Velykas pajuto iš anksto

„Mes Velykas pajautėme gerokai anksčiau nei kiti žmonės“, – šypsojosi kalbinti automobilių remonto meistrai.

Pastarosiomis savaitėmis į autoservisus ėmė plūsti vairuotojai, susirūpinę savo automobilių būkle. Daugeliui lietuvių balandį ir gegužę pagausėja kelionių, o kai kuriems jos apskritai tik prasideda. Prie bendro anšlago prisideda ir vis dar neatslūgstantis vasarinių padangų keitimosi bumas ir su tuo susiję remonto darbai.

Pasak Aukštųjų Šančių autoserviso „Renvoja“ atstovo Roko Gineikos, pavasarį meistrai pajaučia ne tik dėl užplūdusios šilumos, bet ir dėl specifinių darbų, kurių žiemą buvo kur kas mažiau.

„Atrodo, žmonės pabudo po žiemos miego ir susigriebė, kad reikia pasižiūrėti, kokia yra jų transporto būklė. Tarsi sausį ar vasarį ji nebūtų svarbi. Kita vertus, toks sambrūzdis suprantamas, nes būtent dabar daugeliui prasideda kelionių metas“, – svarstė pašnekovas.

Susiję: prieš pakeičiant padangas neretai prireikia ir ratų suvedimo, ir kitų su tuo susijusių darbų. / M. Northo nuotr.

Duobių revizoriai

Kas į kaimą švęsti Velykų, kas pasidairyti po pabudusią Lietuvos gamtą, o kas moksleivių atostogų į kaimyninę Lenkiją ar kur toliau. Planuojamų maršrutų meistrai prisiklauso įvairių, bet visų klientų tikslas vienas – saugiai pasiekti savo kelionės tikslą. Panašios ir jų pageidaujamos paslaugos.

„Visi lyg susitarę prašo pakeisti alyvą ir filtrus. Atrodo, iki tol niekas neskaičiavo, kiek kilometrų su senu tepalu važiavo. Pavasarį visiems reikia to paties“, – stebėjosi R. Gineika.

Didelė paklausa ir su važiuokle susijusių darbų. Meistrai net juokais save vadina miesto duobių revizoriais. Pagal klientų nusiskundimus ir jų skaičių, jie gali daugmaž tiksliai nurodyti, kuriose gatvėse po žiemos atsivėrė daugiausia duobių, kurių maršrutų būklė yra prasčiausia.

Būtent todėl specialistai rekomenduoja bent kartą per pusmetį pakelti automobilį ir įvertinti jo važiuoklės būklę. Jei pačiam vairuotojui tai padaryti sudėtinga arba namuose nėra tinkamų sąlygų, patariama užsukti į autoservisą, kuriame pakėlimas keltuvu ir meistro apžiūra tikrai nekainuoja daug. Užtat žinant realią techninę būklę, galima atlikti būtiniausius darbus ir užbėgti už akių kur kas skausmingesniems gedimams ir brangesniam remontui.

Atrodo, kad žmonės pabudo po žiemos miego ir susigriebė, kad reikia pasižiūrėti, kokia yra jų transporto priemonių būklė.

Išlenda rūdys

R. Gineikos teigimu, pakėlus automobilį neretai pasimato ne tik sezoninės, bet ir ilgalaikės bėdos. Kai kurie gedimai būdingi konkretaus gamintojo ar net specifinio modelio automobiliams.

Meistrai pastebi, kad šiais laikais net ir solidų įvaizdį turinčio „Mercedes“ kai kurie modeliai nepasižymi atsparumu mūsų keliams.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje populiarus sedanas „Mercedes“ C204, 2012 ar 2014 m. gamybos. Tarsi dar nesenas, dailus, bet dėl važiuoklės kyla problemų. Neretai aptinkame galinės sijos, vadinamojo traverso, rūdijimo ar net puvimo žymių. Aišku, lietuviška žiema, drėgmė, druskos veikia visus automobilius, bet kai kurie ypač kenčia“, – vardijo specialistas.

Panašios bėdos ir kito „Mercedes“ modelio – GLK. Šis kompaktiškas miesto visureigis, maždaug dešimties metų senumo, lietuviams patrauklus ir įperkamas. Tačiau gražus kėbulas neretai slepia silpnąsias vietas dugne – smarkiai rūdija jų priekinė sija (važiuoklės laikančioji konstrukcija).

Sąlyga: jei montuojant kliento atsivežtas dalis paaiškėja, kad jos netinkamos, meistrai įkainoja ir savo sugaištą laiką. / M. Northo nuotr.

Svarbu eiliškumas

Dar viena balandį populiari paslauga – ratų suvedimas. Atvažiavę pasikeisti padangų vairuotojai prisimena, kad jausdavo traukimą į kažkurią pusę. Arba apie tai liudija netolygus padangų nusidėvėjimas. Tiesa, meistrai neskuba daryti suvedimo, kol nepatikrina važiuoklės.

„Būna, kad žmogus prašo atlikti suvedimą, bet paklausus, kada tikrinta važiuoklė, atsako, jog tai daryta prieš pusmetį ar net prieš kelerius metus. Mes išaiškiname, kad nepatikrinus važiuoklės nėra jokios prasmės daryti suvedimą, nes tai būtų kliento pinigų švaistymas. Jei važiuoklė tvarkinga, tuomet suvedimą galima atlikti iš karto“, – patarė R. Gineika.

