius sako, kad, norint optimalaus rezultato, reikalingas platesnis situacijos paveikslas. Jis siūlo paanalizuoti, kodėl šiuo metu mūsų regione taip atpigo elektra ir kodėl ji taip agresyviai pabrango vasaros pabaigoje.

„Užtenka pasižiūrėti į „Nord Pool“ (didžiausios elektros energijos pardavimų biržos Šiaurės Europoje) duomenis. Kaina šiuo metu yra nukritusi, nes būtent žiemos mėnesiais geriausiai pučia vėjas, todėl šiuo metu daugiausia elektros prigamina vėjo elektrinės, esančios visame Baltijos regione. Kadangi vėjo yra gana daug, būtent šis generacijos šaltinis gali daryti įtaką elektros kainai visame regione. Dėl to laimi visi vartotojai“, – sako A. Radavičius.

Aistis Radavičius. Asm. archyvo nuotr.

Jis priduria, kad dėl išaugusių vėjo sukuriamos energijos kiekių „Nord Pool“ biržoje atpigusios elektros kainos ir sukėlė kai kurių Lietuvos valdžios atstovų raginimų nutraukti gyventojų su tam tikrais elektros tiekėjais anksčiau sudarytas sutartis, jei šios esą neatspindi šiomis dienomis biržoje vyraujančių kainų.

Trūksta pajėgumų

Tačiau vasarą situacija labai pasikeičia. „Vėjas nurimsta, jis neprigamina tokio kritinio energijos kiekio, kad tai darytų įtaką kainai. Tuo metų laiku turime generacijos deficitą, nes šiuo metu regione yra per mažai didžiųjų saulės elektrinių, o būtent saulė galėtų daryti įtaką elektros kainai vasarą. Jei jos sukurtos energijos kiekis būtų pakankamas, kaina biržoje kristų ir dėl to laimėtų visi vartotojai“, – sako A. Radavičius.

Jo teigimu, visa didžioji saulės elektrinių plėtra Lietuvoje šiuo metu iš esmės nebejuda pirmyn. „25 projektai sustoję – kai kurie iš jų jau beveik metus, kai kurie kiti – daugiau nei pusmetį. Šie projektai yra per 3 tūkst. megavatų (MW) instaliuotos galios ir tai tikrai turėtų įtakos elektros kainai biržoje. Kitos kaimyninės šalys jau pradeda statytis elektrinių – ir Latvijoje, ir Lenkijoje, manau, kad ir Skandinavijoje po truputį statomos“, – vardija ekspertas.

Šiuo metu elektrinių statymas ant stogo arba nuotolinių saulės elektrinių pirkimas subsidijuojamas iš ES arba Lietuvos biudžeto lėšų. „Saulės projektai, kurie yra sustabdyti, būtų vystomi be subsidijų – atvirkščiai, investuotojai sumoka už prisijungimą prie tinklo. Taip laimi ir tinklas, kuriame pastatoma papildomų pastočių ar kai kuriais atskirais atvejais net yra nutiesiamos linijos, jau nekalbant apie naudas, kurias gauna bendruomenės, žemės savininkai už nuomos sutartis, savivaldybės mokesčių forma“, – aiškina jis.

A. Radavičius primena apie šią vasarą fiksuotą istorinį elektros kainos pakilimą, kai viena kilovatvalandė (KWh) kainavo 4 eurus. „Prie šio elektros trūkumo vasarą prisidėjo ne tik silpnesnis vėjas, bet ir hidroelektrinės – jų rezervuarai, esantys Švedijoje ar Latvijoje, nusenka, todėl jos pagamina mažiau energijos. Gal dar kokia nors sustabdyta atominė elektrinė prisidėjo prie energijos deficito ir aukštos kainos. Prisidėjo ir aukšta dujų, kurios reikalingos elektros generacijai, kaina“, – sumuoja buvęs Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.

