ŽVILGSNIS Į DARBO RINKĄ: PRAĖJUS METAMS, NUOTAIKOS POZITYVESNĖS

Pramonė vis dar vangi, tačiau darbo pajamų augimas pastaruoju metu viršija kainų lygio augimą. Statistika rodo, kad praėjusiais metais vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių, padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių šalies įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Dabar situacija darbo rinkoje gali būti vertinama dvejopai: teigiamai iš darbuotojo pozicijos ir kiek prasčiau – iš darbdavio.

Stipresnė derybų galia

Panašiu metu praėjusiais metais visuomenėje tvyrojo nerimas. Jį kurstė tuo metu kilusios elektros energijos kainos, infliacija, nuojautos dėl potencialių darbo rinkos praradimų. Ekspertai ir ekonomistai ramina, kad šį rudenį padėtis yra kur kas stabilesnė.

Lietuvos bankas, pateikdamas savo atnaujintas ekonomines prognozes, neseniai tikino, kad, net ir lėtėjant ūkio plėtrai, nei dirbančių, nei darbo ieškančių gyventojų perspektyvos neblogės, netgi atvirkščiai – buvo sumažinta ankstesnė nedarbo prognozė ir pakelta darbo užmokesčio prognozė.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja dr. Viktorija Tauraitė pritaria, kad šiuo metu situacija Lietuvos darbo rinkoje yra gana gera. „Užimtųjų skaičius didėja, bedarbių atitinkamai mažėja ir galiausiai suformuoja nedarbo lygio mažėjimo tendenciją. Pozityvu ir tai, kad įmonės nesitiki ilgalaikio sąstingio, o tai didžiąja dalimi turi teigiamą poveikį darbuotojams: įmonės siekia išlaikyti turimus darbuotojus, kelia darbo užmokestį. Tad pastebima darbuotojams palanki situacija darbo rinkoje“, – teigia ji.

„Šiuo metu darbuotojas turi stipresnę derybų galią nei darbdavys, nes darbdaviams vis sunkiau rasti norimų darbuotojų. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, žinome, kad šių metų antrą ketvirtį, palyginti su pirmaisiais trimis metų mėnesiais, užimtųjų skaičius Lietuvoje padidėjo beveik 4 proc., o bedarbių skaičius sumažėjo. Tikėtina, kad tam reikšmingą įtaką padarė jaunimas (15–24 metų asmenys), kurio nedarbo lygis, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, sumažėjo kone perpus – nuo 16,1 proc. iki 8,5 proc.“, – sako V. Tauraitė.

Užimtumo tarnybos (UŽT) pateikiami duomenys taip pat teikia pozityvumo: bedarbių skaičius sumažėjo 0,9 tūkst., arba 0,6 proc., lyginant šių metų rugsėjo 1 d. duomenis su prieš metus fiksuotais duomenimis.

T. Biliūno / BNS nuotr.

Stabilumo viražai

Pasak V. Tauraitės, Lietuvos pramonės sektoriuje šiuo metu pastebima santykinai prasčiausia situacija, kurią didžiąja dalimi lemia ekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas, mažiau didėjanti vartojimo prekių paklausa ir augančios skolinimosi sąnaudos, kurios skatina įmones riboti savo investicinius planus.

„Visgi pozityvumo įkvepia situacija statybos ir transporto sektoriuose. Nepriklausomai nuo šių aplinkybių, pastebima, kad darbdaviai stengiasi išlaikyti esamus darbuotojus, nes bendras dirbančiųjų skaičius beveik nesikeičia. Nors samdos lūkesčiai tampa atsargesni, tikimasi, kad artimiausiu metu situacija Lietuvos darbo rinkoje, kuri šiuo metu vis dar yra gana gera, neturėtų reikšmingai pasikeisti“, – priduria V. Tauraitė.

