UŽ SVETIMĄ KABELĮ – BAUDA

Energetikų išskirtinės pozicijos įsiutino klaipėdiečius verslininkus – už ne vietoje pakloto elektros kabelio nutraukimą gavę baudą, klaipėdiečiai pasisamdė teisininkus, ir vos po mėnesį trukusio ginčo įmonės ESO pretenzijos ėmė bliūkšti.

Pasižiūrėjo už 280 eurų

Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje įsikūrusią įmonę užklupo nemalonumai po to, kai pasamdyti rangovai, griaudami sandėlį, nutraukė 10 kV įtampos elektros kabelį.

Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) darbuotojai atvyko apžiūrėti įvykio vietą ir iš karto pateikė 280 eurų sąskaitą.

"Už pažiūrėjimą nurodė susimokėti. Net nieko nedarė. Atvažiavo, pažiūrėjo ir išvažiavo, nurodydami, kad tiek kainuos kabelio sužalojimo vietos nustatymas. Du nukirsti laidai taip ir liko styroti", – stebėjosi įmonės "Eurovia Lietuva" teisininkas Martynas Bereika.

Incidentas nutiko "Eurovia Lietuva" Klaipėdos padalinio teritorijoje. Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje čia veikia asfaltbetonio gamykla.

Siaubas, kas galėjo nutikti, baisu vien pagalvoti.

"Mūsų įsigytame sklype stovėjo senas mineralinių miltelių sandėlio pastatas, kuris daugybę metų nebuvo naudojamas. Milteliai sovietmečiu į jį buvo atvežami traukiniais. Pats pastatas buvo jau kritinės būklės, todėl nusprendėme jį nugriauti. Pasamdėme sertifikuotą įmonę ir ši ėmėsi darbų. Tačiau visus čia ištiko šokas, kai kasant gruntą paaiškėjo, kad darbininkas nutraukė 10 kV įtampos elektros kabelį. Siaubas, kas galėjo nutikti, baisu vien pagalvoti. Laimei, viskas baigėsi gerai", – pasakojo įmonės "Eurovia Lietuva" direktorius Vakarų regionui Artūras Valys.

Linija driekiasi po pastatu

Pradėjus aiškintis, kodėl nutiko incidentas, paaiškėjo įdomių dalykų. Elektros kabelis pasirodė esąs po pastatu.

"Jau tai mus nustebino. Pats pastatas yra pastatytas 1980 m. O štai kabelis po juo įregistruotas 1984-aisiais. Kaip tai galėjo nutikti?" – retoriškai klausė A.Valys.

Įmonės teisininkas M.Bereika akcentavo, kad pagal saugumo taisykles elektros kabeliai gali eiti šalia pastatų ir turi būti pakloti 60 cm nuo pastato pamato.

"Tokio galingumo kabelis buvo įkastas vos kelių dešimčių centimetrų gylyje. Turime užfiksavę, kaip viskas atrodė incidento metu. Pagal taisykles jis privalo būti įkastas ne mažiau nei 70 cm gylyje. To reikalavimo nebuvo laikytasi, o ESO pateikė atsakymą, esą kabelis buvo įrengtas laikantis 1984 m. buvusių reikalavimų. Kokie jie buvo anuomet, niekas nežino, o ESO neinformavo", – stebėjosi teisininkas M.Bereika.

Laidas – į vamzdį

Įmonė ESO pateikė kabelį nutraukusiai įmonei pretenziją ir nurodė atlyginti 2 033 eurų žalą. Klaipėdiečiai nesutiko.

"Mes manome, kad kaltė šiame reikale yra mišri. Taip, kabelį mes nutraukėme. Tačiau, jei jis būtų buvęs tinkamai įrengtas, taip nebūtų atsitikę", – akcentavo įmonės teisininkas M.Bereika.

Įmonės atstovai džiaugiasi bent tuo, kad energetikai sutiko išklausyti jų poziciją, bet į galutines derybas niekas nėjo.

"Mes turime savą versiją, kaip tai galėjo nutikti. Tikėtina, kad sovietmečiu po pastatu buvo paklotas rezervinis vamzdis, kuris ir buvo panaudotas kabeliui nutiesti", – vieną versijų kėlė padalinio vadovas A.Valys.

Iš vienos nugriauto pastato pusės iki šiol driekiasi geležinkelio bėgiai, todėl klaipėdiečiai verslininkai spėlioja, kad galbūt energetikai ir klojo elektros kabelį po pastatu, nes privalėjo išlaikyti atstumus nuo bėgių.

Nusidėvės po 275 metų?

Aiškindamiesi, už ką iš jų reikalaujama pinigų ir kodėl pateikta tokio dydžio pretenzija, klaipėdiečiai iš ESO išgirdo, kad šiam kabeliui, kuris po žeme atgulė 1984 m., šiuo metu taikomas vos 12 proc. nusidėvėjimas.

"Teoriškai išeitų, kad šimtaprocentinis nusidėvėjimas šiam kabeliui būtų taikomas po 275 metų. Mums tokie elektrikų teiginiai kelia loginių abejonių ir mes pateikėme atsakymą, kad nesutinkame mokėti reikalaujamos sumos", – įvykių chronologiją prisiminė teisininkas M.Bereika.

