„Lietuvoje (sistema – BNS) ne tik planuojama, bet ir kuriama. Tokia sistema yra iš tiesų kuriama. Esame šiek tiek apie tai kalbėję ir anksčiau, bet ji yra kuriama ir vykdomas pasirengimas, kad mobilizacijos metu, jeigu nebūtų interneto ryšio, būtų galimybė atsiskaityti ne tik grynaisiais, (...) bet ir mokėjimo kortelėmis“, – BNS sakė S. Krėpšta. 

„Matome, kad dalis žmonių kartais ir neturi grynųjų, yra įpratę mokėti kortelėmis. Tai galvojame, kad toks papildomas funkcionalumas būtų naudingas ir padidintų mūsų, kaip šalies, atsparumą įvairioms nenumatytoms aplinkybėms mobilizacijos metu“, – teigė LB valdybos narys. 

S. Krėpštos teigimu, tokia sistema pradėta kurti institucijoms gavus užduotį iš ankstesnės kadencijos Vyriausybės pasiruošti galimai mobilizacijai.

Seimas balandžio pabaigoje po pateikimo pritarė krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės ir grupės socialdemokratų užregistruotoms Mokėjimų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma numatyti, kad mobilizacijos Lietuvoje atveju vartotojai galėtų atlikti mokėjimus kortele nesant ryšio ir iš sąskaitos, kurioje esančioms lėšoms yra nustatytas areštas, taip pat viršijant sąskaitos likutį arba kredito limitą, kai nėra galimybės patikrinti šių duomenų.

Pasak LB valdybos nario, Seimui priėmus šias pataisas pavasario sesijoje, mokėjimų nesant interneto ryšio sistema galėtų pradėti veikti per keletą mėnesių.

Naujienų agentūra „Reuters“ šią savaitę pranešė, jog Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Estijoje kuriamos mokėjimų be interneto kortelėmis sistemos, kurios bus atsarginis variantas, jei nutrūktų interneto ryšys, įskaitant diversijos išpuolius.

Apie tokius planus paskelbta po to, kai pastaraisiais metais Baltijos jūros regione įvyko keletas nepaaiškinamų pažeidimų svarbiai povandeninei infrastruktūrai, o Vakarų žvalgybos tarnybos kaltino Rusiją įvairiais diversijos aktais.

Pasak S. Krėpštos, LB kuriama sistema pirmiausia skirta mobilizacijai, tačiau jis neatmeta, kad tokią sistemą būtų galima naudoti ir kitais atvejais, kai šalyje būtų nutrauktas interneto ryšys.

„Dabar mes koncentruojamės į mobilizaciją, nes tokią užduotį turime ir siekiame, kad tas funkcionalumas būtų sudėliotas, jeigu būtų paskelbta mobilizacija. Be abejo, tai yra susiję dalykai. Jeigu vyksta kažkokios diversijos ar kiti dalykai, tas mobilizacijos režimas galbūt ir būtų įjungiamas“, – sakė S. Krėpšta.

„Jeigu toliau diskusija tęsis, kad reikėtų ir plėsti ir įtraukti kitas aplinkybes, turint veikiantį mechanizmą nebus problema, kaip jį būtų galima pritraukti ir kitoms aplinkybėms“, – pridūrė jis. 

S. Krėpštos teigimu, nesant ryšio mobilizacijos metu naudojantis sistema už tam tikrą sumą būtų galima nusipirkti tik būtiniausių prekių.

„Čia mes kalbame apie maisto prekių parduotuves, vaistines ir degalines. Tai nebūtų, aišku, bet koks veikimas, bet kurioje kavinėje. Tai būtų tam tikras ribotas būtiniausių prekių sąrašas“, – sakė LB valdybos narys.

Be to, pasak centrinio banko, mobilizacijos metu sutrikus ryšiui, elektros energijos tiekimui ar panašiai bent iš dalies šalyje esančių bankomatų būtų galimybė pasiimti grynųjų pinigų.

Jo teigimu, sistema kuriama bendradarbiaujant LB, Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai ir Nacionaliniam krizių valdymo centrui, ją reikia suderinti su bendrovių „Visa“ ir „Mastercard“ kortelėmis, bankais, prekybininkais.

Naujausios Europos Centrinio Banko (ECB) atliktos vartotojų mokėjimo įpročių apklausos duomenimis, pernai Lietuvoje fizinėse prekybos vietose 54 proc. mokėjimų buvo atliekami grynaisiais pinigais.