Ž. VAIČIŪNAS: ES IR JAV BENDRADARBIAVIMAS SGD SRITYJE – GALIMYBĖ LIETUVAI
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad sprendimas įsigyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą daro Lietuvą patrauklia ir patikima partnere SGD tiekėjams iš JAV ilgalaikėje perspektyvoje. Gerai išvystyta infrastruktūra kartu su dujotiekio jungtimi tarp Lietuvos ir Lenkijos (bus baigta 2021 m.) sudaro palankias sąlygas per Klaipėdos terminalą importuojamų SGD paskirstymui visame regione.
„ES ir JAV užsibrėžusios tikslą stiprinti strateginį bendradarbiavimą SGD prekybos srityje, ir Lietuvai tai yra svarbu tiek energetinio saugumo, tiek kainų konkurencingumo prasme. Tam dabar yra pats geriausias laikas, kadangi dujų gavyba Europoje mažėja, o paklausa auga. Šiuo metu itin aktualus tampa klausimas, kiek būsimo dujų importo trūkumo ES sugebės užpildyti SGD importas iš JAV kaip atsvara didėjančiam dujų srautui iš Rusijos“, - sakė energetikos ministras Ž. Vaičiūnas, kuris ketvirtadienį dalyvavo Briuselyje vykusiame aukšto lygio ES ir JAV verslo energetikos forume, skirtame ES ir JAV bendradarbiavimui SGD prekybos srityje stiprinti.
Skaičiuojama, kad dėl didėjančios dujų paklausos iki 2025 m. Europoje susidarys apie 100 milijardų kubinių metrų per metus siekiantis dujų importo trūkumas.
JAV yra daugiausia gamtinių dujų išgaunanti valstybė pasaulyje, o ES po JAV yra antroji didžiausia gamtinių dujų vartotoja, kurios ateities energetikos strategijoje SGD užima svarbią vietą, kadangi tai yra švariausias iškastinis kuras.
EK skaičiavimais, iki 2022 m. 23 ES valstybės narės turės prieigą prie globalios SGD rinkos. Šiemet ES šalims teko daugiau nei trečdalis (35 proc.) viso JAV SGD eksporto. Skaičiuojama, kad iki 2023 m. SGD iš JAV kiekį galima būtų padvigubinti - nuo 3,3 milijardo kubinių metrų dujų iki 8 milijardų.
Šiuo metu ES esantys SGD importo pajėgumai siekia 156 mlrd. kub. m gamtinių dujų per metus. Esami SGD terminalai būtų pajėgūs patenkinti apie 40 proc. ES dujų vartojimo poreikių. Pernai SGD terminalai Europoje vidutiniškai buvo išnaudojami 30 proc. pajėgumų - importuota apie 50 mlrd. kub. m gamtinių dujų, tai sudarė apie 12 proc. viso ES dujų importo.
Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad iki 2025 m. SGD pavidalu tiekiamų gamtinių dujų apimtys taps didesnės nei įprastai dujotiekiais eksportuojamų gamtinių dujų apimtys.
ELTA primena, kad 2014 metų spalį į Lietuvą atplukdytą SGD laivą-saugyklą Lietuva nuomoja iki 2024 metų iš norvegų „Hoegh LNG“. Pernai gruodį Seimas, atsižvelgdamas į tarptautinių ekspertų vertinimus, kad Lietuvai po 2024 metų, kai baigsis laivo nuoma, ekonomiškai naudingiausia jį įsigyti, o ne toliau nuomoti, pritarė, kad Lietuva SGD laivą-terminalą nusipirktų. Atitinkami įstatymo pakeitimai įsigaliojo kovo 1 d.
Pernai rugsėjo pabaigoje Ž. Vaičiūnas susitikimuose su aukštais JAV energetikos pareigūnais ir Senato nariais kalbėjosi apie regiono energetinio saugumo problemas ir galimybes didinti SGD iš JAV eksportą į Baltijos šalis bei Vidurio ir Rytų Europos regioną.
Gruodį Ž. Vaičiūnas dar kartą lankėsi JAV. Pagrindinis vizito tikslas buvo susitikimai su JAV kompanijomis dėl galimybių importuoti SGD iš JAV tiek ilgalaikėje, tiek trumpalaikėje perspektyvoje. Kartu su ministru susitikimuose dalyvavo įmonių „Klaipėdos nafta“ ir „Lietuvos energijos tiekimas“ vadovai.
Šių metų kovą Ž. Vaičiūnas viešėjo Hiustone (JAV), kur dalyvavo pirmajame aukšto lygio ministrų forume dėl transatlantinio bendradarbiavimo energetikos srityje. Energetikos ministras taip pat dalyvavo „CERA Week 2019“ renginiuose ir dvišaliuose susitikimuose, kurių metu aptartos SGD importo galimybės į Lietuvą.
Lietuva užpernai pateko į daugiausiai SGD iš JAV importavusių šalių trejetuką, pirmoje ir antroje vietoje buvo klasikinės didžiausios SGD importuotojos - Ispanija ir Portugalija.
Be to, pernai gegužę Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo operatoriai pasirašė dujotiekio sujungimo sutartį, kuri atvers kelią dujotiekio į Lenkiją statyboms.
Lietuvos „Amber Grid“ ir Lenkijos „Gaz System“ operatorių pasirašyta tinklų sujungimo sutartimi patvirtinamas galutinis sprendimas investuoti į dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projektą bei pradėti dujotiekio statybos etapą.
Planuojama, kad GIPL dujotiekio statyba bus baigta ir jungtis pradės veikti 2021 m. gruodį. Pagal projektą, dujotiekio ilgis bus apie 500 km, iš jų Lietuvos teritorijoje - 165 km.
Pastačius dujotiekių jungtį sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, o Lenkijos kryptimi - iki 22 TWh per metus, Baltijos šalių dujų rinkas pavers bendros ES dujų rinkos dalimi.
Bendra dujotiekio Lenkijoje ir Lietuvoje vertė turėtų siekti daugiau nei 500 mln. eurų.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
BNS inf.0 komentarai -
0 komentarai -
BNS inf.0 komentarai
snarglys