V. Tauraitė apžvelgė vėliausius pateikiamus Valstybės duomenų agentūros duomenis, kurie rodo, kad šių metų rugpjūčio mėnesį iš viso Lietuvoje buvo atleisti 69 129, o per tą patį laikotarpį priimti 48 162 asmenys. Ekonomistė skaičiuoja, kad atleidimų skaičius beveik 21 tūkst. viršijo priimtų darbuotojų skaičių, arba apytiksliai 43,5 proc. mažiau darbuotojų buvo priimta nei atleista.

„Žinoma, šios situacijos negalima vertinti neatsižvelgiant į daugybę kitų veiksnių: sezoninio darbo terminuotos sutarties pasibaigimas, pensinis amžius, įvairios gyvenimiškos aplinkybės ir kt. Kitaip sakant, ne visi atleidimo procesai galėjo būti inicijuoti paties darbdavio“, – pabrėžia ekonomistė.

„Visgi, palyginę šią statistiką su situacija, kuri buvo prieš metus, matome, kad 73 207 asmenys buvo atleisti, o 50 115 asmenų – priimti. Skirtumas yra apie 23 tūkst. asmenų, arba apytiksliai 45,9 proc. mažiau darbuotojų buvo priimta nei atleista. Taigi šių metų rugpjūčio mėnesio darbo rinkos situacija Lietuvoje buvo santykinai geresnė nei praėjusiais metais“, – teigia V. Tauraitė.

Tačiau, remiantis UŽT duomenimis, rugpjūtį keturi darbdaviai pranešė apie planuojamus grupės darbuotojų atleidimus – planuota atleisti 235 darbuotojus. Vienos pagrindinių priežasčių yra darbo organizavimo pasikeitimai ir įmonės bankrotas.

„Atidžiau žvelgiant į šių metų atleistų darbuotojų skaičiaus dinamiką Lietuvoje, matoma, kad daugiausia jų buvo atleista šių metų rugpjūtį (69 129 asmenys), o mažiausiai – vasarį (37 880 asmenų)“, – sako V. Tauraitė.

Vertinimas: anot V. Tauraitės, nors samdos lūkesčiai atsargesni, atleidimų fronte didelių permainų nenumatoma. / J. Petronio nuotr.

Atsargus išlaidavimas

Atrodytų, paradoksalu, kad, ekonomikai stojant, atlyginimai vis dar auga. Pramonė taip pat lėtėja, tačiau darbo pajamų augimas pastaruoju metu viršija kainų lygio augimą. Dažnas iš mūsų atsargiai, apgalvotai ir racionaliai stengiasi priimti kiekvieną pirkimo sprendimą – žmonės neskuba didinti išlaidų prekėms ir paslaugoms.

„Įmonės taip pat atsargiai priima sprendimus ir, manoma, stengiasi išlaikyti esamus darbuotojus pagal turimus vidinius resursus, – sako V. Tauraitė. – Verta pabrėžti ir tai, kad netikėtai šių metų viduryje ekonomika ūgtelėjo, tačiau aktyvumas tebėra prislopęs. Teigiamas aspektas – įmonės nesitiki ilgalaikio ekonomikos sąstingio, vadinasi, lūkesčiai yra teigiami, o jie taip pat turi įtakos tiek šalies ekonomikos, tiek įmonių ateičiai.“

Vis dėlto prognozuojama, kad kitąmet vidutinis darbo užmokesčio augimas neturėtų būti toks spartus kaip šiemet. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2023 m. vidutinis mėnesio bruto, neatskaičiavus mokesčių, darbo užmokesčio augimas turėtų siekti 12,4 proc., o 2024 m. – 9,8 proc. Finansų ministerijos skaičiavimais, minėto rodiklio augimas kitąmet turėtų būti lygus 6,5 proc.

Neseniai Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė išsakė poziciją, kad, kylant Europos Centrinio Banko (ECB) bazinėms palūkanų normoms, reikia didinti gyventojų pajamas. Tačiau, ar yra tokių rezervų? V. Tauraitė primena, kad valstybės biudžete esančios pajamos yra ribotos.

Nedarbo lygis 2022 m. siekė 5,9 proc., 2021 m. jis buvo 7,1 proc. Galime pasidžiaugti, kad pagal šį rodiklį esame aukščiau ES vidurkio, kuris yra 6,2 proc.

