V. ŠAPOKA: ŠALIES BVP ŠIEMET GALI SMUKTI 7 PROC. AR DAUGIAU

Lietuvos ekonomikos nuosmukis dėl koronaviruso krizės šiemet gali siekti 7,3 proc., tačiau iki vasaros viruso nesuvaldžius, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) gali smukti gerokai daugiau, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

„Laikantis prielaidos, kad viruso plitimas bus suvaldytas pirmąjį šių metų pusmetį, po kurio ekonominis aktyvumas laipsniškai pradės atsigauti, matome, kad ekonomika gali smukti 7,3 proc. ir daugiau, dabartinės prognozės, žinoma, keisis. Jeigu iki vasaros viruso plėtra nebus suvaldyta, Lietuvos BVP gali smukti gerokai daugiau ir mes tai galime skaičiuoti dviženkliais skaičiais“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje sakė V. Šapoka.

Pasak jo, BVP nuosmukis priklausys ne tik nuo pandemijos suvaldymo, tam skirtų priemonių, bet ir nuo šalies eksporto rinkų: „Kitaip tariant, esame tikrai visi viename laive.“ 

Jeigu iki vasaros viruso plėtra nebus suvaldyta, Lietuvos BVP gali smukti gerokai daugiau ir mes tai galime skaičiuoti dviženkliais skaičiais.

Kovo mėnesį Finansų ministerija prognozavo, kad suvaldžius koronaviruso plitimą per pirmąjį  pusmetį, Lietuvos BVP šiemet sumažėtų iki 2,8 proc., o kitąmet augimas siektų 5,4 procento.

„Ekonominės prognozės tikrai nieko gero nežada, šiandien paskelbtoje apžvalgoje pateikiamos naujausios Finansų ministerijos specialistų įžvalgos remiantis jau pirmojo ketvirčio statistiniais duomenimis (...) Jie rodo ne tik lėtėjantį ekonomikos aktyvumą, bet ir prastėjančius verslo bei vartotojų lūkesčius. Kelerius metus vyravę labai optimistiniai verslo ir vartotojų lūkesčiai yra visiškai išblėsę“, – teigė finansų ministras.  

Naujausios prognozėse numato, kad kitąmet šalies ekonomikos augimas sieks 6,6 proc. Pasak V. Šapokos, tikėtina, kad BVP kitąmet augs tiek, kiek šiemet nukris.

„Turiu omenyje, kad panašiai, kiek bus šiemet BVP nuosmukis, atitinkamai, tiek kitais metais augimas. Tačiau tai yra grubios prognozės, nes tai, ką prognozuoja tiek Lietuva, tiek kitos šalys, tarptautinės organizacijos, šitos prognozės orientuojasi į labai trumpą laiką su didele tikimybe, kad jos artimiausiu metu bus peržiūrėtos“, – kalbėjo V. Šapoka. 

Jo teigimu, biudžeto išlaidų mažinimas šiuo metu nėra svarstomas, nes makroekonominė logika reikalauja, jog šalis vykdytų ekspansinę fiskalinę politiką, o tam reikia skolintis.

„Kalbant apie tai, kuomet valstybė pasiskolins didžiąsias sumas, priminsiu, kad iš tarptautinių organizacijų jau esame pasiskolinę 1,5 mlrd. eurų. Artimiausiu metu keliausime į euroobligacijų rinkas, taip pat skolinamės vidaus aukcionuose“, – sakė V. Šapoka.

Prognozuojama, kad namų ūkių vartojimo išlaidos šiemet sumažės 3,7 proc., valdžios sektoriaus išlaidos išaugs 1,3 proc., tuo metu bendrojo kapitalo formavimas (investicijos) smuks 5,1 procento. 2021 metais šie rodikliai turėtų augti atitinkamai 3,1 proc., 0,5 proc. ir 4,1 procento.

Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas šiemet turėtų smukti 15 proc., importas - 10,3 proc., o kitąmet padidėti atitinkamai 13,7 proc. ir 9 procentais.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų siekti 1 proc., 2021 metais - 2 procentus.

