Sunkų ligonį iš Lazdynų greitosios pagalbos automobilis veža į kitą miesto galą – Antakalnio ligoninę. Jeigu vietų ten nėra, lovos paieškos tęsiamos. Tokia ekskursija pacientui gali baigtis mirtimi.

Mažiausios Vilniuje Sapiegos ligoninės vienos reanimacijos palatos remontas prakiurdė visą sostinės sveikatos apsaugos pūlinį. Mieste veikia 6 ligoninės, jos vienu metu gali priimti per 6 tūkst. pacientų, tačiau pradėjus remontuoti 6 lovų reanimacijos palatą paaiškėjo, kad nebėra kur vežti ligonių.
„Sapiegos ligoninės vadovas vasarį įspėjo, kad nuo liepos 1-osios bus atliekamas remontas, tačiau nenusprendė, kur nukreips jiems priklausantį ligonių srautą. Šiandien visos Vilniaus ligoninės perpildytos. Grafiko, kur juos vežti, nėra. Buvo tokių atvejų, kad greitosios pagalbos automobilis po miestą važinėjo ieškodamas lovos tol, kol ligonis mašinoje mirė“, – ligoninės vadovą kritikavo savivaldybės Socialinių reikalų departamento vadovas Regimantas Paulionis.

Sapiegos ligoninei vadovaujantis Gediminas Rimdeika atrėžė, kad savivaldybė ieško problemų ten, kur jų nėra.
„Absurdas! Vilniuje yra per 6 tūkst. lovų, neskaitant privačių gydymo staigų, tačiau mūsų laikinai panaikintos 6 lovos atveda miestą į kritinę padėtį! Remontas nuo vasario suplanuotas! Ne Sapiegos ligoninė, o savivaldybė nesugeba vadovauti miestui, todėl bandydami nuslėpti pačių neveiksnumą jie dabar kelia audrą“, – padėtį apibūdino G.Rimdeika.

Ligonines apėmė netvarka

Vakar vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo ligoninių vadovai, savivaldybės, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, paaiškėjo, kad problema didesnė.
Prieš dvejus metus Vilniaus mieste panaikinus 100 lovų, iškilo ligonių priėmimo problema. Ligoninės perpildytos, gydytojų trūksta, pacientų srautas milžiniškas, todėl daugiau jų gydymo įstaigos atsisako priimti. Mirtimi besivaduojančius žmones vežiojantys greitosios medicinos pagalbos specialistai blaškosi po miestą ieškodami laisvų lovų. Grafiko, kur juos vežti, nėra, artimiausiai ligoninei atiduoti pacientą ne visada pavyksta.
Ligonių vežimo grafikas galiojo nuo praėjusių metų gegužės iki praėjusios savaitės, kai Sveikatos apsaugos ministerija pasiūlė grįžti prie senosios tvarkos. Pagal ją ligonis turi būti vežamas į artimiausią gydymo įstaigą.
„Mūsų ligoninių vadovams pritrūko geranoriškumo. Buvo sudarinėjamas grafikas, tačiau kai kurioms ligoninių atsisakius dalyvauti, jį teko ne kartą koreguoti, – teigė savivaldybės atstovė Audronė Čibirienė.
„Grafiko principas nepasiteisino. Tolygų grafiką sudaryti sudėtinga. Geriausias variantas, kad į vieną ligoninę pacientų didysis srautas vyktų kas 7 dienas, nes gulėjimo trukmė – 9 dienos. Jeigu pradėsi vežti kas tris dienas, ligoninė bus perpildyta. Kadangi tolygaus grafiko sudaryti nepavyko, ir kilo visos problemos“, – tikino Santariškių klinikų centro filialo direktorius Gediminas Degutis.

Diskusija be rezultatų

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus Tadeušo Rodzo nuomone, patogiausia ligonius vežti į artimiausią gydymo įstaigą, tačiau jų vadovai vengdami darbo taip pat kratosi teritorinio principo. Mat skubių atvejų nė viena gydymo įstaiga priimti nenori, ima pacientus siuntinėti kitiems. Juk skubios pagalbos reikalaujantys ligoniai sunkesni, jiems reikia daugiau priežiūros, daugiau išlaidų, o ligoninėms už juos mokama tiek pat, kaip ir už planinius pacientus, kuriems sąnaudų reikia gerokai mažiau.
„Viena vertus, grafikas buvo gerai. Buvo paskirstytos budinčios ligoninės ir žinojome, kad į ją pacientą tikrai paguldysime. Tačiau absurdas, kai ligonis, kuriam nustatytas insultas, iš Lazdynų vežamas į Santariškes, nes Lazdynų ligoninė tuo metu nebudi. Man tada buvo gėda. Todėl pagal teritorinį principą vežti pacientus patogiau“, – argumentavo T.Rodzas.
Porą valandų diskutavę gydytojai ir valdininkai galutinio sprendimo taip ir nepriėmė. Daugiausia vilčių dedama į visų keturių steigėjų sukurtą darbo grupę. Ši turi nustatyti, kiek papildomų lovų reikia Vilniaus miestui. Greitosios medicinos pagalbos stoties specialistai tikisi iš ligoninių sulaukti geranoriškumo, kad šios visos be išimties pradėtų skelbti informaciją apie jų padaliniuose atsilaisvinusias vietas, tačiau T.Rodzui šio pažado diskutuojant išpešti nepavyko.