Tiesa, prieš tai dar įvertinama padangų būklė, nes jei jos ilgą laiką dėvėjosi netolygiai, veikiausiai net ir po suvedimo temps į kažkurią pusę. Tokiu atveju reikia keisti ir padangas. Eiliškumas svarbus ir tais atvejais, kai vairuotojai nori atlikti suvedimą, o vėliau esą prie progos pasikeis ratus.

Meistrus stebina keistokas žmonių požiūris į vasarinių padangų kokybę. Žieminių padangų svarbą supranta dauguma vairuotojų, o šiltuoju metu važinėjama itin sudilusiomis.

Neretai mėginama sutaupyti naudojant tas pačias žiemines padangas, nors jų savybės visiškai netinka vasaros karščiams. Tik susidūrus su situacija kelyje, kai prireikia staigiai stabdyti, vairuotojai savo akimis įsitikina, kaip prastai su įkaitusiu asfaltu sukimba žieminė padanga. Tačiau tas supratimas gali būti pernelyg vėlyvas – avarijos padariniai gali būti skaudūs.

Keblu: pasikeisti alyvą galima ir savo garaže, bet ne visi turi tinkamas sąlygas. / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Alyvą keiskite dažniau

Po žiemos sezono svarbu pasitikrinti skysčius. Net ir nebūdamas specialistu, žmogus, atsidaręs variklio dangtį, nesunkiai gali patikrinti aušinimo sistemos bakelio lygį, taip pat stabdžių ir langų plovimo skysčius.

„Važinėjant ilgesnį laiką ar netgi per žiemą automobiliui prastovėjus garaže, vis tiek reikėtų patikrinti skysčius. Būna, kad dėl nesandarumo, drėgmės ar kitų faktorių žymi jų dalis nuteka“, – aiškino R. Gineika.

Nepatikrinus važiuoklės nėra jokios prasmės daryti ratų suvedimą, nes tai būtų pinigų švaistymas.

Svarbu nuolat stebėti variklio alyvos lygį. Meistrai pataria nelaukti, kol bus nuvažiuotas gamintojo deklaruojamas atstumas, ir keisti alyvą bent kartą per metus, net jei nuriedama nedaug kilometrų. Reguliarus alyvos keitimas yra geriausia investicija į variklio sveikatą, todėl čia taupyti tikrai nederėtų – variklio remontas yra vienas brangiausių.

Kai kurie alyvos gamintojai nurodo, kad jų ilgo naudojimo („long life“) gaminiams keitimai rekomenduojami kas 15–20 tūkst. km. Būna atvejų, kai įsigijus, pavyzdžiui, naują mikroautobusą, gamintojas rekomenduoja pirmą techninę priežiūrą atlikti net po 30 tūkst. km. Tačiau specialistai pastebi, kad jau po 20 tūkst. km net ir naujame automobilyje alyva gali susidrumsti, kažkiek nutekėti – tai neigiamai veikia variklio darbą.

„Jei jau taupote, geriau pirkite pigesnį tepalą, bet keiskite dažniau. Žinoma, norint išsaugoti geriausias variklio savybes bei sutepimą, derėtų pilti mašinos gamintojo rekomenduojamą alyvą arba aukšta kokybe pasižyminčių gamintojų, tokių kaip „Castrol“ ir panašius gaminius“, – patarė pašnekovas.

Revizoriai: pagal lankytojų nusiskundimus servisai gali išvardyti labiausiai duobėtas miesto gatves. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Dalių parinkimas

R. Gineika teigė nuolat susiduriantis su įsigalėjusiais mitais. Vienas tokių, kad senesnis automobilis natūraliai suvartoja daugiau degalų nei analogiškas, bet naujesnis modelis. Jo įsitikinimu, tinkamai prižiūrimas automobilis liks toks pat taupus, kaip ir nurodė gamintojas.

Tiesa, jei sudėtingomis oro sąlygomis sąnaudos kiek išaugo, nereikėtų sunerimti. Pastebėjus žymų padidėjimą, reikėtų apsilankyti autoservise ir nustatyti to priežastį. Juo labiau kad ji gali būti visiškai neskausminga – tarkime, po žiemos prisikaupus kondensato, užkemšamas degalų filtras, dėl to degalų mišinys netenka optimalių savybių.

Dar vienas mitas – remontui tinkamos tik originalios detalės. Meistrų nuomone, jos yra tinkamiausios, tačiau skaičiuojant pinigus galima rasti gerokai pigesnių alternatyvų. Tiesa, reikia išmanyti, dėl kurių automobilio agregatų ar mazgų galima pataupyti ir kurias alternatyvas rinktis, nes kai kurių pigesnių gamintojų detalės gali būti tinkamos itin trumpai.

Meistrai pastebi, kad kai kurie klientai įpratę atsivežti savo detalių, o autoservise užsako tik remonto darbus. Toks variantas galimas, bet toli gražu ne visada pigesnis.

„Yra autoservisų, kurie išvis neleidžia klientui atsivežti dalių. Mes leidžiame, bet tokiu atveju žmones perspėjame, kad jeigu dalis netiks, vis tiek skaičiuosime nedidelį įkainį už keltuvų naudojimą ir meistrų laiką. Mat daug kartų yra buvę, kad automobilį pakėlėme keltuvu, bandėme įdėti kliento atsivežtą detalę, bet ji netiko. Tada žmogus arba mes patys turime ieškoti alternatyvos, ją atsivežti. Kartais tai užtrunka ne vieną valandą, o per tą laiką keltuvas lieka užimtas, todėl negalime aptarnauti kitų klientų. Tokiais atvejais mokestis už keltuvo naudojimą, mūsų nuomone, yra sąžiningas“, – pabrėžė R. Gineika.