„Jeigu priimamas sprendimas didinti biudžeto išlaidas, vadinasi, tam tikra forma paskatinti vartojimą ir paleisti į rinką didesnį pinigų kiekį, reikia žinoti, kas bus tokių išlaidų finansavimo šaltinis. Apskritai, esamos infliacijos kontekste reikėtų labai atsakingai priimti sprendimus dėl vartojimo skatinimo, kadangi ECB, keldamas bazinę palūkanų normą, šiuo metu vykdo stabdančią monetarinę politiką, kurios vienas pagrindinių tikslų būtent ir yra mažinti infliaciją“, – sako ekonomistė.

Tradiciniai atotrūkiai

Statistika rodo, kad praėjusiais metais vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių, šalies ūkyje padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Didžiausias jis buvo užfiksuotas informacijos ir ryšių (3 346,7 euro), finansinės ir draudimo (2 996,3 euro) veiklos įmonėse, kuriose darbo užmokestis atitinkamai 1,9 ir 1,7 karto viršijo šalies ūkio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.

„Kita vertus, 2022 m. mažiausią vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, neatskaičiavus mokesčių, gavo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (1 200,5 euro), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (1 430,9 euro) ir kitos aptarnavimo veiklos (1 420,7 euro) darbuotojai. 2022 m. šalies ūkyje, be individualių įmonių, didžiausias vidutinis valandinis darbo užmokestis buvo informacijos ir ryšių veiklos įmonėse (20,70 eurų), o mažiausias – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonėse (7,28 euro)“, – vardija V. Tauraitė.

Regioniniu požiūriu, kaip įprasta, išsiskyrė Sostinės regionas, kuriame praėjusiais metais buvo nustatytas didžiausias vidutinis mėnesio darbo užmokestis, sudaręs 2 002 eurus – jis padidėjo 13,6 proc., palyginti su 2021-aisiais. „Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione vidutinis mėnesio darbo užmokestis padidėjo 12,6 proc. ir sudarė 1 621 eurą. Savivaldybių lygmeniu 2022 m. tikslinga išskirti Vilniaus miestą ir Zarasų rajoną. Didžiausias vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo Vilniaus mieste (2 068,6 eurai), o mažiausias – Zarasų rajone (1 253,3 eurai)“, – detalizuoja ekonomistė.

Ateitis: prognozuojama, kad 2060-aisiais kas trečias Europos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų amžiaus, todėl sidabrinė ekonomika bus vis aktualesnė. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Moterų persvara

Revizuodama pastarųjų metų bendras darbo rinkos tendencijas, V. Tauraitė pirmiausia išskiria, kad, palyginti su 2021-aisiais, 2022 m. 52,2 tūkst., arba 3,8 proc., padidėjo 15–64 metų amžiaus užimtų gyventojų skaičius Lietuvoje. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo ir į darbo rinką bandantys integruotis ukrainiečiai.

Ekonomistė taip pat akcentuoja įdomų pastebėjimą, kad 2021-aisiais tarp užimtų gyventojų santykinai daugiau buvo vyrų (687,4 tūkst.) nei moterų (681,2 tūkst.), tačiau 2022 m. situacija apsivertė: darbo rinkoje buvo įsitvirtinę 726,3 tūkst. moterų (51,15 proc.) ir 694,5 tūkst. vyrų (48,85 proc.).

„2022 m. bedarbių skaičius sumažėjo 15,5 tūkst. (14,8 proc.), palyginti su 2021 m. Logiška, kad užimtųjų ir bedarbių skaičiaus pokyčiai lėmė dar labiau mažėjantį nedarbo lygį 2022-aisiais – 5,9 proc., 2021 m. jis buvo 7,1 proc. Galime pasidžiaugti, kad pagal šį rodiklį esame aukščiau ES vidurkio, kuris yra 6,2 proc.“, – išvadas daro ekspertė.

