KUO BAIGSIS CHAOSAS DĖL UŽBLOKUOTŲ SĄSKAITŲ?

Prieš dvi savaites įdiegta Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) sukūrė problemų tūkstančiams žmonių ir įstaigų. Kai kurios jų savo lėšomis negali naudotis ir šią savaitę, tad baiminasi naujų skolų, didelių nuostolių. Tačiau sistemą įdiegusios ir jai duomenis teikiančios institucijos kaltės neprisiima.

Įšaldė daugiau, nei reikia

"Taip, mes buvome skolingi Mokesčių inspekcijai, bet pinigų sąskaitose yra žymiai daugiau, nei reikia. Jau dvi savaites laukiu, kol pinigus pasiims, bet nei nusiskaičiuoja, nei naudotis leidžia, o jau reikia ir atlyginimus, ir naujus mokesčius mokėti", – pyko Jonavoje registruotos bendrovės "Verslo tiltas" direktorius Virgilijus Puišys.

Jo vadovaujama bendrovė – viena iš tūkstančių, netikėtai prieš dvi savaites supratusių, kad nebegali pasinaudoti savo sąskaitose turimomis lėšomis. Nurodymą užblokuoti sąskaitas bankams išsiuntė PLAIS. Tik tada paaiškėjo, kad sistemai pateikti duomenys ne visada atitinka realybę. Pavyzdžiui, PLAIS mato, kad kažkada buvo priimta nutartis apriboti naudojimąsi sąskaitomis, tačiau nemato, kad nurodymas įšaldyti lėšas jau atšauktas, nors tai ir buvo padaryta.

"Užsienyje gyvenančio mano kliento sąskaitos buvo atblokuotos rugsėjo pradžioje, tačiau įdiegus PLAIS jas ir vėl užblokavo. Klientas nesupranta, kas darosi – niekas neinformavo, kad kažkas panašaus gali įvykti", – pasakojo advokatas Ruslanas Mazurovas.

Trūksta informacijos

Nuo PLAIS nukentėję verslininkai labiausiai piktinosi, kad apie galimus nesklandumus nebuvo informacijos. Duomenų apie problemas trūko ir po sistemos įdiegimo.

"Skambinau į Mokesčių inspekciją, ten sakė kreiptis į Registrų centrą. Ši įstaiga liepė vėl skambinti į VMI. Ten siūlė kreiptis į banką, o bankas tikino, kad nieko negali padaryti, ir rekomendavo atakuoti Registrų centrą. Ten jau kartojo, kad tuoj tuoj viską sutvarkys, bet tas "tuoj" jau dvi savaites tęsiasi. Pikčiausia, kad niekas aiškiai nepasako, ką daryti ir kur kreiptis. Elektroninių laiškų gal 50 parašiau, skambinau irgi dešimtis kartų. Savaitę sugaišau, kol suradau du žmones, kurie bent kalbasi", – pasakojo V.Puišys.

"Manau, kad šitos sistemos įdiegimas puikiai iliustruoja, jog Lietuvos institucijoms trūksta atsakomybės. Nejaugi nebuvo galima pirmiausia viską išbandyti? Juk galėjo bent perspėti apie galimus nesklandumus? Kai ką būtume apmokėję iš anksto, galų gale, kažkiek pinigų išgryninę", – kalbėjo bendrovės "Meyer & John" vadovas Ulfas Lechtenbrinkas.

Pridarė nuostolių

Jis pasakojo, kad sąskaitose esančiais pinigais negalėjo naudotis beveik dvi savaites – problemos buvo išspręstos praėjusį ketvirtadienį. Todėl nebuvo galima sumokėti atlyginimų darbuotojams, strigo darbai, vis dar kybo grėsmė, kad PLAIS klaidos gerokai kirs per įmonės kišenę. "Pavyzdžiui, iki spalio turime pabaigti vieną stambų projektą, bet reikalingos įrangos įsigijimas nusikėlė savaitei, nes tiekėjas iš pradžių nesutiko jos pristatyti, kol nebus sumokėti pinigai. Įranga bus atvežta tik antradienį (šiandien – red. past.), nežinau ar viską baigsime laiku", – būgštavo U.Lechtenbrinkas. Už vėlavimą sutartyje numatytos griežtos sankcijos. Jei jos bus panaudotos, U.Lechtenbrinkas neatmetė tikimybės, kad bus ieškoma kaltininkų.

"Matysime, kiek žalos bus. Dėl tūkstančio eurų gal ir neapsimoka prasidėti, bet jei žala sieks 10 tūkst. galvosime, ką daryti, tarsimės su advokatais", – kalbėjo U.Lechtenbrinkas.

Tikisi susitvarkyti šią savaitę

Prisistatyti nenorėjęs vienos Kauno bendrovės vadovas pasakojo, kad užblokavus sąskaitas negalėjo atsiskaityti su tiekėjais, ėmė strigti gamyba, tačiau teisybės ieškoti direktorius neketina. "Tiesiog šią savaitę dirbame daugiau, kad šiek tiek kompensuotume tuos praradimus Pradėk su valstybe bylinėtis, tik laiką sugaiši", – įsitikinęs kaunietis.

"Kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas ir vertinamas individualiai, kartu su visomis sistemos diegime dalyvaujančiomis institucijomis, esant objektyvioms aplinkybėms taip pat bus sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo", – teigė PLAIS įdiegusio Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.