Užimtų gyventojų skaičius šiemet turėtų sumažėti 4,5 proc., o nedarbas išaugti iki 10,5 procento. Kitąmet šie rodikliai, tikimasi, atitinkamai augs 2,3 proc. ir mažės 3,3 procento.

Diskusijos dėl valstybinio banko

Prezidentui Gitanui Nausėdai praėjusią savaitę vėl iškėlus valstybinio  banko ar fondo kūrimo idėją, finansų ministras teigia, kad apie tai kalbėti anksti, tokios diskusijos galėtų vykti vėliau. Vilius Šapoka kartoja, kad jo steigimas užtruktų apie metus ir kainuotų apie 1 mlrd. eurų.

„Šiuo metu Lietuvoje turime tris finansinio skatinimo institucijas, tai yra „Invega“, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Manau, kad šių trijų finansinių institucijų tikrai pakanka. Kalbant apie valstybinio banko steigimą, visuomet galima tokią alternatyvą svarstyti, tačiau tai užtruktų maždaug apie metus laiko. Jeigu norime tikrai reikšmingo banko, tai kainuotų apie 1 mlrd. eurų. Manau, kad tokia diskusija galima ateityje, bet tikrai ne šiuo metu“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje sakė Vilius Šapoka.

Jis sutiko, kad kai kurios paramos priemonės verslui galėjo startuoti anksčiau.

„Į ką noriu atkreipti dėmesį, kad vienas mechanizmas, kuris šiuo metu tikrai plačiai taikomas, tai likvidumo parama per mokesčių ir socialinio draudimo įmokų atidėjimą, tikrai sėkmingai veikia. Matome šimtai milijonų atidedamus mokesčius ir šitos lėšos naudojamos kaip apyvartinis kapitalas. Tikrai kviečiu įmones, kurios nukentėjo, atidėti mokesčius ir taip spręsti savo likvidumo problemas“, – sakė ministras.

Bankams neskolinant sunkumų patiriančioms įmonėms, G. Nausėda praėjusią savaitę sakė, kad kilus koronaviruso krizei galima vėl svarstyti apie valstybinio banko steigimą. Anot jo, tokia institucija galėtų būti nebūtinai bankas, o, tarkime, plėtros fondas.

Apie tai, kad reikėtų mąstyti apie valstybinio banko kūrimą, G. Nausėda buvo užsiminęs ir pernai. Tuomet jis sakė, kad valstybinio banko kūrimas „neturėtų būti tabu“.

Tačiau ministras V. Šapoka ir tuomet sakė, kad valstybinio banko steigimas būtų brangus ir rizikingas, idėja abejojo ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Apsaugos priemonių kainos

Prezidentui vetavus kainų reguliavimą numatančias įstatymų pataisas, finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad laikinai reguliuoti būtų galima apsaugos priemonių bei kitų „jautrių“ prekių kainas. 

„Žinoma, geriausias reguliuotojas yra efektyvi rinka, efektyvi konkurencija, tačiau, mano nuomone, išskirtiniais atvejais kainų reguliavimas trumpu laikotarpiu yra pateisinamas, kuomet kalbame apie itin jautrias sritis, kaip pavyzdžiui, apsaugos priemonės saugantis nuo viruso“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo V. Šapoka.

Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymų pakeitimus, kuriais numatyta galimybė valstybei reguliuoti kainas. Jo nuomone, tai daryti galima tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį.

Vyriausybė laikėsi pozicijos, kad kainų reguliavimas būtų pasitelktas tik išskirtiniais atvejais.

G. Nausėda pirmadienį su valdančiųjų ir opozicinių partijų lyderiais aptars ir galimybę karantino metu stabilizuoti svarbiausių produktų kainas. Seimas antradienį turėtų balsuoti dėl prezidento veto. 

Paskelbus karantiną ir rinkoje trūkstant apsaugos priemonių, kai kurie perpardavinėtojai kaukes, respiratorius ir kitas priemones pardavinėjo itin aukštomis kainomis.