Ji sako, kad verta išskirti ir potencialios darbo jėgos kitimo tendencijas. V. Tauraitės aiškinimu, šiai kategorijai priskiriami asmenys, aktyviai ieškantys darbo, tačiau negalintys pradėti dirbti, ir asmenys, galintys pradėti dirbti, tačiau aktyviai neieškantys darbo. Anot jos, potenciali darbo jėga, palyginti su darbo jėga, 2022 m. sudarė 1,9 proc., o prieš metus šis dydis siekė 2,1 proc. Ekonomistės vertinimu, šį pokytį galima sieti su potencialios darbo jėgos suaktyvėjimu ir galbūt sėkmingesne šios grupės asmenų integracija į darbo rinką.

Ukrainiečių indėlis

Statistika rodo, kad Lietuvos darbo rinkoje gana sėkmingai įsitvirtina ir užsienio piliečiai, tačiau pirmiausia V. Tauraitė išskiria ukrainiečius: „Per visą karo Ukrainoje laikotarpį į mūsų šalį atvyko apie 81 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Didžioji jų dalis, apie 50 tūkst., yra darbingo amžiaus asmenys. Žinoma, jie prisidėjo prie Lietuvoje esamos darbo rinkos situacijos – mažėjančio nedarbo lygio. Be to, ukrainiečių įdarbinimas darbdaviams yra viena priemonių, siekiant spręsti darbuotojų trūkumo problemą.“

Remiantis UŽT duomenimis, galima teigti, kad 2022 m. viena iš priemonių, kurią darbdaviai taikė siekdami spręsti darbuotojų trūkumo problemą, buvo ukrainiečių, kurie bėgo nuo karo veiksmų ir atvyko į Lietuvą, įdarbinimas. Nors ši priemonė nebuvo pati populiariausia, tačiau ją dažniausiai taikė apdirbamosios gamybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvenimo ir maitinimo paslaugų įmonės. „Visgi darbdaviai susidūrė su tam tikrais sunkumais, tokiais kaip įdarbinimo procedūros ir reikalavimai, kalbos barjeras, netikrumas ar neapsisprendimas dėl ateities“, – priduria V. Tauraitė.

„Suprantama, kad ne visi ukrainiečiai sėkmingai integruojasi į Lietuvos darbo rinką. Šių metų rugsėjo 1-ąją UŽT buvo registruota 5,6 tūkst. ukrainiečių, iš jų 3,1 tūkst. – bedarbio statusu. Didžioji dalis bedarbių ukrainiečių buvo moterys (85,5 proc.)“, – tęsia ji.

Sidabrinė ekonomika

Remiantis „Citadele“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 25 proc. lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos. Baltijos šalyse tas pats tyrimas parodė panašius rezultatus. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, matoma, kad didžiąją dalį užimtų gyventojų Lietuvoje 2022 m. sudarė asmenys nuo 25 iki 64 metų amžiaus, o užimtumo lygis 25–29 metų asmenų kategorijoje siekė 84,9 proc., 60–64 metų grupėje – 62 proc. Vyresnių nei 65 metų asmenų užimtumo lygis siekė 11,7 proc.

V. Tauraitės teigimu, nevertėtų pamiršti fakto, kad žmonija sparčiai sensta, o vyresni žmonės sudaro vis didesnę visuomenės dalį. Ne išimtis ir Lietuva. „Pavyzdžiui, 2022 m. ir 2023 m. 16 proc. nuolatinių Lietuvos gyventojų sudarė asmenys iki 15 metų, 62 proc. – darbingo amžiaus asmenys, 22 proc. – pensinio amžiaus asmenys. Taip pat yra žinoma, kad Lietuvoje 2022-aisiais, 2023-iaisiais išlaikomo amžiaus žmogaus koeficientas buvo lygus 54. Tai rodo, kad 100-ui 15–64 metų amžiaus gyventojų tenka išlaikyti 54 asmenis – 23 vaikus iki 14 metų ir 31-ą 65-erių ir vyresnį žmogų“, – konstatuoja ekonomistė.

„Prognozuojama, kad 2060 m. kas trečias Europos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų amžiaus, todėl šiame kontekste vis svarbesne tampa sidabrinė ekonomika“, – neabejoja ji.