Brangstančios investicijos

Saulės energetikai skaičiuoja, kad nustatyta 2 GW riba stabdo 3 mlrd. eurų investicijas. „Ši bendrų investicijų suma skaičiuojama vertinant vieno instaliuoto kilovato kainą, o dabar tai turėtų būti apie 1 tūkst. eurų. Prieš energetikos krizę ta suma buvo mažesnė, pavyzdžiui, kokiam nors verslui norint pasistatyti 100 KW elektrinę, rangovas būtų paskaičiavęs 70 tūkst. eurų sumą. Vadinasi, bendra investicija už vieną KW buvo apie 700 eurų. Į šią kainą įeina projekto parengimas, suderinimas, įrangos nupirkimas, pastatymas, prijungimas, moduliai, kabeliai, visa infrastruktūra“, – vardija A. Radavičius.

Šiandien tokios investicijos pabrango daugiau nei 30 proc. – dėl logistikos, dėl išteklių kainų: „ Jei mes kalbame apie 3 tūkst. MW, tai atitinkamai yra maždaug 3 mlrd. eurų bendra investicija.“

Pagal 2022 m. rodiklius, kiek saulės elektrinių įrengta vienam gyventojui, Lietuva yra 21 vietoje tarp 27 valstybių. Čia pirmauja Nyderlandai, Vokietija, Danija, šešta yra Estija.

A. Radavičius sako, kad jei situacija nesikeis, Lietuva išlaikys panašias pozicijas. „Ant stogų elektrinės bus statomos, bus kažkiek nedidelių parkų – jie statomi, siekiant parduoti kaip nuotolines elektrines, nes tai yra subsidijuojama. Kol yra finansavimas, gyventojas yra kažkiek suinteresuotas, nors, tiesą sakant, padidėjus modulių kainoms ir ta subsidija nebemotyvuoja, nes subsidija nepasikeitė – tai yra fiksuota suma – 323 eurų už KW. Nuotolinio parko kilovatas anksčiau kainavo 900 eurų, o dabar – 1 400 eurų“, – skaičiuoja ekspertas.

Ministerijos pozicija

Seime svarstymai apie galimus 2 GW ribos pakeitimus numatyti pavasarį. Didelių saulės parkų vystytojai pasigenda Energetikos ministerijos įsitraukimo į dialogą, tačiau ši teigia, kad yra už konstruktyvų bendradarbiavimą. Energetikos ministras Dainius Kreivys ne kartą minėjo, kad 2 GW riba nustatyta ne šiaip sau, tokia riba esą reikalinga dėl ribotų elektros perdavimo tinklo pajėgumų, o Lietuva yra priklausoma nuo vidinio energijos suvartojimo – negali eksportuoti elektros pertekliaus, o ir kaupti jo neturi kur.

Aukštos elektros kainos būtent ir motyvuoja investuotojus statyti saulės elektrines, o aukštos kainos neišliks amžinai.

Be to, pasak ministro, panaikinus šią ribą, gaminantiems vartotojams būtų apribota galimybė savarankiškai gaminti elektrą jų saulės elektrinėse, o tai būtų naudinga tik stambių projektų vystytojams.

Praėjusią savaitę Vyriausybė priėmė nutarimus, kuriais nustatytos elektros tinklų pralaidumų paskirstymo proporcijos atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms sausumos teritorijoje ir tolesnės saulės elektrinių plėtros principai.

„Nutarimais siekiame užtikrinti tolesnę saulės elektrinių plėtrą ir sąlygas subalansuotam elektros tinklui išnaudoti, taip pat strateginių šalies ir Vyriausybės tikslų įgyvendinimą, – praėjusią savaitę kalbėjo D. Kreivys. – Esami laisvi pralaidumai bus paskirstyti pažeidžiamiausioms grupėms, kurioms Energetikos ministerija yra užtikrinusi finansavimą: energetinėms bendrijoms, mažinančioms energetinį nepriteklių, žmonėms – gaminantiems vartotojams ir verslui, orientuotam į pasigamintos elektros energijos vartojimą savo reikmėms.“

Energetikos ministerija tikina, kad šiuo metu neturi ko pridurti, mat esminę savo poziciją dėl stambių saulės parkų plėtros pateikė praėjusią savaitę: 2 GW riba išlieka, tačiau vystyti projektus nedraudžiama, nors ir pasiliekama teisė riboti elektros gamybą arba nesupirkti pagamintos elektros, jei tinkle bus fiksuojamas perteklius.

