Daugiau nei dešimtmetį su nemokiais nuomininkais kovojusi Vilniaus savivaldybės administracija nuleido rankas. Susigrąžinti skolų nebeįmanoma. Tačiau politikai optimizmo nepraranda.

Skolininkų sąraše – teisėsauga

Vakar taryba nesutiko nurašyti beveik milijono litų bendrovių, valstybinių įstaigų ir individualių įmonių skolų už miesto patalpų nuomą. Esą vis dar gyva viltis, kad išlikę nuomininkai susigės ir pinigus miestui grąžins.

Tarp skolininkų įrašyta Vilniaus Rotušės vaistinė, per 2004 m. spalį–gruodį nesumokėjusi savivaldybei 2 tūkst. litų nuomos. Vieni didžiausių privačių skolininkų – bendrovės "Maldis", "Ekinsta" ir viešoji įstaiga "Eismas". Pirmoji per 1998–1999 m. už patalpų nuomą nesumokėjo 175 tūkst. litų, antrosios skola už 1996–1999 m. laikotarpį siekia 232 tūkst. litų. Viešosios įstaigos 14 tūkst. litų skola susidarė per 1996–1999 metus.

Vienos sąraše esančios įmonės negali atsiskaityti su Vilniaus miesto savivaldybe, nes per pastaruosius metus bankrutavo. Kitos registrų sąrašuose egzistuoja, bet praradusios turtą ir taip tapusios nemokios, trečiosioms, teismų įpareigotoms sumokėti skolą, suėjęs senaties terminas.

Įdomu tai, kad tarp pačių didžiausių skolininkų mirga Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas, skolingas 20 tūkst. litų, Vilniaus 3-iasis ir 13-asis notarų biurai, kurių bendra skola siekia daugiau nei 10 tūkst. litų, Viešosios policijos patrulinė rinktinė, nesumokėjusi beveik 40 tūkst. litų. Šios atsiskaityti su miesto valdžia nepajėgusios institucijos gali atsipūsti. Joms visoms suėjęs skolai taikomas 10 metų senaties terminas, pasibaigęs per pastaruosius dvejus metus.

Dovanoti skolas nelogiška

Turto departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Grinius atviravo, jog beveik milijoną litų siekianti skola – ankstesnės kadencijos savivaldybės specialistų klaida. 1995–2000 m. dirbę valdininkai nesugebėjo sukontroliuoti skolininkų ir laiku išsireikalauti atsiskaityti bendrovių už nuomą.

"Dabar nėra prasmės jų vilkinti, skolas reikia tiesiog nurašyti. Vienų bendrovių skoloms suėjęs senaties terminas, kitos bankrutavusios, trečios likviduotos. Kreiptis į teismą, kad panaikintų senaties terminą, neverta, nes byla būtų iškart pralošta, o mums dar tektų apmokėti teismų išlaidas", – apgailestavo V.Grinius.

Socialdemokratas Audrius Rudys pabrėžė, kad sprendimas nenurašyti skolų kertasi su sveiku protu. Juk pinigų susigrąžinti nebėra galimybės, o savivaldybės specialistai, rengdami biudžeto projektą, vis vien minėtas sumas turės įvedinėti į duomenų bazes  – kilnoti jas iš vienos skilties į kitą. Negautasis milijonas egzistuos tik popieriuje, bet jis apsunkins specialistų darbą ir be reikalo užims kompiuterių atmintį.

Kaltė užgulė konservatorius

Tačiau tarybos nariai karingai reagavo į tai, kad beviltiškos skolos būtų nurašomos. Dauguma jų nubalsavo prieš milijono nurašymą kaip beviltišką susigrąžinti. Politikus labiausiai papiktino tos įstaigos, kurios ir šiandien puikiai veikia ir gauna nemažus atlygius. Socialdemokratė Jūratė Žeimienė pabrėžė, kad notarai tuos prikapsėjusius skolos tūkstančius galėtų padengti ir iš savų kišenių. Juk jų atlyginimai gana solidūs.
Konservatorė Violeta Podolskaitė įsitikinusi, jog nėra tokio darbo, už kurį nebūtų atsakingų žmonių. Taip ir šiuo atveju – yra specialistai, kurie laiku nesukontroliavo skolininkų ir taip pridarė milijoninių nuostolių miesto biudžetui.

"Gal jie dabar galėtų tas skolas padengti iš savo kišenės?" – retoriškai klausė V.Podolskaitė.

Jai socialdemokratas A.Rudys priminė, kad tuo metu Vilnių valdė josios partijos atstovai konservatoriai. Būtent tarp jų ir reikėtų ieškoti kaltųjų. "Vilniaus diena" primena, kad konservatoriai sostinę valdė nuo 1995 iki 2000 m. Per tą laikotarpį iš partijos gretų merais spėjo pabūti dabartiniai "Tvarkos ir teisingumo" šulai Rolandas Paksas ir Juozas Imbrasas.