Prestižiniame Vilniaus gyvenamajame rajone Chemijos institutas perdirba žmonėms ir aplinkai pavojingas atliekas bei nori šią pelningą veiklą plėsti.
Atliekas perdirba 13 metų
Šiaurinėje Vilniaus dalyje, visai greta Bajorų kalvų gyvenamųjų namų kvartalo, veikiantis Chemijos institutas jau nuo 1996 m. apdoroja aplinkai ir žmogaus sveikatai pavojingas atliekas. Iš viso per metus institute perdirbama 420 t įvairiausių skystų atliekų. Institutui suteiktame taršos leidime nurodyta, kad iš 25 šiuo metu apdorojamų rūšių atliekų dauguma yra pavojingos aplinkai ir žmogaus sveikatai.
Daugiau nei dešimtmetį institute perdirbami įvairiausi fotografijoje naudojami ryškalai, rentgeno nuotraukos, įvairūs tirpalai, kuriuos kaip atliekas atgabena Lietuvos fotolaboratorijos, spaustuvės, gamyklos. Atvežtos sandariuose induose daugiausia skystos atliekos institute perdirbamos. Iš įvairių tirpalų ir ryškalų atskiriamas vanduo, kurio atliekose esą yra 95 proc. Atskirtas vanduo išleidžiamas į kanalizacijos tinklus. Pasak Chemijos instituto direktoriaus pavaduotojo Romo Ragausko, vandenyje likusios cheminės nuosėdos neviršija taršos normų. Antraip esą vandens nepriimtų savivaldybės bendrovė "Vilniaus vandenys".
Perdirbus lieka dažų, sunkiųjų metalų, kitų cheminių medžiagų. Dalį jų institutas išveža kaip atliekas į užsienį arba priduoda bendrovei "Toksika". Likusias vertingas medžiagas – sidabrą, žibalą, kitus tirpalus – institutas parduoda.
Sumanė plėsti veiklą
Prieš dvejus metus Chemijos instituto vadovybė panoro išplėsti apdorojamų medžiagų sąrašą. Vietoj 25 dabar neutralizuojamų atliekų planuojama apdoroti 52 medžiagas. Vilniaus savivaldybės duomenimis, jų būtų 55. Esą kiekis per metus liktų toks pats – 420 t, tačiau keistųsi apdorojamos medžiagos: vietoj mažėjančių fotografijoje naudojamų tirpalų atliekų būtų perdirbamas didesnis kiekis spaustuvėse ir medienos dirbinių gamyklose naudojamų ploviklių, panašių pavojingų skysčių.
Šiandien planuojamas apdoroti naujas 24 rūšių atliekas Chemijos institutas neturi leidimo. Norėdama jį gauti instituto vadovybė su konsultacine bendrove "Cowi Baltic" dar pernai pavasarį parengė veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kurią pateikė valdžios institucijoms ir visuomenei.
Tačiau Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) 2008 m. rugpjūtį, remdamasis Visuomenės sveikatos centro išvadomis, nusprendė ataskaitai nepritarti. Visuomenės sveikatos centro specialistų nuomone, išplėsta instituto veikla gali būti pavojinga aplinkinių gyventojų sveikatai. Mat vos už 300 m nuo instituto įsikūręs Bajorų kalvų gyvenamųjų namų kvartalas, greta veikia kitos mokslo įstaigos. Šalia suplanuota statyti mokyklą ir vaikų darželį.
"Higienistai atsakė, kad nepakankamai įrodyta kenksmingų medžiagų patekimo į atmosferą galimybė. Kaip pakankamai tai įrodyti? Mes apskaičiavome žibalo, kurio didelį kiekį planuojame apdoroti, poveikį. Rezultatai – išmetimo vamzdyje koncentracija ore 480 kartų mažesnė, negu leidžiama gyvenamojoje aplinkoje", – pykčio neslėpė R.Ragauskas.
Kupinas įtarimų
Negavęs laukto leidimo R.Ragauskas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VRAAD sprendimą. Pusmetį trukęs bylinėjimasis davė lauktų rezultatų – 2008 m. gruodį Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino Chemijos instituto skundą.
Teismas nustatė, kad VRAAD priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
"Kodėl jie blokuoja mūsų veiklą? Nes tie piliečiai, kurie sunkvežimiais išveža į užsienį neapdorotus tirpalus, vietoje pinigus pasidalija. Jie išveža pinigus iš šalies, neduoda darbo vietiniams, kai mes galime tai duoti. Kokia nauda gabenti į užsienį? Kažkas išduoda leidimą į užsienį išvežti. Paieškokite ryšio tarp išduodančio leidimą ir išvežančio", – įtarimais dalijosi R.Ragauskas.
Nuo teismo sprendimo praėjo devyni mėnesiai, tačiau galutinio sprendimo – leisti Chemijos institutui apdoroti daugiau kenksmingų medžiagų ar ne – nėra.
Dar šių metų sausį VRAAD surengtame posėdyje, kuriame dalyvavo ir pats R.Ragauskas, buvo nutarta, kad institutas privalo iš naujo supažindinti gyventojus ir valdžios institucijas su ataskaita, kuri būtų pakoreguota atsižvelgiant į Visuomenės sveikatos centro išvadas. Tik gavęs visų institucijų išvadas VRAAD žada priimti galutinį sprendimą – leisti institutui rekonstruoti patalpas ir plėsti veiklą arba ne.