Šiuo metu Energetikos ministerija laukia dviejų Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijos studijų išvadų. Šias studijas vykdo Lietuvos ir JAV ekspertai, jų bendras darbas esą ir turi nusakyti, kaip vystysis šalies energetikos tinklas, kokie bus jo pajėgumai. Ministerija tikina, kad tinklas neabejotinai bus plečiamas.

Šiais metais taip pat bus parengta nacionalinė energetikos vystymo strategija, kurioje turėtų nugulti dauguma atsakymų į šiandien rūpimus klausimus.

Kompromisinė idėja?

Valstybinė energetikos reguliavimo komisija (VERT) rinkai neseniai iškėlė kompromisinę idėją – riboti ne instaliuotąją saulės parkų galią, o gamybą elektros pertekliaus atveju.

Pasak A. Radavičiaus, panaikinus 2 GW ribą būtų galima atsiremti į tai, ką siūlo VERT ir ką siūlo elektros perdavimo tinklo operatorius „Litgrid“. „Vadinasi, jie nustato, kad yra x galia, kurią mes galime pasiekti be ribojimų. Tada dalis projektų, kurie telpa į tas ribas, tiesiog gali būti daromi be jokių gamybos ribojimų. Kita dalis, pasiekusi numatytą ribą – ar tai būtų 2 GW, ar 2,5 GW, – būtų perspėta, kad, pavyzdžiui, jų gamyba gali būti apribota iki 5 proc., tai yra taikoma kitose šalyse“, – galimą scenarijų pateikia jis ir priduria, kad stambių saulės parkų vystytojai iš Energetikos ministerijos tikisi didesnio aiškumo nustatant visas konkrečias ribas.

Pasak A. Radavičiaus, kitas dalykas, kuris dėl gamybos apribojimų labai kelia nerimą investuotojams, yra ministerijos nustatytas prioritetinių grupių sąrašas, kurio viršuje atsiduria jūrinis vėjas, kurio Lietuvoje dar nėra.

„Remiantis tuo prioritetiniu sąrašu, sakoma, kad jei sistemoje bus per daug energijos, nebus kur jos realizuoti, gamyba viršys vartojimą ir mes turėsime riboti gamintojus, mes neribosime jūrinio vėjo, bet ribosime saulės energetiką“, – kalba ekspertas.

„Dabar lyg ir suprantame, kad mūsų neribos, kol nėra jūrinio vėjo, bet kai jis atsiras ir didžiuliai elektros energijos kiekiai pateks į mūsų sistemą – sutaps jų gamyba su mūsų gamyba, – jie gaus prioritetą. Tai galima laikyti kaip paramos priemone, angliškai tai vadinama priority dispatch, kai vienas šaltinis yra atjungiamas pats paskutinis“, – nusivylimo neslepia A. Radavičius.

„Jei valdžios institucijos ir toliau stabdys didelių saulės parkų plėtrą, mes prarasime momentą, kuris šiuo metu yra, nes aukštos elektros kainos būtent ir motyvuoja investuotojus statyti saulės elektrines, o aukštos kainos neišliks amžinai. Jau dabar kai kurie investuotojai traukiasi, pamatę stabdančius procesus, jau dabar investuoja kaimyninėse šalyse. Liksime prie suskilusios geldos, prie kurios ir buvome visus tuos metus po Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, kai niekaip nesugebėjome padidinti savo vietinės elektros energijos generacijos“, – požiūriu dalijasi jis.

Saulės energijos potencialas Lietuvoje dar neišnaudotas – yra ir apleistų teritorijų, kaip sandėliai, hipodromai, sąvartynai ir panašios didelės infrastruktūrinės teritorijos, kuriose galėtų kilti dideli saulės parkai.