Vilniaus miesto taryba vakar nesutiko į darbotvarkę įtraukti Guggenheimo muziejaus statybos ir projekto valdymo klausimo. Po balsavimo opozicija rezultatus palydėjo šūksniais "yes!".

Svarstys po 2 savaičių

Vakar Vilniaus miesto taryba turėjo pradėti svarstyti daugiafunkcio kultūros centro "Jono Meko vizualiųjų menų centras ir muziejus "Hermitage/Guggenheim – Vilnius" statybos ir projekto valdymo galimybes. Tačiau tarybos nariams pabalsavus klausimas į darbotvarkę nebuvo įtrauktas ir tai nudžiugino savivaldybės opoziciją. Pasak mero Viliaus Navicko, darbotvarkėje jis atsiras kitame tarybos posėdyje, po dviejų savaičių.

Po poros savaičių tarybai bus siūloma pradėti procedūras, susijusias su muziejaus projektavimu, statyba ir finansavimo paieškomis. Projektą koordinuotų speciali mero V.Navicko potvarkiu suburta darbo grupė. Šiai vadovauja vicemeras ir Guggenheimo entuziastas Gintautas Babravičius.

Ieškos finansavimo

Projekto užsakovu taptų viešoji įstaiga Jono Meko vizualiųjų menų centras. Ši būtų atsakinga už lėšų paieškas. Muziejaus statybai tikimasi lėšų gauti ne tik iš valstybės biudžeto, privačių investuotojų, bet ir iš ES fondų.

Projektą valdytų savivaldybei priklausanti bendrovė "Vilniaus kapitalinė statyba". Ji būtų atsakinga už pastato projektavimą ir statybų priežiūrą, viešinimą, turto draudimą ir konsultantų priežiūrą. Už atliktus darbus bendrovei tektų 3 proc. statybų ir projektavimo darbų bendros sumos.

Muziejaus savininkė būtų Vilniaus miesto savivaldybė. Europoje dažnai tokius projektus valdo kelios šalys: valstybė, savivaldybė ir regionas.

Muziejus už 0,5 mlrd. litų

Guggenheimo muziejus Vilniuje praėjusį kovą buvo pristatytas Kanų tarptautinėje nekilnojamojo turto parodoje. Pagal parengtą projektą muziejuje numatyta įrengti Jono Meko vizualiųjų menų centrą, dvi nekomercinio kino sales ir sudaryti galimybę eksponuoti visuomenėje prieštaringai vertinamo "Fluxus" judėjimo kūrinius. Šio judėjimo pradininkas – lietuvis Jurgis Mačiūnas. Taip pat jame planuojama įrengti restoranus, parduotuves, muziejaus erdvėse organizuoti įvairius renginius.

Tikimasi kasmet muziejuje surengti po tris parodas, kuriose būtų eksponuojami kūriniai iš Sankt Peterburgo pasididžiavimo Ermitažo muziejaus, Guggenheimo meno fondų.

Pagal atliktą galimybių studiją muziejuje būtų galima sukurti 900 naujų darbo vietų, iš kurių 200 būtų įkurtos tiesiogiai kultūros ir meno centre. Tikimasi, kad kasmet muziejų aplankytų daugiau nei 4 tūkst. žmonių, kurių pusę sudarytų turistai iš užsienio šalių. Preliminariai apskaičiuota, kad jų išlaidos Vilniuje kasmet siektų daugiau nei 200 mln. litų. Taip pat tikimasi, kad muziejaus atsiradimas Vilniuje apie 2–5 proc. kilstelėtų ir miesto nekilnojamojo turto vertę.

Muziejaus statyba atsieitų apie 0,5 mlrd. litų. Dar kelių milijonų litų kasmet reikėtų muziejui išlaikyti, tačiau planuojama, kad apie 60 proc. visų muziejui išlaikyti reikalingų lėšų kasmet galėtų užsidirbti pats kultūros centras.

Faktai ir skaičiai

Projektas pradėtas įgyvendinti 2005 m. Tuomet svajota, kad daugiafunkcis kultūros centras galėtų iškilti iki 2009 m. Tačiau planai subliūško.

2007 m. Vilniaus miesto valdžia, vadovaujama liberalcentristų, įsteigė viešąją įstaigą Jono Meko vizualiųjų menų centrą ir kasmet įsipareigojo skirti lėšų šiam centrui išlaikyti.

2007 m. vasarį savivaldybės taryba patvirtino miesto bendrąjį planą, kuriame prie Baltojo tilto numatyta teritorija kultūros centro statybai.

2007 m. kovą savivaldybės taryba pavedė viešajai įstaigai už 5 mln. JAV dolerių įsigyti visuomenėje prieštaringai vertinamo Jurgio Mačiūno ir "Fluxus" kolekciją, kurią sudaro 2,7 tūkst. darbų. Šiuo metu už pirkinį sumokėta vos pusė sumos. Likusi dalis grąžinama kasmet dalimis. Šių metų biudžete kolekcijai išpirkti paskirta 2 mln. litų.

2008 m. balandį Vilniaus rotušėje paskelbtas tarptautinio muziejaus architektūros projektų konkurso nugalėtojas. Juo tapo irakiečių kilmės britų architektė Zaha Hadid. Architektės pasiūlytame beveik 14 tūkst. kv. m dydžio pastate turėtų būti ne tik pagrindinės kolekcijos galerijos, bet ir kino salės, litvakų meno ir informacinis centrai, Valstybinio Ermitažo muziejaus ir specialiųjų parodų galerijos.

2008 m. spalį Guggenheimo fondo atstovai iš Niujorko pristatė preliminarią Guggenheimo muziejaus galimybių studiją.

2009 m. rugsėjį Vilniaus miesto taryba patvirtino teritorijos, į kurią patenka ir būsimasis muziejus, detaliojo plano konceptualiąją dalį.