Penktadienį jis pranešė, kad dėl sistemos nepatogumų patiriančių asmenų skaičius sumažėjo iki kelių. Tačiau išties problemos mastas yra kur kas didesnis – PLAIS kūrusios bendrovės "Alna software" direktorius Elijus Čivilis vakar atskleidė, kad programuotojai intensyviai dirbo visą savaitgalį, nepaisant to, darbo dar liko nemažai. "Nesklandumų dar bus, bet tikiu, kad visos problemos bus išspręstos per šią savaitę", – vylėsi E.Čivilis. PLAIS kurta pustrečių metų, tam skirta daugiau kaip 0,5 mln. eurų.

Kaltųjų nėra

A.Petrošius prieš porą savaičių nurodė, kad dalį kaltės turi prisiimti antstoliai. Neva jie buvo pasyvūs, kai vyko sistemos testavimo darbai. Antstoliai kaltinti ir dėl to, kad sistemos duomenų bazės nepasiekė kai kurios pinigų išieškojimą stabdančios nutartys.

Antstolių rūmai tokia Registrų centro pozicija pasipiktino. "Mūsų žiniomis, šiuo metu Registrų centro pozicija yra pasikeitusi. Minėto komentaro pagrindu paskleistus klaidinančius teiginius Lietuvos antstolių rūmai prašys viešai paneigti", – praėjusią savaitę dienraščiui rašė Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė.

Vėliau atsakymų, kas kaltas, kad sistema veikia su klaidomis, gauti nebepavyko. "Atsižvelgiant į tai, kad kuriant PLAIS buvo renkami, tikslinami ir perduodami net 19 institucijų turimi duomenys, galima sakyti kad sistemos startas buvo gan sėkmingas. Šiuo metu visos PLAIS projekte dalyvaujančios institucijos susikoncentravusios į kuo spartesnį tų individualių nesklandumų, kilusių dėl techninių duomenų apdorojimo ir perdavimo sutrikimų, sprendimą. Kitą vertus, tos problemos atspindi ne naujosios tvarkos trūkumus, o ankstesnės, iki šiol galiojusios neskaidrios, neunifikuotos skolų išieškojimo praktikos trūkumus, kurie ir pastūmėjo sukurti PLAIS. Šiuo metu didžiausios pastangos sutelktos ateičiai, t.y. PLAIS sistemos veiklai normalizuoti ir šios naujovės teikiamiems pranašumams realizuoti", – raštu atsakė A.Petrošius.

Ministerija tyli

Nurašymo nurodymus sistemai teikia Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos muitinė, "Sodra" bei antstoliai. Naująją sistemą pasiekia Nacionalinės teismų administracijos, Centrinės hipotekos įstaigos, Gyventojų registro bei Juridinių asmenų registro duomenys.

Sistemą įdiegė Registrų centras. Jis, ir kai kurios kitos, už sistemos duomenų bazės pildymą atsakingos institucijos, pavaldžios Teisingumo ministerijai. Ministro Juozo Bernatonio komentaro vakar gauti nepavyko. Nuo atsakymų susilaikė ir kiti ministerijos atstovai.

"Kadangi PLAIS tvarkytojas yra Registrų centras, visus klausimus reikėtų adresuoti būtent Registrų centrui", – atsakė  ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius.

Komentaras

Elijus Čivilis

"Alna software" direktorius

Negali taip būti, kad tokia sistema pradėtų veikti be jokių problemų, nes realiai panašių sistemų yra vienetai, negalima iš kažkur paimti ir įdiegti, reikia viską sukurti.

PLAIS išryškino tas problemas, kurių anksčiau nematėme. Daugelis bėdų susijusios su duomenų tikslumu, jų įvedimu, pavyzdžiui, neteisingai parašyta pavardė, kita informacija. Išryškėjo, kad kai kuriose institucijose duomenys yra neužbaigti arba įvesti netinkamo formato.

Įdiegus bandomąją versiją, panašių klaidų neišlindo. Tai nestebina, nes kiekviena bandomoji aplinka yra apribota – 100 proc. ji tikrosios sistemos neatitinka. Mes negalėjome žaisti su realiais duomenimis. Dabar sistema funkcionuoja, su ja viskas gerai, liko sutvarkyti tik probleminius dalykus.

Nesu linkęs nieko kaltinti. Priešingai, mane sužavėjo skirtingų institucijų gebėjimas bendradarbiauti. Buvo baugu, kad nepavyks diriguoti šitam koncertui, bet visi dirba lanksčiai. Kažko kaltinti negalima ir todėl, kad atsakomybės yra susijusios – mes visi atsakingi už galutinį produktą, kuris unikalus ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Netrukus galėsime kitiems perteikti šitą patirtį, kuri bus įvertinta. Sistema – didelis žingsnis į priekį, kai institucijos pradeda veikti ne kiekviena atskirai, o kartu, besidalydamos duomenimis. PLAIS nepaliks galimybės šešėliui, kuris buvo galimas tarp atskirų proceso žingsnių.

PLAIS

Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) visiems kreditoriams – tiek valstybės institucijoms, tiek įmonėms ar fiziniams asmenims, sudarys vienodas galimybes atgauti skolas. Sistema duomenis apie piniginių lėšų apribojimą tvarkys centralizuotai: perduos bankams apribojimo bei nurašymo nurodymus ir proporcingai paskirstys skolininko lėšas kreditoriams.

PLAIS pakeis iki šiol galiojusią tvarką, kai greičiausiai skolininko lėšas atgaudavo tas, kas pirmasis bankui pateikdavo pinigų apribojimo bei nurašymo nurodymus. Kiti kreditoriai tuo metu laukdavo eilėje, tad kai kuriems jų lėšų atgavimas tapdavo keblus.

Šaltinis: Registrų centras