Tačiau šįkart priekaištus ėmė reikšti ne tik Visuomenės sveikatos centras, bet ir Vilniaus miesto savivaldybė. Mat Vilniaus miesto taryba yra patvirtinusi greta Chemijos instituto esančios vietovės bendrąjį planą. Teritorija skirta visuomenės poreikiams, socialinei, aptarnavimo, paslaugų veiklai, joje gali būti vykdoma mokslinė veikla, neturinti neigiamo poveikio aplinkai. Vadinasi, jei būtų išplėsta atliekų neutralizavimo veikla, tai prieštarautų tarybos sprendimui.
Ypač pavojingos atliekos
Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai atkreipia dėmesį į planuojamų apdoroti 24 rūšių naujų atliekų kenksmingumą. Iš jų 16 – ypač pavojingos aplinkai, priskiriamos H14 pavojingumo grupei.
Jai priklauso kietosios druskos ir tirpalai su cianidais arba sunkiaisiais metalais, balinimo, vandeniniai ofseto plokščių ryškalų tirpalai, apdorotos fotografijos atliekos su sidabru ir kitos. Dar dvi – ėdžios, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai. Jos priskiriamos H8 pavojingumo grupei, į kurią įtrauktos sieros ir sulfito rūgštys, druskos rūgštys, ėsdinimo rūgštys, peroksidai, ėsdinimo šarmai, natrio ir kalio hidroksidas, kitos medžiagos. Dar dvi įkvėptos, prarytos ar prasiskverbusios į odą gali iš dalies sukelti pavojų sveikatai.
Savivaldybė pareiškė, kad išvadų neteiks tol, kol visuomenei pakartotinai bus pristatyta ataskaita. Visuomenės sveikatos centras pakoreguotai ataskaitai taip pat turi priekaištų, bet išvadų dar nesuformulavo.
Grūmoja teismais
Didėjant pasipriešinimui Chemijos institutas pagrasino teismais. R.Ragauskas teigė, kad jeigu per mėnesį Visuomenės sveikatos centras nepateiks išvados ir ne bet kokios, o teigiamos, jis kreipsis į teismą.
"Pas mus atliekos perdirbamos vaakuminės distiliacijos būdu ir tik uždaroje patalpoje – jokio sąlyčio su aplinka. Visi įrenginiai bus automatizuoti. Pas mums iš karto už vamzdžio galima statyti namus, mums net sanitarinės zonos nereikia", – įtikinėjo R.Ragauskas ir pridūrė, kad greta pastatytame gyvenamųjų namų kvartale esą pats butą nupirkęs dukrai su anūke.
Teismais instituto direktoriaus pavaduotojas pagrasino ir "Vilniaus dienos" žurnalistei. R.Ragauskui neįtiko parengta publikacija, su kuria jis buvo supažindintas prieš spausdinant. Redakcijai atsisakius keisti spausdinti rengiamą informaciją R.Ragausko naudai, jis ėmė griaudėti į telefono ragelį: "Aš išsiaiškinsiu, kas jus atsiuntė! Čia akivaizdžiai užsakomasis straipsnis. Aš jus į teismą paduosiu! Bus perklausyti visi jūsų pokalbio telefonu įrašai, tada ir paaiškės, kieno užsakymu dirbate."
Romas Ragauskas, Chemijos instituto direktoriaus pavaduotojas
Norime informuoti visuomenę, kad atliekų pavojingumą lemia jose esančių cheminių medžiagų ypatybės ir jų kiekis atliekose. Chemijos institutas jau 15 metų tvarko pavojingų atliekų vandeninius tirpalus. Šiose atliekose yra vidutiniškai apie 5 proc. cheminių medžiagų ir apie 95 proc. vandens. Planuojamose tvarkyti pavojingose atliekose cheminių medžiagų vidutinis dienos kiekis grynu pavidalu sudarytų apie 50 kg. Tai labai mažos įmonės, naudojančios chemines medžiagas, veiklos apimtis. Tokio tipo įmonės Vilniuje yra ligoninės, poliklinikos, spaustuvės, cheminio profilio valyklos, dažų, glaisto ir panašūs ruošimo cechai, autoservisai ir t. t. Gyvenamųjų namų įrengimo ir statybos įmonės, degalinės, plovimo priemonių pilstymo cechai naudoja cheminių medžiagų dešimtis kartų daugiau. Gamyklų, katilinių, atliekų deginimo įmonių šio pobūdžio veiklos apimtys didesnės šimtus ar net tūkstančius kartų. Taigi Chemijos instituto koreguojama ūkinė veikla (labai maža pagal cheminių medžiagų tvarkymo apimtį), neplečiant bendro tvarkomų atliekų kiekio ir įdiegiant automatiškai veikiančias modernias geriausių pasaulinių gamintojų vakuuminio distiliavimo sistemas, ne tik nekels pavojaus visuomenės sveikatai, bet ir realiai,o ne kalbomis, prisidės prie gyvenimo kokybės gerinimo šioje Vilniaus dalyje. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje pateikti skaičiavimų duomenys rodo, kad net lakiausių organinių medžiagų aplinkos ore koncentracija virš baro bus šimtus kartų mažesnė už jų higienos normas gyvenamosios aplinkos ore. Straipsnio autorės tvirtinimas, kad "16 naujų rūšių atliekų – ypač pavojingos", yra klaidingas ir sąmoningai dezinformuojantis visuomenę. Priešingai, H14 apibūdina mažiausią atliekų pavojingumą. |
---|
Naujausi komentarai