Pakako tik vieną kartą pakelti galvą ir pasipriešinti elektros tiekėjams, kai šie ėmėsi nuolaidų.

"Nepraėjo nė mėnuo, kai iš ESO gavome patikslinimą, kad vis dėlto kabelio nusidėvėjimas siekia 67 procentus. Pretenzija sumažėjo iki 1 614,59 euro. Visa ši istorija kelia minčių, kad išskirtines sąlygas rinkoje turinti įmonė elgiasi laikydamasi jėgos pozicijų. Mes galime tik spėti, kaip monopolininkas gali elgtis su kitais, kurie gal turi mažiau lėšų ir negali pasisamdyti teisininkų", – nuomonę apie situaciją išsakė M.Bereika.

Žala – pusiau

Tačiau net ir sumažinus pretenziją 419 eurų, verslininkai nežada nusileisti.

"Mes sutinkame su ESO žalą dalytis pusiau. Mes kalti tuo, kad norėjome nugriauti mums priklausantį pastatą. O tai yra visiškai teisėta", – reziumavo M.Bereika.

Klaipėdiečių įmonė siekia, kad energetikai pripažintų ir savo kaltę – jie netinkamame gylyje ir netinkamoje vietoje, po pastatu, įrengė elektros įtampos kabelį.

"ESO nėra šventa karvė. Savo klaidas vertėtų pripažinti. Jie atmeta tikimybę, kad gali klysti, žaidžia iš jėgos pozicijų ir nesutinka su silpnesniosios pusės argumentais. Traktuoja, kad jie teisūs, nors yra akivaizdūs įrodymai, kad taip nėra. Mūsų įmonei gal tai ir nėra labai dideli pinigai, bet tai yra principo ir vertybių klausimas. Juk įmonės akcijų kontrolinis paketas priklauso valstybei, vadinasi, galima sakyti, kad ji bent jau iš dalies yra išlaikoma mokesčių mokėtojų pinigais. Ne kiekvienas gali sugebėti pasipriešinti tokiai įmonei", – akcentavo M.Bereika.

Jie atmeta tikimybę, kad gali klysti, žaidžia iš jėgos pozicijų ir nesutinka su silpnesniosios pusės argumentais.

Nesilaikė reikalavimų?

Įmonė ESO turi kitą poziciją šiuo klausimu.

Bendrovės atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba aiškino, kad pastato griovėjai nesilaikė šiuo metu galiojančių taisyklių ir nepasikvietė ESO atstovų į darbų aikštelę.

"Mes visuomet akcentuojame, kad tokio pobūdžio darbai turi būti suderinti su energijos tiekėju. Svarbu atkreipti dėmesį, jog Elektros tinklų apsaugos taisyklės numato, kad elektros tinklų apsaugos zonoje galioja specialūs reikalavimai. Jais remiantis, prieš atliekant bet kokius darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, būtina gauti tinklus eksploatuojančios bendrovės leidimą", – tvarką aiškino M.Burba.

Bendrovės "Eurovia Lietuva" direktorius Vakarų regionui A.Valys akcentavo, kad įmonė nesiruošė kasinėti žemės, o griovė savo pastatą.

"Būtume neteisūs, jei savavališkai būtume jį kasę. Nuotraukose matyti, kad vamzdis su kabeliu yra paviršiuje, ne po žeme. O jis atsivėrė tik tuomet, kai buvo nugriautas pastatas. Kabelis gulėjo tiesiai po pastato grindimis", – savo argumentus dėstė A.Valys.

Be elektros – tūkstančiai

ESO atstovas M.Burba tikino, kad požeminė kabelių linija buvo pažeista "Eurovia Lietuva" pasamdytos bendrovės atliekant darbus elektros tinklų apsaugos zonoje.

"Šiuo atveju ESO nebuvo žinoma apie bendrovės "Domova" darbus, kurių metu bendrovės darbuotojai pažeidė elektros kabelių liniją, taip padarydami žalą bendrovės valdomam turtui. Dėl to laikinai elektros tiekimas buvo sutrikęs per 3 tūkst. gyventojų. Skaičiuodami žalą, vertinome kabelių linijos ruožą ir jam skirtas investicijas, nes tai yra laikoma vienu turto vienetu", – aiškino M.Burba.

ESO atstovas teigė, kad kabelių linijos gylis po žeme galėjo būti pakitęs dėl kabelių linijos apsaugos zonoje anksčiau atliktų žemės darbų, apie kuriuos nebuvo pranešta.

"Požeminė elektros kabelių linija, kuri tapo ginčo objektu, nutiesta 1984 m. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Dėl žalos apskaičiavimo su mumis susisiekė bendrovių "Domova" ir "Eurovia Lietuva" atstovai. Juos pakvietėme į susitikimą, kurio metu ieškojome abiem pusėms priimtino kompromiso. Bendradarbiaudami sutarėme, kad nustatant žalą vertinsime tik pažeistos kabelių linijos ruožo nusidėvėjimą. Dėl to gavę papildomos techninės ir darbų organizavimo informacijos patikslinome apskaičiuotą žalą", – paaiškino M.Burba.