Gyvatuko mokestis vilniečius smaugia dar neprasidėjus šildymo sezonui. Dauguma vamzdį vonioje mielai išpjautų, bet ir vargo daug, ir sienos ims pelyti. Komunalininkai sako, kad dėl solidžios sąskaitos už gyvatuką reiktų šnairuoti ne į vamzdį, o į nesąžiningus kaimynus.

Gyvatukas tapo prabanga

Įtartinai dideles sąskaitas už paslaugas greičiausiai pastebi vargingiau gyvenantys vilniečiai.

Vienu tokiu "stebuklu" su dienraščiu "Vilniaus diena" pasidalijo Šeškinės rajone gyvenantis senjoras Vladas Lukoševičius, pensinio amžiaus vilnietis. Gavus sąskaitą už patarnavimus vyrui nusviro rankos – grafoje ties gyvatuku pamatė suraitytus 86 litus. Anksčiau suma būdavo keturi kartus mažesnė. Trečius metus iš patalo nebepasikeliančią žmoną prižiūrintis antros grupės invalidas V.Lukoševičius apsipylė ašaromis. "Čia sąskaita dar be kitų paslaugų. Už jas priskaičiuota 111,59 litų. Be vandens, elektros, be nieko. Nežinau, kodėl taip brangiai ima? Neturim iš ko mokėti. Vien už stogo remontą kas mėnesį mokame virš 50 litų. Vien vaistams kiek reikia... O be vaistų negalime. Niekam neliks. Nei duonai, nei pienui neliks", – dūsavo senolis.

Paaiškėjo, kad nežmoniškos sąskaitos už gyvatuką pasiekė ne tik Lukoševičius, bet ir jų kaimynus. V.Lukoševičiaus kalbinta kaimynė iš trečio aukšto, gyvenanti vieno kambario bute, esą pasiguodusi, jog už gyvatuką turės mokėti 103 litus. O gretimo namo gyventojai už šią paslaugą moka perpus pigiau.

Moka ir už vagišius

Vyras teisybės bandė ieškoti savivaldybės bendrovėje "Vilniaus šilumos tinklai". Vis dar vylėsi, jog tai pirmas ir paskutinis kartas, kai už gyvatuką reikia mokėti kone 100 litų. Tačiau telefonu atsiliepusi jauna mergina paaiškino, kad nuo šiol bus tokia tvarka: vieną mėnesį gyventojas gaus didesnę, kitą mėnesį – mažesnę sąskaitą. Kaip loterijoje. Kodėl, bendrovės "Vilniaus šilumos tinklai" darbuotoja V.Lukoševičiui paaiškinti nesiteikė.

Dienraščiui įmonės "Vilniaus energija" atstovai buvo kalbesni. Bendrovės komercijos direktorius Rimantas Germanas lakoniškai paaiškino, kodėl vieno namo gyventojai už gyvatuką moka šimtus, o kito – tik keliasdešimt litų. "Gyvatukas brangesnis to namo gyventojams, kurie vagia vandenį. Įvadinis skaitiklis rodo, kiek karšto vandens buvo sunaudota realiai. Gyventojams nedeklaravus, kiek karšto vandens sunaudojo, jeigu jį vagia, sąnaudos priskiriamos prie gyvatuko ir paskirstomos viso namo gyventojams", – paaiškino R.Germanas.

Gyvatukas – aukso gysla?

Iš bendrovės "Vilniaus energija" atstovo paaiškinimo galima suprasti, kad įmonė už gyventojų pavogtą karšto vandens likutį mokesčius susižeria du kartus. Pirmąkart – mokant gyvatuko mokestį, į kurį įskaičiuojamas ir pavogto vandens likutis.

Antrąkart moka gyventojai, kitą mėnesį pildydami atsiskaitymo knygelę. R.Germanas šiuos skaičiavimus suskubo paneigti. Tiesa, kad už kaimynų nuslėptą karšto vandens kiekį mokės visi namo gyventojai, nes susidariusi skola paskirstoma po lygiai ir pridedama prie gyvatuko mokesčio. Tačiau kitą mėnesį, mokėdamas už nuslėptus vandens kubus, gyventojas ne tik padengia skirtumą, bet už paslaugą tarsi permoka. Šis perviršis padengia dalį cirkuliacijos mokesčio, todėl gyventojams išrašomos mažesnės sąskaitos už gyvatuką.

Įmonės "Vilniaus energija" specialistai keletą kartų per metus tikrina gyventojų skaitiklių rodmenis, ar jie atitinka su gyventojų nurodytais duomenimis. Tačiau, R.Germano tvirtinimu, specialistai susiduria su aibe rūpesčių: namo patikrinimą būtina atlikti vienu metu, tačiau ne visi gyventojai tikrintojus įsileidžia. Kita bėda – iki šiol nėra aišku, kas šiuos patikrinimus turėtų vykdyti: bendrovė "Vilniaus energija" ar namą administruojanti įmonė. Kai nėra atsakingų, durys chaosui ir vagystėms atviros.